Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-02-05 · Administracinė byla Nr. eI-4443-743/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-05
Bylos Nr.
eI-4443-743/2024
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03443-2023-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Vailionė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro
Atsakovas
K. P.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-4443-743/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03443-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.1
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 5 d.Kaunas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Vailionė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui K. P. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras su prašymu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo K. P. 97,20 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėja prašyme nurodė, kad UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-84 patvirtino vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi jis asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjęs pareiškėjai 97,20 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri pareiškėjos buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų nustatyta tvarka.

Atsakovas atsikirtimų į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. priklausė nekilnojamojo turto objektas – butas (duomenys neskelbtini). Jurbarko r. sav. esantys nekilnojamojo turto objektai yra apmokestinti vietine rinkliava, kurią privalo mokėti komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą savivaldybės teritorijoje. Už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atsakovas privalėjo sumokėti vietinę rinkliavą, kurios nesumokėjo. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovui K. P. laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. priklausė nekilnojamojo turto objektas – butas (duomenys neskelbtini). Mokėjimo pranešimai ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. pažyma patvirtina, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota 97,20 Eur dydžio vietinė rinkliava: už 2021 m. I–IV ketvirtį po 12,15 Eur, t. y. 12,15 Eur x 4, viso 48,60 Eur (2021 m. vasario 15 d. mokėjimo pranešimas); už 2022 m. I––IV ketvirtį po 12,15 Eur, t. y. 12,15 Eur x 4, viso 48,60 Eur (2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. spalio 7 d. mokėjimo pranešimai).

I. Dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinės rinkliavos dydį ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai). Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis).

Jurbarko rajono savivaldybės taryba Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie yra privalomi visiems Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Minėti neteko galios 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-84, patvirtinus Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą naujus nuostatus. Nuostatų turinio analizė leidžia konstatuoti, kad vietinė rinkliava – tai Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 punktas). Nuostatai imperatyviai numato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Pagal Nuostatų turinį, UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško paslaugos teikėjas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, naudojantis skolų išieškojimo įmonių bei antstolių paslaugomis.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauji Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-84. Naujuose nuostatuose numatyta, jog rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta piniginė prievolė mokėti rinkliavą. Rinkliavos mokėtojų registrą kuria, atnaujina ir administruoja rinkliavos administratorius – UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“, o rinkliavos dydžius tvirtina savivaldybės taryba. Pagal registro duomenis, administratorius ne rečiau kaip vieną kartą per metus parengia ir pateikia rinkliavos mokėtojams administratoriaus nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus.

Taigi, Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą, yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 12 straipsnio 2 punkte, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje bei Nuostatuose, šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu. Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ir ETT) išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. p. 48–50).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste teismas sprendžia, kad atsakovas ginčo laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto Jurbarko r. sav. valdytojas ir naudotojas ir atliekų turėtojas, todėl turi pareigą mokėti Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą vietinę rinkliavą.

II. Dėl priteistinos vietinės rinkliavos dydžio

Kaip minėta, mokėjimo pranešimai ir 2023 m. rugpjūčio 18 d. pažyma patvirtina, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota 97,20 Eur dydžio vietinė rinkliava: už 2021 m. I–IV ketvirtį po 12,15 Eur, t. y. 12,15 Eur x 4, viso 48,60 Eur (2021 m. vasario 15 d. mokėjimo pranešimas); už 2022 m. I––IV ketvirtį po 12,15 Eur, t. y. 12,15 Eur x 4, viso 48,60 Eur (2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. spalio 7 d. mokėjimo pranešimai). Atsakovas įrodymų, kad šią rinkliavą būtų sumokėjęs nepateikė, todėl atsakovo nesumokėta rinkliava iš jo priteistina.

Įvertinęs aukščiau aptartus argumentus teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas tenkintinas visiškai ir pareiškėjai priteistina iš atsakovo 97,20 Eur vietinės rinkliavos skola už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (48,60 Eur + 48,60 Eur, iš viso 97,20 Eur)

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės priteisti ir 8 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylos duomenimis, teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatas G. G..

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Be to, aktualiausioje ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose, kuriose prašoma bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip ir nagrinėjamu atveju, išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021).

Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja buvo priversta prašymu kreiptis į teismą, nelaikomas išskirtiniu, dėl šių ginčų yra suformuota plati jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir naudojantis atliekų administratoriaus žmogiškaisiais ištekliais.

Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, pareiškėjo prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Prašymą patenkinti.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo K. P., gim. (duomenys neskelbtini), 97,20 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 20 centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Vailionė