- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-10-30
- Bylos Nr.
- A2.11.-8492-540/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07272-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- D. M. Š.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Nyderlandų pilietė, administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 str.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. spalio 9 d. apie 14.38 val. nustatyta, kad D. M. Š. pažeidė 2010-12-02 Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 str. 2 d., t. y. D. M. Š. 2011 metais (tikslios datos nepamena), įgijusi Nyderlandų pilietybę privalėjo per 2 mėnesius nuo Nyderlandų pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos konsulinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. D. M. Š. pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą pateikė tik 2015 m. spalio 9 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. Š. kaltę dėl pažeidimo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad Olandijoje jai buvo paaiškinta, kad įgyjant Olandų pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybė automatiškai panaikinama. Paklausus ar jai reikia kur papildomai kreiptis, jai buvo atsakyta, kad nereikia, todėl ji niekur nesikreipė. Po kiek laiko ji bandė ieškoti internete informacijos apie tai, kokių veiksmų turi imtis buvę Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau aiškios informacijos nepavyko rasti. Mano, kad pati Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi rūpintis ir šviesti buvusius Lietuvos Respublikos piliečius dėl jų pareigų įgyjant kitos valstybės pilietybę. Šiuo metu D. M. Š. yra nedirbanti, jos pragyvenimo šaltinis yra neįgalaus sutuoktinio nedarbingumo pašalpos, todėl jos materialinė padėtis yra sunki, todėl prašo neskirti jai baudos.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), tarnybinis pranešimas dėl D. M. Š. nepranešimo raštu apie įgytą kitos valstybės pilietybę (b. l. 2-3), 2015 m. spalio 9 d. pranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (b. l. 4-5), D. M. Š. paaiškinimas (b. l. 6-7), dokumentų kopijos (b. l. 8-27), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 28).
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje yra numatyta pareiga Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijus kitos valstybės pilietybę, per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Asmeniui, nustatytu laiku neįvykdžius minėto įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, atsiranda atsakomybė pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnyje numatyta atsakomybė už nepranešimą raštu asmens gyvenamosios vietos Lietuvoje (miesto arba rajono) migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei (konsulinei) įstaigai užsienyje apie kitos valstybės pilietybės įgijimą. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnio kontekste aktualios tik ta apimtimi, kuria apibrėžiamas laikotarpis, per kurį Lietuvos Respublikos pilietis turi pranešti apie kitos valstybės pilietybės įgijimą. Tuo tarpu šiuo atveju svarbu tai, kad D. M. Š. nuo 2011 m. turėjo galimybę naudotis abiejų valstybių visomis socialinėmis, ekonominėmis, politinėmis ir kitomis valstybės suteikiamomis teisėmis. Dėl šios priežasties įstatymuose nustatytos pilietinės pareigos vykdymas – pranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, yra itin svarbus. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme asmeniui numatyta pareiga pranešti apie įgytą kitos valstybės pilietybę yra imperatyvi, tai yra nepriklauso nuo to, ar jam bus taikoma Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procedūra. Todėl D. M. Š. neabejotinai turėjo pareigą vykdyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 straipsnio nuostatas, tačiau jų tinkamai neįvykdė, laiku nepranešė apie įgytą kitos valstybės pilietybę, pažeidė ne tik minėtas įstatymo nuostatas, bet ir Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Šių įrodymų visuma nustatyta, kad D. M. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 str., todėl yra baustina.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
D. M. Š. administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 str. sankcijos ribose. D. M. Š. paaiškinimas, kad ji apie kitos valstybės pilietybės įgijimą nepranešė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka tik dėl įstatymų nežinojimo, nesudaro pagrindo tokį jos elgesį vertinti kaip jos teisinę padėtį lengvinantį ir tuo pagrindu švelninti jai skiriamą administracinę nuobaudą ar jos visai neskirti. Byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą D. M. Š. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas.
Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286-288 str.,
nutarė:
D. M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 str., ir skirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.