Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, rašytinio proceso išnagrinėjusi Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą dėl probacijos sąlygų keitimo nuteistajam J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Ž. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti prie vaikų ugdymo įstaigų. Probacijos pabaiga 2020 m. lapkričio 15 d.

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius pateikė teikimą, kuriuo siūlo probuojamajam J. Ž. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą elgesio pataisos programoje į dalyvavimą individualiose psichologo konsultacijose. Teikime dėl probacijos sąlygų keitimo nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį tarnyba vykdo nuo 2017 m. lapkričio 23 d. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, J. Ž. turimais duomenimis naujos nusikalstamos veikos neįvykdė (asmens b. l. 10), administracine tvarka baustas nebuvo (asmens b. l. 11-12), pagal pakartotinio nusikalstamumo vertinimo metodiką „Oasys“ priskiriamas žemos rizikos grupei - 27 balai ir 168 galimų, tačiau dėl ankščiau įvykdytų nusikalstamų veikų jam nustatytina galima žema rimtos žalos rizika. Atsižvelgiant į tai, kad asmenims, teistiems už seksualinio pobūdžio nusikaltimus nėra rekomenduojama taikyti smurtinio elgesio pataisos programas, taip pat į tai, kad probacijos tarnyboje šiuo metu nėra vykdomos atitinkamos elgesio keitimo programos, skirtos seksualinio pobūdžio nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims bei į tai, kad pats J. Ž. sutiktų individuliai konsultuotis su psichologu dėl savo elgesio keitimo bei siekiant individualizuoti probacijos sąlygas, probacijos tarnyba siūlo nuteistajam J. Ž. skirti įpareigojimą dalyvauti individualiose psichologo konsultacijose.

Vadovaujantis BK nuostatomis teismas klausimus dėl vienos baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimo kita baudžiamojo poveikio priemone spręsti gali, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo būti rengiamas teismo posėdis. Šiuo atveju paduotas teikimas nuteistojo padėties neblogina, byloje yra duomenų, kad jis sutinka dėl probacijos sąlygų pakeitimo, todėl teikimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu probuojamasis nepažeidė teismo jam skirtų įpareigojimų, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, nebuvo baustas administracine tvarka. Nors pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra žema – 27 balai iš 168 galimų balų, tačiau nustatyta žema rimtos žalos rizika vaikams. Atsižvelgiant į tai, kad nustačius nuteistojo problemines sritis, siekiant gerinti nuteistojo emocinę gerovę, sumažinti mąstymo ir elgesio problemas, pagerinti socialinius įgūdžius, yra tikslinga individualizuoti nuteistojo elgesio keitimo programą, tačiau šiuo metu probacijos tarnyba neturi elgesio keitimo programų, skirtų seksualinio pobūdžio nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, t. y. nėra programų J. Ž. elgesiui keisti.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nuteistasis J. Ž. dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti teismo paskirto įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje, o šios probacijos sąlygos pakeitimas turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, tikslinga nuteistajam J. Ž. skirtą įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programoje – pakeisti į įpareigojimą dalyvauti psichologo konsultacijose (BK 75 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą dėl probacijos sąlygų keitimo tenkinti.

Pakeisti J. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje į įpareigojimą dalyvauti individualiose psichologo konsultacijose.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.