Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-11-27 · Administracinė byla Nr. eI2-17732-1235/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-11-27
Bylos Nr.
eI2-17732-1235/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04743-2025-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Erminijus Baziulis, Giedrė Kairienė, Dovilė Jazdauskaitė
Pareiškėjas
P. K. P.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-17732-1235/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04743-2025-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 27 d.Panevėžys

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Giedrės Kairienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos P. K. P. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja P. K. P. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti bei įvertinti pareiškėjos vardu pateiktą prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Pareiškėja nurodo, kad Migracijos departamentas atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, motyvuodamas, kad pareiškėja nepateikė papildomų duomenų ir dokumentų, kurių buvo pareikalauta. Atsakovas reikalavo pateikti deklaruojamos veiklos adresus, sutartis, atsiskaitymo dokumentus, sąskaitas faktūras, banko išrašus ir kitą informaciją, kuri, pareiškėjos manymu, yra perteklinė, nesusijusi su įstatyme numatytais pagrindais ir pažeidžia konfidencialumo bei komercinės paslapties apsaugą.

Pareiškėja pabrėžia, kad buvo pateikti visi privalomi dokumentai, o atsakovui nekilo abejonių dėl jos kvalifikacijos ar darbo patirties. Jei dokumentų būtų trūkę, prašymas nebūtų priimtas arba būtų nustatytas papildomas terminas trūkumams pašalinti. Be to, darbdavys atitinka visus darbdaviui keliamus reikalavimus – neturi mokestinių nepriemokų, nėra baustas už nelegalų darbą, nevykdo veiklos fiktyviai ir nėra likviduojamas ar bankrutuojantis. Todėl, pareiškėjos nuomone, Migracijos departamento Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų objektyvumo ir motyvavimo principų. Sprendimas grindžiamas ne objektyviais duomenimis, o pertekliniu reikalavimu pateikti informaciją, kuri nėra būtina leidimo gyventi išdavimo pagrindams įvertinti.

Šalies argumentai

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nes planavo dirbti tinkuotoju pagal darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini).

Migracijos departamentas, siekdamas įvertinti, ar bendrovė pagrindžia veiklą, kuriai vykdyti kviečia pareiškėją, bendrovei pateikė užklausas per MIGRIS komunikaciją, prašydamas pateikti jos veiklą pagrindžiančius dokumentus, tuo tarpu bendrovė per nustatytą terminą nepateikė.

Migracijos departamentas nesutinka su skundo argumentais, kad prašymas pateikti bendrovės veiklą pagrindžiančius dokumentus buvo perteklinis ar neteisėtas. Departamentas pabrėžia, jog paklausime buvo pateikti konkretūs klausimai ir nurodytas teisinis pagrindas. Kadangi leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu išduodamas tik įsitikinus, jog bendrovė realiai vykdo deklaruojamą veiklą, buvo prašyta pateikti dokumentus, patvirtinančius ekonominę veiklą atitinkamoje srityje.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškina, kad, vadovaujantis teisės aktais, darbdavys privalo atitikti nustatytas sąlygas: turėti licencijas, nebūti baustas už pažeidimus, vykdyti veiklą ne trumpiau kaip šešis mėnesius, nebūti fiktyvus ir nekeliantis nelegalios migracijos grėsmės. Todėl teiginiai, kad Migracijos departamentas abstrakčiai nurodė informacijos poreikį ar prašė dokumentų nepagrįstai, laikomi nepagrįstais.

Departamentas pažymi, jog vertinant užsieniečio atvykimo tikslą būtina ne tik formaliai patikrinti dokumentus, bet ir įvertinti realias galimybes gyventi bei dirbti Lietuvoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad vien sąlygų egzistavimas savaime nesuteikia teisės gauti leidimą. Pareiškėjos teiginys, jog bendrovė atitinka visus reikalavimus, laikomas deklaratyviu, nes dokumentai nebuvo pateikti laiku, o papildomo termino neprašyta. Be to, Migracijos departamentas prašomos informacijos nelaiko komercine paslaptimi, nes nėra įrodymų, kad ji slapta, o gauti duomenys viešai neskelbiami.

Sprendimas priimtas 2025 m. rugpjūčio 12 d., remiantis turimais duomenimis. Vėliau pateiktos sąskaitos ir pažymos patvirtina tik griovimo darbus, bet ne betonavimo veiklą, todėl jos negali turėti įtakos Sprendimui. Departamentas pabrėžia, kad vertinimas buvo pagrįstas imperatyviais įstatymo reikalavimais ir teismų praktika, o teisė gyventi Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams nėra prigimtinė – ji suteikiama tik atitikus įstatymo sąlygas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) nepateikė atsiliepimo į skundą, apie paskirto posėdžio laiką trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas Migracijos departamento 2025 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 25S180014 sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, darbdavio iniciatyva, 2025 m. liepos 2 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2507-LLG-0410, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį. Tarpininkavimo rašte Nr. 20250618-092952 nurodyta, kad pareiškėja dirbs tinkuotoja UAB (duomenys neskelbtini), kuri vykdo šias veiklas – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (4100).

Migracijos departamento skundžiamu 2025 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 25S180014 nuspręsta, kad asmuo neatitinka sąlygų, nustatytų leidimui laikinai gyventi gauti. Nustatyta, kad bendrovė, įsipareigojusi įdarbinti asmenį pagal darbo sutartį, nepateikė įrodymų, patvirtinančių deklaruojamos veiklos vykdymą ir realių darbo santykių sukūrimo galimybę. Nei bendrovė, nei asmuo per Migracijos departamento nustatytą terminą nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad UAB (duomenys neskelbtini), faktiškai vykdo tarpininkavimo rašte nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje ir kad kviečiamas asmuo yra būtinas šiai veiklai vykdyti. Dėl to asmuo nelaikytinas atitinkančiu sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis įtvirtina imperatyvius pagrindus, kuriais vadovaujantis kompetentinga institucija privalo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui. Minėta įstatymo nuostata užtikrina, kad leidimas gyventi būtų išduodamas tik tiems užsieniečiams, kurie atitinka visus įstatyme nustatytus kriterijus, o sprendimas dėl leidimo išdavimo būtų pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties.

Pagal Įstatymo 44 straipsnio 8 dalį, darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti šias sąlygas: 1) turi licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti bei atitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas, jeigu užsienietį ketinama įdarbinti licencijuojamai veiklai; 2) jam nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai; 3) nenustatoma šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 ar 19 punkte nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų; 4) vykdo veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius; 5) nėra rimto pagrindo manyti, kad jo įmonė yra fiktyvi arba kad gali kilti jo kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė.

Pagal Įstatymo 141 straipsnio 2 dalį, siekdami nustatyti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ar priimdami sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento valstybės tarnautojai turi teisę reikalauti ir gauti iš užsieniečio, jo sutuoktinio, įmonės arba kitų asmenų duomenis, dokumentus (jų nuorašus, išrašus), paaiškinimus, įrodymus, kviesti pokalbio užsienietį, įmonės atstovą, užsieniečio sutuoktinį arba kitą asmenį į Migracijos departamento tarnybines patalpas, fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, taip pat tvarkyti šiuos duomenis.

Pareiškėja argumentuoja, kad atsakovo reikalavimas pateikti papildomą informaciją laikytinas pertekliniu, nepagrįstu ir neteisėtu. Pareiškėjos teigimu, atsakovas savo raštuose tik abstrakčiai nurodė, jog prašoma informacija reikalinga įvertinti, ar nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų pagrindų atsisakyti išduoti leidimą, tačiau su konkrečiu pagrindu pareiškėja buvo supažindinta tik gavusi Sprendimą. Pareiškėja pažymi, kad Įstatymo 33 straipsnio 4 dalis suteikia teisę prašyti papildomų duomenų tik dviem atvejais – kai nepakanka prašymą pagrindžiančių dokumentų arba kyla abejonių dėl užsieniečio kvalifikacijos. Šiuo atveju nei viena iš šių sąlygų nebuvo nustatyta: su prašymu pateikti visi privalomi dokumentai, o atsakovui nekilo abejonių dėl pareiškėjos kvalifikacijos. Be to, suinteresuotas asmuo atitinka visus darbdaviui keliamus reikalavimus, todėl, pareiškėjos nuomone, reikalavimas pateikti perteklinę informaciją negali būti laikomas teisėtu.

Iš byloje esančių dokumentų, šalių paaiškinimų ir kitų surinktų įrodymų visumos nustatyta, kad Migracijos departamentas, siekdamas patikrinti, ar bendrovė faktiškai vykdo statybų veiklą, kuriai kviečiamas užsienietis, 2025 m. birželio 20 d. ir 2025 m. liepos 18 d. per MIGRIS sistemą išsiuntė paklausimus, prašydamas pateikti paaiškinimus bei dokumentus, patvirtinančius statybų veiklos vykdymą. Departamentas prašė nurodyti veiklos pradžią, sudarytas sutartis, išrašytas sąskaitas, gautus apmokėjimus, veiklos modelį, darbuotojų sudėtį, planuojamą užsieniečių įdarbinimą, vykdomus ir planuojamus statybų objektus, taip pat pateikti sutartis, jų priedus, darbų perdavimo aktus, banko išrašus, ilgalaikio turto duomenis bei darbuotojų saugos dokumentaciją. Tačiau nei bendrovė, nei pareiškėja per nustatytą terminą nepateikė reikalaujamų dokumentų, pagrindžiančių deklaruojamos veiklos vykdymą ir kviečiamo asmens būtinumą, taip pat neprašė pratęsti termino jų pateikimui.

Pareiškėja skunde nurodė, kad bendrovė vykdo realią ekonominę veiklą ir pateikė sąskaitas-faktūras HERM (2024 m. lapkričio 29 d. Nr. 000008; 2024 m. rugsėjo 30 d. Nr. 000004; 2024 m. spalio 31 d. Nr. 000006; 2024 m. rugsėjo 4 d. Nr. 000001; 2024 m. spalio 31 d. Nr. 000007; 2024 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 000002; 2024 m. gruodžio 31 d. Nr. 000010 ir kt.), patvirtindama, jog bendrovė išrašinėjo sąskaitas kitiems juridiniams asmenims, taip dokumentuodama tam tikrus finansinius atsiskaitymus. Vis dėlto, tokie įrodymai, susiję su pavieniais mokėjimais, savaime nepatvirtina, kad bendrovė faktiškai vykdo deklaruojamą veiklą paslaugų sektoriuje – būtent gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos srityje, kuriai kviečiamas užsienietis.

Byloje nėra pateikta duomenų, kurie paneigtų atsakovo Sprendime padarytą išvadą, jog bendrovė nepateikė pakankamų įrodymų, leidžiančių pagrįsti realių darbo santykių sukūrimo galimybę tarpininkavimo rašte nurodytomis sąlygomis. Tai reiškia, kad bendrovė neįrodė, jog jos veikla yra vykdoma būtent tokio pobūdžio, kuris sudarytų pagrindą užsieniečio įdarbinimui pagal deklaruotą profesiją.

Taigi atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad nustatytu terminu nebuvo pateikti duomenys ir dokumentai, patvirtinantys bendrovės veiklos vykdymą Lietuvos Respublikoje bei kviečiamo asmens būtinumą šiai veiklai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja ir ją kviečianti bendrovė neatitiko Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, o Migracijos departamento Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, daro išvadą, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, tinkamai įvykdė pareigą įvertinti individualią pareiškėjos situaciją, nustatė ir Sprendime aiškiai nurodė esmines faktines aplinkybes, turėjusias lemiamą reikšmę sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, bei taikytus teisės aktus. Atsakovas, spręsdamas klausimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal pareiškėjos prašymą, neapsiribojo vien formaliu dokumentų patikrinimu, išanalizavo jos individualią situaciją ir priėmė motyvuotą sprendimą, pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis.

Teisėjų kolegija pažymi, jog užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, jog jis atitinka visus Įstatymo keliamus reikalavimus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisėtų lūkesčių principas negali būti taikomas, kai asmuo pats neįvykdo įstatyme nustatytų sąlygų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1887-821/2024; 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2239-556/2024; 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2387-968/2024; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1370-629/2025 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, aktualią teismų praktiką bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjos skundo motyvai nepaneigia Migracijos departamentų išvadų dėl ginčo esmės ir nesudaro įstatyme numatyto pagrindo leidimui laikinai gyventi išduoti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos P. K. P. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjai Erminijus BaziulisDovilė JazdauskaitėGiedrė Kairienė