- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-10
- Bylos Nr.
- A-442-384-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „O.G.I.X. Technologies“
- Advokatai
- Andžejaus Čaikovskis, Vitas Vasiliauskas
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Andžej Čaikovski ir advokatui Vitui Vasiliauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „O.G.I.X. Technologies“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl patikrinimo pažymos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėjimo laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. ir surašė 2007 m. spalio 25 d. patikrinimo aktą Nr.06-06-48-6. Šiame patikrinimo akte papildomos į biudžetą mokėtinos sumos nebuvo priskaičiuotos, tačiau buvo konstatuota, kad tikrintu laikotarpiu pareiškėjas PVM sąskaitomis - faktūromis įformino realiai neįvykusias ūkines operacijas su tam tikromis įmonėmis; pareiškėjas buvo naudojamas kaip priedanga neteisėtai veiklai vykdyti, siekiant savanaudiškų, visuomenei priešiškų interesų; pareiškėjas išvengė prievolės valstybei ir sudarė sąlygas sukurti kuo didesnę paslaugų judėjimo grandinę formaliai PVM atskaitai pavaizduoti bei kitiems ūkio subjektams neteisėtai suformuoti PVM atskaitą bei sąnaudas; pareiškėjo pirkimo ir pardavimo PVM deklaruotas nepagrįstai, nes atitinkamos ūkinės operacijos realiai neįvyko. Patikrinimo akte nurodyta, kad atitinkamos pareiškėjo PVM sąskaitos - faktūros yra pripažįstamos neturinčiomis juridinės galios; pareiškėjo deklaruota 1951522 Lt pirkimo PVM negali būti pripažinta. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjas padėjo kitoms įmonėms neteisėtai suformuoti 3629575 Lt PVM atskaitą, tuo padarydamas žalą valstybės biudžetui.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 130 straipsniu, 2008 m. sausio 21 d. patikrinimo pažyma Nr.(21.26)-109-4 patvirtino minėtą 2007 m. spalio 25 d. patikrinimo aktą Nr.06-06-48-6.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. sausio 21 d. patikrinimo pažymą Nr.(21.26)-109-4.
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijama pažyma yra surašyta nesant Mokesčių administravimo įstatymo 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo, šiurkščiai pažeidžiant šio įstatymo 130 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėjas nurodė, kad jis į valstybės biudžetą nuo savo veiklos pradžios iki 2005 metų pabaigos sumokėjo 2245123 Lt PVM, o per tikrintą laikotarpį sumokėjo į biudžetą virš 1,5 milijono litų PVM. Didelių mokesčių sumų sumokėjimas į valstybės biudžetą užkerta kelią bet kokioms prielaidoms, kad pareiškėjas buvo naudojamas kaip priedanga neteisėtai veiklai vykdyti, siekiant savanaudiškų, visuomenei priešiškų interesų. Pareiškėjai veikė teisėtai ir visos jo įformintos ūkinės operacijos buvo realiai atliktos.
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju pagrįstai buvo konstatuota, jog dalis pareiškėjo įvykdytų pirkimo ir vėliau pardavimo ūkinių operacijų realiai neįvyko, o PVM sąskaitos - faktūros, kuriomis įformintos šios ūkinės operacijos, neturi juridinės galios. Atsakovas nurodė, kad ginčijama pažyma pareiškėjui realių pasekmių nesukėlė, nes joje pareiškėjui nenustatyti kokie nors nurodymai ar įpareigojimai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. sausio 21 d. patikrinimo pažymą Nr.(21.26)-109-4 ir įpareigojo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją per įstatymo nustatytus terminus išnagrinėti patikrinimo aktą Nr.06-06-48-6 iš naujo ir priimti naują sprendimą.
Teismas nurodė, kad iš Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalies, 128 straipsnio 1 ir 2 dalių, 130 straipsnio 1 dalies, 132 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 2 punktų bei 3 dalies nuostatų, taip pat iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr.VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 101, 102, 103, 128, 129, 134 punktų nuostatų matyti, jog patikrinimo pažyma mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui naujai neapskaičiuoja ir nenurodo sumokėti mokestį, taip pat neatsisako grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą), o mokestinio patikrinimo metu nenustatęs mokesčių įstatymų pažeidimų, tik patvirtina mokestinio patikrinimo rezultatus. Pažyma nėra mokestinio ginčo dalykas, o kilęs ginčas dėl tokios pažymos nėra mokestinis ir jam netaikoma išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.AS(11)-611/2006). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju patikrinimo aktas buvo neteisėtai patvirtintas patikrinimo pažyma, nes patikrinimo akte buvo nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai. Nors patikrinimo akte buvo konstatuoti mokesčių įstatymų pažeidimų ir pareiškėjo padarytos žalos valstybei faktai, tačiau pareiškėjui nurodymai dėl mokestinių prievolių nesuformuluoti. Atsakovas, nustatęs mokesčių įstatymų pažeidimus, privalėjo patikrinimo aktą patvirtinti sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir nurodyti konkrečiai papildomai apskaičiuotas mokesčių, delspinigių bei paskirtų baudų sumas. Atsakovas to neatliko ir tokiu būdu padarė esminį procedūrinį pažeidimą. Ginčijama patikrinimo pažyma buvo surašyta nesant Mokesčių administravimo įstatymo 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo, todėl turi būti panaikinta.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą.
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas nurodo, kad patikrinimo pažyma yra patvirtinami mokestinio patikrinimo rezultatai, kai mokestinio patikrinimo metu nenustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų, tačiau nurodomi patikrinimo metu nustatyti faktai. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovas pažymoje pagrįstai nurodė realiai neįvykusių pareiškėjo ūkinių operacijų konstatavimo aplinkybes. Ginčijamoje patikrinimo pažymoje nurodyti teiginiai nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos dalykas. Mokesčių nepriemokos, sankcijos ar kiti įpareigojimai pareiškėjui patikrinimo pažymoje nėra nustatyti. Atsakovas nurodo, kad ginčijamos patikrinimo pažymos teiginiai yra mokesčių administratoriaus nuomonė pareiškėjo mokestinės veiklos klausimu. Ši nuomonė yra nepalanki pareiškėjui, tačiau ji nesukelia jam teisinių pasekmių, t. y. ji neįpareigoja pareiškėjo veikti tam tikru būdu, nesaisto būsimų mokesčių administratoriaus sprendimų tuo pačiu klausimu ir negali turėti įtakos kilsiančių mokestinių ginčų sprendimui. Panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr.A(14)-1111/07). Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo mokestinis patikrinimas buvo atliktas siekiant nustatyti visas faktines aplinkybes bei buhalterinėje apskaitoje apskaitytų sandorių esmę ir realumą. Patikrinimo metu nustatyta, kad tam tikrų ūkinių operacijų realiai nebuvo, todėl patikrinimo metu naujai PVM nebuvo apskaičiuotas ir nebuvo pagrindo surašyti sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Pareiškėjas nurodo, kad, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 130 straipsnio prasmę, patikrinimo pažyma yra skirta įforminti tik teigiamas mokestinio patikrinimo išvadas. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius teigiamų išvadų nepadarė, todėl neturėjo pagrindo patikrinimo rezultatus tvirtinti patikrinimo pažyma. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju patikrinimo akte buvo aiškiai įvardinti mokesčių įstatymų pažeidimai, pareiškėjo PVM sąskaitos - faktūros buvo pripažintos neturinčiomis juridinės galios, pareiškėjas buvo apkaltintas žalos biudžetui padarymu. Toks patikrinimo akto turinys negali būti laikomas mokesčių administratoriaus nuomone. Toks patikrinimo aktas ir jį patvirtinanti pažyma yra tiesiogiai susijusios su pareiškėju ir sukelia jam neigiamas pasekmes. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr.A(14)-1111/07. Ši byla iš esmės skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis nuo nagrinėjamos bylos. Administracinė byla Nr.A(14)-1111/07 buvo iš esmės susijusi su teigiamų mokestinio patikrinimo išvadų tvirtinimu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Mokesčių administravimo įstatyme yra numatyta, kad mokestinio patikrinimo aktas gali būti patvirtinamas dvejopos formos individualiais administraciniais aktais – patikrinimo pažyma arba sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nenustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami patikrinimo pažyma, kurią pasirašo mokesčių administratoriaus viršininkas ar jo tam įgaliotas pareigūnas (Mokesčių administravimo įstatymo 130 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (Mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 dalis). Aiškindama šias Mokesčių administravimo įstatymo normas, teisėjų kolegija pažymi, jog mokesčių įstatymų pažeidimų nustatymas ar tokių pažeidimų nenustatymas yra vienintelis kriterijus, nulemiantis sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo formą.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinęs bylai reikšmingas aplinkybes bei teisingai pritaikęs materialiosios teisės normas, pagrįstai konstatavo, jog Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. spalio 25 d. patikrinimo akte Nr.06-06-48-6, kuris surašytas atlikus pareiškėjo mokestinį patikrinimą, buvo nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai. Kadangi pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai, todėl atsakovas šį patikrinimo aktą privalėjo patvirtinti priimdamas ne patikrinimo pažymą, o sprendimą dėl mokestinio akto patvirtinimo.
Skundžiamas administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalis). Kadangi skundžiama pažyma pripažintina individualiu administraciniu aktu, todėl ji turi atitikti reikalavimus, nustatytus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis). Tai, kad atsakovas, patvirtindamas pareiškėjo mokestinio patikrinimo aktą, priėmė ne tos formos administracinį aktą, nėra vien formalus šią mokesčių administravimo procedūrą reguliuojančių teisės normų pažeidimas, nes atsakovas, surašydamas skundžiamą pažymą, objektyviai neįvertino mokestinio patikrinimo akte nurodytų mokesčių įstatymų pažeidimų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamą pažymą. Mokesčių administravimo įstatymo 128 straipsnio 2 dalis nustato, kad patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma. Ši teisės norma įpareigoja mokesčių administratorių visais atvejais, įforminus mokestinio patikrinimo rezultatus patikrinimo aktu, šį aktą patvirtinti. Skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas, panaikinęs skundžiamą administracinį aktą, pagrįstai įpareigojo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją per įstatymo nustatytus terminus išnagrinėti patikrinimo aktą Nr.06-06-48-6 iš naujo ir priimti naują sprendimą.
Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi teisės aiškinimo praktika, suformuluota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.A14-1111/07. Tačiau, taikant precedentinį teisės aiškinimo metodą, precedentu galima vadovautis tik tokioje byloje, kuri faktinėmis bylos aplinkybėmis panaši į ankstesnę bylą. Kadangi administracinėje byloje Nr.A14-1111/07 priimtos teismo nutarties ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl administracinėje byloje Nr.A14-1111/07 suformuluotas teisės normų aiškinimas netaikytinas nagrinėjant šią administracinę bylą.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.