- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-02
- Bylos Nr.
- II-91-530/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-01245-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Pareiškėjas
- R. B.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, Aušrai Sedekerskienei, dalyvaujant pareiškėjui R. B., Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovui G. P., išnagrinėjusi R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) skundą ir susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
R. B. skundu prašo panaikinti Kauno AVPK Kelių policijos valdybos 2012-02-15 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-1438394-12 bei paskirtą 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams, o bylą nutraukti.
Skunde nurodoma, kad Kelių eismo taisyklių nepažeidė, nesudarė avarinės situacijos. Nurodytas aplinkybes gali paliudyti kartu važiavęs I. Š..
Atsiliepimas
KPV 2012-03-02 atsiliepime Nr. 20-10-S-2229 į pareiškėjo skundą administracinio teisės pažeidimo byloje nurodė, kad ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo skundo netenkinti.
Kelių policijos valdybos atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas nubaustas už tai, kad jis 2012-02-04, 17.00 val. Kaune, Taikos pr. Birželio 23-osios g. Sankryžoje, vairuodamas automobilį persirikiuodamas sukėlė pavojingą situaciją, t.y. privertė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį staigiai keisti važiavimo greitį ir kryptį, kuris vengdamas susidūrimo nuvažiavo nuo kelio, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,109 punktų reikalavimus. Aplinkybę, kad R. B. pažeidė KET įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio schema, tarnybinis pranešimas, paaiškinimai, kita byloje esanti medžiaga. 2012-02-04 nukentėjusiojo R.E. P. paaiškinime nurodyta, kad jis norėdamas išvengti susidūrimo su pareiškėjo transporto priemone, kuri darė staigų persirikiavimo manevrą į kairę, į trečiąją eismo juostą, kuria tiesiai važiavo jo vairuojama transporto priemonė, buvo priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį, dėl ko užvažiavo ant saugumo salelės bortelio. Šias aplinkybes patvirtina su juo kartu važiavusios D. P. 2012-02-04 paaiškinimas. Taip pat ir pats pareiškėjas savo pirminiame paaiškinime nurodo, kad norėjo persirikiuoti iš antros eismo juostos į trečiąją, tačiau pastebėjęs ja važiavusią transporto priemonę nutraukė manevrą, tuo tik patvirtindamas, kad persirikiavimo manevras buvo pradėtas. Be to, įvykus minėtam įvykiui, jis nesustojo, nepasiliko eismo įvykio vietoje, kol bus išaiškintos visos su eismo įvykiu susijusios aplinkybės.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. B. palaikė savo skundą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad įvykis įvyko Taikos pr., užsidegus žaliam šviesoforo signalui jis važiavo antra juosta ir pravažiavęs sankryžą, ruošėsi manevrui persirikiavimui į trečią juostą. Rodydamas posūkį darė manevrą. Tuomet pamatė trečia eismo juosta dideliu greičiu važiuojantį automobilį, kuris sumirksėjo šviesomis, ir jis (pareiškėjas) grįžo į savo eismo juostą. Prieš darant manevrą į trečią juostą, atstumas tarp automobilių buvo apie 10-15 metrų. Būtų sustojęs, jeigu būtų atsitikę kas nors nukentėjusiojo automobiliui. Dėl ko metėsi nukentėjusysis į salelę, nežino, gal dėl didelio greičio sumėtė. Į juostą, kuria važiavo nukentėjusysis, nebuvo įvažiavęs, pamatęs blykstelėjimą, pasitraukė iš juostos. Ketino tik įvažiuoti, o skiriamąją juostą buvo pervažiavęs, bet pilnai įvažiavęs nebuvo, nes tik šoniniai ratai buvo įvažiavę į nukentėjusiojo juostą. Nuo sankryžos už kokių 60 metrų yra aikštelė dešinėje kelio pusėje, ten jis įvažiavo ir sustojo, Matė, kad žmonės apvažinėja kliūtį. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
Liudytojas (nukentėjusysis) Raimundas E. P. apklaustas teisme aplinkybėms pasiaiškinti, parodė, kad važiavo su sese D.E. P. nuo Taikos pr. link Vilijampolės. Sankryžoje ties „statoil“ degaline degė raudona šviesoforo šviesa, todėl sustojo trečioje juostoje, prieš jį buvo dar vienas ar du automobiliai. Užsidegus žaliai šviesai, automobiliai pradėjo judėti, važiavo ir jis. Pravažiavus sankryžą automobilis „VW Vento“ važiavęs antroje juostoje, metėsi į jo trečią juostą, jis stengdamasis išvengti susidūrimo, suktelėjo vairą į kairę, ir užvažiavo ant bordiūro. Kelio priekyje jis jokių kliūčių nepastebėjo, kodėl vairuotojas atliko tokį manevrą, jis nesupranta. Automobilis, kuris rikiavosi į jo juostą, nežinia ar rodė posūkio signalą, nes automobilis buvo visai šalia, todėl pastebėti negalėjo. Kontakto tarp automobilių nebuvo. Kelias buvo sausas, sniegas kelkraščiuose. Buvo nedidelis greitis, jis niekam jokiomis šviesomis nemirksėjo. Automobiliui žala nepadaryta. Vairuotojas atlikęs pavojingą manevrą, nestodamas nuvažiavo, nors jis tuomet signalino, mirksėjo šviesomis, kad sustotų. Matė, kaip pažeidėjas nuvažiavo į kiemą ir sustojo. Jis ėjo prie vairuotojo, tačiau automobilis buvo tuščias, vairuotojas jau buvo pasišalinęs.
Liudytoja D. E. P. parodė, kad žino dėl ko pakviesta. Ji važiavo brolio vairuojama mašina, sėdėjo keleivio sėdynėje. Mano, jeigu jos brolis nebūtų automobiliu užšokęs ant žalios vejos, būtų buvusi avarija. Prie šviesoforo, jie gal buvo trečia mašina, laukė kol užsidegs žalia šviesoforo šviesa. Todėl ten niekas greitai važiuoti negalėjo. Mažai trūko, kad pareiškėjas būtų trenkęsis į šoną. Būtų buvęs stiprus smūgis ir neaišku kaip jai būtų pasibaigę. Jis priekiu varė, todėl mano, kad būtų buvęs stiprus smūgis. Nepastebėjo, ar rodė posūkį. Lygiagrečiai važiavo. Brolis stabdė ir pypsino, kad sustotų, tačiau pareiškėjas nuvažiavo. Jie išsikvietė policiją.
Liudytojas I. Š. parodė, kad jis su pareiškėju yra bendradarbiai. Važiavo antra vidurine, juosta, Taikos prospektu. Kirto sankryžą ir į kairę pusę pasirikiavo, kad iš kitos pusės tilptų mašinos. Iš galo atlėkė mašina, šviesom pamirksėjo ir jie nuvažiavo. Jie persirikiavo į pirmą, į trečią neįlindo. Jiems reikėjo sukti į dešinę už keliasdešimt metrų. Pareiškėjas rikiavosi į trečią juostą, nes eismas buvo intensyvus pirmoje juostoje, juos paspaudė ir jie rikiavosi į kairę. Gal žmonės šulinius apvažinėjo, nežino, kodėl paspaudė. Pareiškėjas prieš manevrą rodė posūkį į kairę pusę, jis išlindo truputį ir parodė posūkį. Matė automobilį mirksintį šviesomis. Jis sėdėjo automobilio priekinėje sėdynėje, keleivio vietoje. Automobilį, kuris atvažiavo trečia juosta matė kai mirktelėjo per kairės pusės veidrodėlį. Teigia jog galima matyti keleiviui ir per vairuotojo šoninį veidroduką. Nepamena, ar prie sankryžos stovėjo pirmieji. Pravažiavus sankryžą, neatsimena, ar buvo kliūčių priekyje. Įvažiavo į kiemą ir išėjo namo, nes atrodė, kad nieko neatsitiko. Eismas nebuvo sutrikęs.
KPV atstovas G. P. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundo netenkinti, nes jis yra nepagrįstas ir palikti galioti Kauno AVPK Kelių policijos valdybos 2012-02-15 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-1438394-12. Savo nuomonę išdėstė atsiliepime, kurią palaiko. Mano, kad pareiškėjas atliko manevrą, o nukentėjusysis važiavo savo juosta ir neturėjo jam būti sudaroma kliūtis. Važiuojant pareiškėjas sudarė važiavimo kliūtis. Esant 10-15 metrų tarp automobilių, bandyti rikiuotis į kitą eismo juostą, nėra saugu ir kitam eismo dalyviui – nukentėjusiajam atrodo, kad iškilo grėsmė, jis, kad išvengti susidūrimo keitė važiavimo kryptį ir jo automobilis užvažiavo ant skiriamosios žaliosios vejos. Apžiūrėjus automobilį, apgadinimų nerasta, bet pavojingos situacijos sukėlimas įrodytas. Mano, kad pareiškėjo teiginys, jog nieko nematė kas įvyko, kelia abejonių, nes pats sustojo aikštelėje ir turėjo matyti įvykusį įvykį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).
Kelių eismo taisyklių 9 p. nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <. . .>; Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi (KET 109 p.).
ATPK 124² str. 1 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį.
Iš byloje esančių duomenų – 2012-02-14 administracinio teisės pažeidimo protokolo, eismo įvykio schemos, tarnybinio pranešimo, liudytojų R.E. P., D.E. P. parodymų teismo posėdyje – matyti, kad nukentėjusysis norėdamas išvengti susidūrimo su R. B. vairuojamu automobiliu, kuris darė staigų persirikiavimo manevrą į kairę, į trečiąją eismo juostą, kuria tiesiai važiavo jo automobilis, dėl ko buvo priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį ir užvažiavo ant saugumo salelės bortelio. R. B. nurodė, kad norėjo persirikiuoti iš antros eismo juostos į trečiąją, tačiau pastebėjo mirksint šviesomis ja važiavusį automobilį ir nutraukė manevrą. Tai patvirtina, kad persirikiavimo manevras buvo pradėtas. Tokius jo parodymus patvirtina ir liudytojas I. Š.. Važiuojant pareiškėjas sudarė važiavimo kliūtis, nes esant 10-15 metrų tarp automobilių, bandė persirikiuoti į kitą eismo juostą, kas nėra saugu, todėl kitam eismo dalyviui – nukentėjusiajam iškilo grėsmė, ir siekdamas išvengti susidūrimo keitė važiavimo kryptį, dėl ko automobilis užvažiavo ant saugumo aikštelės. Tokiu būdu R. B. sukėlė pavojingą situaciją, keliančią grėsmę R.E. P. ir kartu su juo važiavusios D.E. P. saugumui, bei eismo saugumui. Tokiais savo veiksmais R. B. pažeidė KET 9, 109 p.p.reikalavimus. Be to, įvykus eismo įvykiui, R. B. nesustojo, nepasiliko eismo įvykio vietoje, kol bus išaiškintos visos su įvykiu susijusios aplinkybės. R. B. teiginys, kad nieko nematė kas įvyko, vertintinas kritiškai, nes pats sustojo kiemo aikštelėje ir turėjo matyti įvykusį įvykį. Įvertinus tai, R. B. skundo motyvai, kuriais jis neigia savo kaltę bei nurodo, kad nuobauda jam paskirta nepagrįstai, yra atmetami kaip prieštaraujantys bylos medžiagai. Teismas siekdamas išsamiai išsiaiškinti ar policijos nutarimas šioje situacijoje yra pagrįstas ir teisėtas, apklausė liudytojus ir nustatė, kad abu automobiliai stovėjo prie sankryžos Taikos pr. važiuojant link Savanorių prospekto ir laukė kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Nukentėjusiojo automobilis trečioje juostoje, pareiškėjo antroje eismo juostoje. Nukentėjusiojo automobilis antras ar trečias eilėje. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino apklausti liudytojai. Iš eismo įvykio schemos matyti, jog susidūrimo išvengta baigiantis sankryžai, ties ta vieta kur prasideda skiriamoji žalia juosta. Tos aplinkybės jog pareiškėjas bandė persirikiuoti į trečiąją juostą neginčija nei pareiškėjas , nei su juo važiavęs keleivis I. Š.. Nukentėjęs R. P. ir jo sesuo, tuo metu keleivė D.E. P. patvirtino, jog siekdami išvengti susidūrimo su pavojingai manevruojančiu automobiliu bandančiu prieš pat juos įsukti į jų važiavimo juostą, buvo priversti daryti staigų manevrą, sukti į kairę, dėl ko automobilis užšoko ant žalios vejos. Neaiškus pareiškėjo elgesys pasirenkant manevrą į kairę, t.y. trečią eismo juostą, kai pavažiavęs keliasdešimt metrų į priekį, jis vėl buvo priverstas persirikiuoti į pirmą juostą, tai yra dešinę, nes sustojo dešinėje pusėje esančioje aikštelėje ir palikęs automobilį nuėjo. Pareiškėjas teigė jog kelyje antroje juostoje buvo kliūtis, tuo tarpu jo pakviestas liudytojas I. Š. teigė jog kelyje kliūčių nematė, tik buvo intensyvus eismas pirmojoje eismo juostoje. Pareiškėjas teigė jog nukentėjusio automobilis važiavo dideliu greičiu, tačiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pajudėjus nuo sankryžos, nebuvo techninės galimybės išvystyti didelį greitį, juo labiau jeigu prieš nukentėjusiojo automobilį stovėjo dar kiti automobiliai. Be to, liudytojo I. Š. parodymai kelia abejonių, nes jis teigė matęs dideliu greičiu važiuojantį nukentėjusiojo automobilį, jį mirksint šviesomis, per vairuotojo šoninį veidrodėlį. Teismas atkreipia dėmesį, pareiškėjas važiavo antra eismo juosta, o nukentėjęs trečia, todėl nėra nei teorinių nei praktinių galimybių keleiviui matyti eismą vykstantį trečioje eismo juostoje tiek per jo pusėje esantį šoninį veidrodėlį, o juo labiau per vairuotojo šoninį veidrodėlį. Teismas daro išvadą, kad R. B. siekia apibūdinti įvykio aplinkybes iš sau palankios pusės, taip siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus neteisėtus veiksmus, kurie kvalifikuoti kaip administracinės teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124² str. 1 d.
Teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą tinkamo įrodymų vertinimo aspektu, teisines ir faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad teisės pažeidimo įvykis yra įrodytas ir abejonių nekelia, kvalifikuotas teisingai (ATPK 256, 257 str.), administracinės nuobaudos už šį pažeidimą paskirtos pagal bendrąsias taisykles, reglamentuojančias nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimą (ATPK 30, 30² str.), todėl Kelių policijos nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti ar keisti nėra pagrindo (ATPK 301 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d., 300, 301 str., 302 str. 1 d. 1 p., 302², 302⁴ str.
nutaria:
netenkinti R. B. 2012-02-21 skundo.
Palikti nepakeistą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-02-15 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-1438394-12.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.