Kauno apygardos teismo nutartis

2009-11-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-530-238-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-09
Bylos Nr.
1A-530-238-2009
Teisminio proceso Nr.
65-1-00844-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Arvydas Stankus
Nuteistasis
M. J.
Nukentėjusysis
I. M.
Advokatai
Artūras Bauža, Sigitas Gedvilas
Pranešėja D.Šiugždinytė Baudž. byla Nr. 1A-530-238/09Teisėja D. Vogulienė Proceso Nr. 65-1-00844-08
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLietuvos Respublikos vardu2009 m. lapkričio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam M. J., jo gynėjui advokatui Sigitui Gedvilui, nukentėjusiajai I. M., jos atstovui advokatui Artūrui Baužai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau tekste LR BK) 284 straipsnio 1 dalį, jam skirta bausmė - 4 MGL dydžio bauda. Nukentėjusiosios I. M. civilinis ieškinys tenkintas dalinai, iš M. J. priteista nukentėjusiajai 500 (penki šimtai) litų neturtinei žalai atlyginti. I. M. iš M. J. priteista 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai) litų advokato išlaidoms apmokėti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, t.y. 2008-05-13 apie 16-17 val. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centre, išplūdo necenzūriniais žodžiais I. M., du kartus kumščiu sudavė pastarajai į veidą, užsuko ranką, dėl ko nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde M. J. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nuosprendį, jį išteisinti, priteisti proceso išlaidas. Teigia, kad teismas, priimdamas nuosprendį neatsižvelgė į liudytojų bei nukentėjusiosios parodymų prieštaringumą, nenuoseklumą, į tai, kad parodymai buvo keičiami. Nurodo, kad teismas, vertindamas nukentėjusios parodymus, turėtų atsižvelgti į jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, prieštaringumą bei nenuoseklumą, nes nukentėjusioji vienuose parodymuose tvirtino, kad buvo suduotas vienas smūgis, kituose-du, bei nevienodai aiškino kada kilo konfliktas, prieš ar po to, kai įėjo į gydytojo kabinetą. Taip pat, teismas turėjo atsižvelgti į tarpusavio santykių pobūdį, susiklosčiusių tarp jo ir nukentėjusiosios. Nukentėjusioji jo nemėgo ir prieštaravo jo ir jos dukros bendravimui.

Apeliantas nurodo, kad liudytojos S. M.-R. parodymais negalima remtis, ji įbauginta ir liudija motinos I. M. naudai. Ji duoda neteisingus parodymus apie aplinkybę ar ji tarėsi su juo ar su mama vykti į sveikatos priežiūros centrą. Liudytoja duoda melagingus parodymus apie tai, kas yra kūdikio tėvas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas turėtų abejoti liudytojos I. T. parodymais, nes jie prieštarauja logikos dėsniams. Liudytoja I. T. įvykio metu buvo prie kito kabineto, o ne įvykio vietoje. Ji negalėjo išgirsti triukšmo. Kiti (duomenys neskelbtini) sveikatos centro personalo darbuotojai triukšmo negirdėjo. Nesuprantama kodėl ji sugebėjo išgirsti triukšmą. Nelogiški jos parodymai apie suduotą smūgį. Teigia, kad negalima remtis liudytojų I. T. ir G. K. parodymais, nes jos yra I. M. pažįstamos ir parodymus davė todėl, kad jų buvo paprašyta tai padaryti. Be to, jų parodymai prieštarauja tarpusavyje. Apeliantas nurodo, kad jo kaltė grindžiama prieštaringais įrodymais, pirmos instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad tuos prieštaravimus pašalinti. Apeliantas teigia, kad jo duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu nuoseklūs, nėra jokio pagrindo abejoti jų teisingumu. Nėra nenuginčijamų įrodymų, kad būtent jis trenkė I. M. į veido sritį ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus 2008-05-14 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta praėjus maždaug parai po įvykio. Sužalojimų padarymo laikas nustatytas pagal I. M. nurodytą laiką. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nusikalstamas elgesys pasireiškė vieno smūgio nukentėjusiajai į veidą sudavimu. Apeliantas tvirtina, kad toks poelgis nėra įžūlus, nes ginčas įvyko tarp pažįstamų asmenų, buvo ir akivaizdi tokio elgesio priežastis - I. M. elgėsi labai nepagarbiai jo atžvilgiu, naudojo smurtą prieš apeliantą, įvykio metu ji buvo agresyvi, plūdosi necenzūriniais žodžiais, smūgiavo. Konfliktas buvo pradėtas pačios I. M. neteisėtais veiksmais.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenurodė ir neindividualizavo pagal inkriminuotą BK straipsnį būtinų nusikalstamos veikos požymių - nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo bei visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Dėl įvykusio incidento (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro administracija nei iš darbuotojų, nei iš pacientų nesiskundimų negavo, (duomenys neskelbtini) sveikatos centro priežiūros centro darbas nebuvo sutrikdytas. Neįrodyta, kad jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Jis nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, jis tik gynėsi nuo nukentėjusiosios agresyvaus elgesio. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. J. nurodo, kad nebuvo įrodytas neturtinės žalos padarymo faktas. Taip pat, prašo priteisti proceso išlaidas: 2000 Lt, kuriuos sumokėjo advokatui už jo gynimą pirmosios instancijos teisme bei 650 Lt antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR Baudžiamojo Kodekso 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus apylinkės teismas taikė tinkamai ir pagrįstai M. J. nuteisė pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi jis pažeidė viešąją tvarką.

Pažymėtina, kad LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį yra reikšminga: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Įžūlūs veiksmai ir yra suprantami kaip elgesys, kuris neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, šokiruojantis aplinkinius, trikdantis visuomenės rimtį ar pažeidžiantis viešąją tvarką. Toks elgesys paprastai atskleidžiamas per tam tikrus veiksmus. Toks kaltininko elgesys gali pasireikšti ir fiziniu smurtu, pvz., suduodant nukentėjusiesiems smūgius kumščiu.

Byloje nustatyta, kad M. J. pažeidė viešąją tvarką. (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centre jis išplūdo necenzūriniais žodžiais I. M., sudavė jai smūgį ranka į veidą, užsuko ranką, dėl ko nukentėjusiąją sužalojo, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo viešoje vietoje-gydymo įstaigoje, kur buvo ne tik nukentėjusioji, bet ir pašaliniai asmenys-pacientai, gydytojai. Konstatuojama, kad nuteistojo veiksmuose yra sudėtis nusikaltimo, numatyto LR BK 284 straipsnio 1 dalyje ir jis pagrįstai nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą. Teismas nuosprendyje argumentavo ir nurodė veikos kvalifikavimo motyvus. Jie yra teisingi ir abejonių nekelia. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltumą. Konstatuojama, kad visi įrodymai ir duomenys, kuriais grindžiamas apelianto kaltumas, nurodyti teismo nuosprendyje. Teismas, grįsdamas apelianto kaltumą, pagrįstai rėmėsi specialisto išvados duomenimis, nukentėjusiosios I. M., liudytojų S. M.-R., Ž.B. K., J. T., I. T., G. K., A. C. parodymais, kuriais patvirtinama nusikaltimo padarymo vieta, aplinkybės, pasekmės ir nusikaltimą padaręs asmuo. Teismui nebuvo pagrindo abejoti byloje surinktų įrodymų patikimumu, nes jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir nepažeidus Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad yra prieštaravimai apklaustų liudytojų, nukentėjusiosios parodymuose. Taip pat, nepagrįstai apeliantas teigia, kad nuosprendis surašytas netinkamai, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimo, kad įrodymai įvertinti netinkamai. Kolegija konstatuoja, kad nuosprendis surašytas nepažeidus BPK 304, 305, 307 straipsnių reikalavimų, o įrodymai įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio reikalavimų.

Pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Byloje nukentėjusiosios I. M., liudytojų S. M.-R., I. T., G. K. parodymais nustatyta, kad M. J. gydymo įstaigos patalpose, matant pašaliniams asmenims, sudavė nukentėjusiajai smūgį į veidą, užlaužė ranką, koliojo ją necenzūriniais žodžiais. Kad M. J. sudavė smūgį nukentėjusiajai I. M., nukentėjusioji, liudytojos I. T., G. K. aiškino nuosekliai ir vienodai. Tą aplinkybę, kad gydymo įstaigos koridoriuje buvo triukšmas patvirtina liudytojų Ž.B. K., J. T. parodymai. Liudytoja A. C. patvirtino, kad jai išėjus iš gydytojo kabineto, nukentėjusioji skundėsi, kad tarp jos ir vyro įvyko incidentas, ji buvo sujaudinta, o šalia jos buvo vyriškis. Liudytoja G. K. apklausta teisme nurodė, kad iš kabineto buvo išėjęs gydytojas ir ramino, kas rodo, kad gydymo įstaigoje kilęs konfliktas trukdė dirbti ir ten dirbę asmenys ėmėsi priemonių konfliktą nutraukti.

Teismui nebuvo pagrindo abejoti nukentėjusiosios I. M. parodymais apie kaltinamojo atliktus nusikalstamus veiksmus, nes jos parodymus apie kaltinamojo panaudotą fizinį smurtą patvirtino liudytojų I. T., G. K. parodymai, kurios nėra suinteresuotos duoti melagingus parodymus ir yra pašaliniai asmenys, buvę įvykio vietoje ir betarpiškai matę nuteistojo atliktus veiksmus. Šios liudytojos neturi pagrindo apkalbėti nuteistąjį, nes prieš įvykį jo nepažinojo ir jokių piktumų su juo neturėjo.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoja S. M. – R. patvirtino, kad būdama pas gydytoją kabinete, koridoriuje išgirdo triukšmą, o išėjusi į koridorių pamatė mamą – I. M., kuri buvo pasimetusi, jos veidas buvo raudonas, nurodė, kad jai sudavė M. J.. Ši liudytoja patvirtino, kad pas gydytoją jos apžiūra nebuvo baigta, nes ji buvo šoko būsenoje, o gydytoja buvo sutrikusi dėl kilusio konflikto. Tai rodo, kad nuteistojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Teismui yra pagrindas tikėti nukentėjusiosios ir liudytojų nurodyta aplinkybe apie tai, kad nuteistasis sudavė smūgį nukentėjusiajai į veidą, nes specialisto išvadoje konstatuota, jog nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismui nebuvo pagrindo abejoti šia specialisto išvada, nes nukentėjusiosios apžiūrą atliko ir specialisto išvadą surašė kompetetinga specialistė. Specialisto išvadoje nurodytu sužalojimo padarymo laiku nėra pagrindo abejoti, nes jis nustatytas ne tik nukentėjusiosios parodymais, bet ir kitais bylos duomenimis. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti liudytojų parodymais, nes liudytojos apklaustos BPK numatyta tvarka, jų parodymai patvirtino reikšmingas bylai aplinkybes, jų apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys yra įrodymai, nes gauti įstatymo nustatyta tvarka, teisėtais būdais ir patikrinti kitais proceso veiksmais. Taigi, teismas pagrįstai nukentėjusiosios ir liudytojų parodymuose užfiksuotus duomenis laikė įrodymais, kurie patvirtina nuteistojo kaltumą. Netikėti šių asmenų parodymais teismas neturėjo pagrindo, nes nėra duomenų, kad jie davė neobjektyvius parodymus. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentas, kad nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas remiantis prieštaraujančiais ir nenuosekliais liudytojų I. T., G. K., S. M.- R. bei nukentėjusiosios I. M. parodymais, nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad jis nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, o tiesiog gynėsi nuo nukentėjusiosios agresyvaus elgesio, tai yra konfliktas buvo pardėtas pačios I. M.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, todėl šis skundo argumentas atmetamas.

Apeliantas nurodo, kad jo veiksmais nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kad jo elgesys nebuvo įžūlus. Šis argumentas nepagrįstas, nes paneigtas aukščiau nurodytais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad įžūliu elgesiu nuteistasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Byloje nustatyta, kad nuteistasis viešoje vietoje sudavė smūgį nukentėjusiajai į veidą, ją sužalojo, užlaužė jai rankas, išplūdo necenzūriniais žodžiais, dėl kilusio konflikto kilo triukšmas, jo veiksmus matė pašaliniai asmenys. Toks asmens poelgis yra įžūlus, nes tyčinis, be akivaizdžios priežasties smūgio sudavimas į veidą asmeniui viešoje vietoje, matant aplinkiniams, yra agresyvus veiksmas, šiurkščiai pažeidžiantis ne tik nukentėjusiojo teises, bet ir šokiruojantis aplinkui esančius žmones. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie M. J. veiksmai pagrįstai pripažinti įžūliais ir sutrikdžiusiais visuomenės rimtį, nes viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, buvo panaudotas smurtas prieš žmogų. Aplinkybę, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina byloje esantys įrodymai. Nepaisant to, kad konfliktas kilo dėl asmeninių priežasčių, tačiau esminę reikšmę turi tas faktas, kad nuteistasis nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. J. pripažino kaltu įvykdžius viešosios tvarkos pažeidimą. Nuteistojo veika pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo, nes ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie buvo tinkamai patikrinti teisiamojo posėdžio metu, patvirtina nuteistojo kaltumą padarius nusikalstamą veiką. Taigi, teismo išvados dėl M. J. kaltės pagrįstos patikrintais ir pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus tinkamai įvertintais įrodymais. Nuosprendis pagrįstas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų analize. Teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos, todėl nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. J. nurodo, kad nebuvo įrodytas neturtinės žalos padarymo faktas ir mano, kad nepagrįstai iš jo priteista 500 litų suma neturtinei žalai atlyginti.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji buvo pareiškusi civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir prašė priteisti iš M. J. 20000 litų. Teismas priteisė iš nuteistojo 500 litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai. Konstatuojama, kad apeliantas pripažintas kaltu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl iš jo CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu pagrįstai priteista atlyginti nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Todėl teismas pagrįstai tenkino I. M. civilinį ieškinį ir priteisė iš apelianto 500 litų. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl neturtinės žalos ir jos dydžio pagrindė konstatuodamas, kad nusikaltimu padarytas nukentėjusiajai sužalojimas sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau fizinis smurtas sukėlė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Todėl daroma išvada, kad priteisiant neturtinę žalą, įstatymai nebuvo pažeisti.

Atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo prašymas priteisti jo turėtas išlaidas, patirtas sumokant advokatui 2000 litų ir antstoliui 650 litus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad M. J. du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai į veidą. Tačiau motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad iš kaltinimo šalintina ta aplinkybė, jog M. J. kumščiu smogė I. M. į veidą du kartus. Nustatyta, kad M. J. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai. Taigi, konstatuojama, kad nuosprendžiu nustatytos aplinkybės dėl suduotų smūgių skaičiaus prieštarauja motyvuojamai daliai, todėl šis prieštaravimas turi būti taisomas. Šis taisymas nepasunkina nuteistojo padėties, o tik palengvina, todėl nuosprendis nekeičiamas ir tik patikslinamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u tarė:

Nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti netikslumą nuosprendžio aprašomojoje dalyje ir vietoje žodžių „du kartus kumščiu sudavė pastarajai į veidą“, nurodant, kad „ vieną kartą kumščiu sudavė pastarajai į veidą“.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Gytis VečerskasArvydas Stankus