Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Žaneta Ladygaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. L., atstovaujamos advokatės Dalios Dudėnienės, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto, pradėjus turtą faktiškai valdyti, nustatymo, suinteresuoti asmenys – G. G., M. L., VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad G. L. buvo M. L. sutuoktinis ir suinteresuotų asmenų G. G. bei M. L. tėvas. G. L. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su pareiškėja. Palikėjo G. L. paskutinė deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), kur jis gyveno su pareiškėja. Po jo mirties nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Į notarą pareiškėja kreipėsi praėjus penkiems mėnesiams po vyro mirties, nes buvo įsitikinusi, kad dokumentus pas notarą galima pradėti tvarkytis per pusę metų po mirties. Sudarytų G. L. testamentų nėra registruota, paveldėjimo byla neužvesta, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų nėra registruota. Palikėjo G. L. mirties dieną viešame registre buvo registruotas nekilnojamasis turtas – 71/285 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 2,8500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat, kiek pareiškėjai yra žinoma, jos vyras turėjo banko sąskaitą banke AB Swedbank. Po sutuoktinio mirties pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti palikėjui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat ir kilnojamąjį, viešame registre neregistruojamą, turtą – ji turi ir saugo visus G. L. dokumentus, asmeninius daiktus, paveldimo turto nuosavybės dokumentus. Minėta žemės sklypo dalis, mirus pareiškėjos vyrui, buvo tvarkoma, prižiūrima M. L. rūpesčiu ir pavedimu kitiems šeimos nariams tiek, kiek leidžia jos sveikata, nes po vyro staigios mirties jos emocinė savijauta labai suprastėjo. Žemės sklypą, kurio bendraturčiu buvo jos sutuoktinis, visų bendraturčių sutarimu prižiūri ūkininkas V. G., kuris, tiek G. L. esant gyvam, tiek jam mirus dirba žemę. Taip pat už minėtą dalį žemės sklypo kasmet paskaičiuojamas žemės mokestis, tačiau pernai metais, mirus G. L., žemės mokesčio deklaracija už 2022 m. nebebuvo suformuota.

3. Pareiškime taip pat nurodoma, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo reikalu. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka; apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantys asmenys informuoti tinkamai; prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

7. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

8. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad G. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra mirusiojo sutuoktinė. Mirusiojo G. L. kiti pirmos eilės įpėdiniai – sūnus M. L. ir dukra G. G..

9. Nekilnojamo turto registro išrašas patvirtina, kad palikėjo G. L. mirties dieną viešame registre jo vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas – 71/285 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 2,8500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

10. Byloje taip pat nustatyta, kad po G. L. mirties paveldėjimo byla nėra pradėta, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti, Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Duomenų apie palikėjo G. L. palikimo perėjimą valstybei teismui nepateikta.

11. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, tame tarpe pareiškėjos M. L. pareiškime bei suinteresuotų asmenų G. G. ir M. L. atsiliepimuose dėstomi paaiškinimai, patvirtina, kad po palikėjo G. L. mirties jam priklausantį kilnojamą ir nekilnojamą turtą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė pareiškėja M. L., kuri pradėjo faktiškai valdyti G. L. kilnojamą turtą – dokumentus, asmeninius daiktus, bei nekilnojamą turtą – M. L. pavedimu kiti šeimos nariai tvarkė reikalus, susijusius su 71/285 dalimi žemės sklypo, kurio bendras plotas 2,8500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad M. L. atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji perimtą turtą valdo kaip savo. Duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės paveldėti, palikėjo palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, byloje nėra. Mirusiojo vaikai, dalyvaujantys byloje suinteresuotais asmenimis, jokių prieštaravimų dėl palikimo priėmimo teismui neteikė ir su pareiškimu sutinka (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).

12. Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad visuma byloje ištirtų įrodymų neginčijamai patvirtina, jog pareiškėja per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą po savo sutuoktinio G. L. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paliktą mirusiojo turtą. Pareiškėjos prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – pareiškėja paveldės po G. L. mirties paliktą turtą, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies).

13. Pareiškėjai byloje buvo teikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 443, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. L., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio G. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paliktą turtą. Nurodyti, kad šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po G. L. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.