Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai O. P. ir jos atstovui advokatui Vytautui Garlai, suinteresuoto asmens Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro atstovei D. D., institucijos teikiančios išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui B. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2YT-643-356/2017 pagal pareiškėjos O. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Utenos šeimos ir vaiko gerovės centrui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir kitų susijusių reikalavimų, institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja ir jos atstovas, atsižvelgę į institucijos, suinteresuoto asmens pateiktą nuomonę, į K. P. sveikatos būklę, prašė tenkinti prašymą iš dalies, t.y. panaikinti teismo sprendimu nustatytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą ir nustatyti terminuotą motinos valdžios apribojimą 6 mėnesių laikotarpiui. Paaiškino, kad pareiškėja iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, dirba, todėl turi pajamų, su dukra bendrauja kasdien ryšio priemonėmis, dukra pas ją svečiuojasi, tarpusavio ryšys yra artimas, ji dukrai pataria visais klausimais. Mano, kad nėra kliūčių panaikinti jai neterminuotą motinos valdžios apribojimą dukros atžvilgiu, tačiau sutinka su institucijos ir trečiojo asmens nuomone, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis, kad dukra galėtų kartu su ja praleisti daugiau laiko, svečiuotis su nakvyne, t.y., kad įsitikinti, jog dukrą tenkins jos sudarytos sąlygos.

Suinteresuotas asmuo Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras prašė pareiškimą tenkinti tik iš dalies, t.y. nustatyti terminuotą motinos valdžios apribojimą 1 metams. Motyvavo tuo, kad laiko tarpas, kai motina su dukra intensyviai bendrauja, nėra pakankamas įsitikinti, ar pareiškėja galės užtikrinti savo dukros K., kuri turi elgesio ir emocijų sutrikimų, o todėl jai reikalinga specialistų pagalba, teises ir interesus. Nors jokių neigiamų duomenų apie pareiškėją neturi, o vaikas idealizuoja atsinaujinusius santykius su motina, svečiuojasi pas ją, tačiau be nakvynės, todėl, turint omenyje pareiškėjos nedideles ir nepastovias pajamas, kyla abejonių, ar pareiškėja gebės ir bus materialiai pajėgi tinkamai užtikrinti dukros sveikatos priežiūrą, kitus jos poreikius. Nustačius terminuotą motinos valdžios apribojimą, pareiškėjai būtų teikiamos socialinės paslaugos, dukra galėtų ilgesnį laiko tarpą su nakvyne svečiuotis pas motiną, gauti materialinę paramą.

Institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (24-25 b.l.), atstovas ją palaikė ir paaiškino, kad, institucijos nuomone, reikėtų atsinaujinusius dukros ir motinos santykius stebėti dar apie 1 metus, kad pilnai įsitikinti, jog motina užtikrins vaiko teises ir interesus augti saugioje ir visiškai jos poreikius tenkinančioje aplinkoje, nes K. P. turi elgesio ir emocijų sutrikimų, jai būtina specialistų pagalba, kuri vaikui gyvenant Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre yra teikiama. Be to, pareiškėja turėtų išklausyti pozityvios motinystės mokymus, taip daugiau sužinotų apie bendravimo su paaugliais sunkumus ir kaip spręsti iškylančias problemas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjai motinos valdžia dukros K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu neterminuotai apribota Utenos rajono apylinkės teismo 2005m. birželio 1 d. teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-412-373/05 (8-10 b.l.; civilinė byla Nr. 2-176-356/2014, 11-13 b.l.).

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas CK 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tokia nuostata, kad vaikus turi auginti ir auklėti tėvai, atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio nuostatas, o šių pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove.

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjai nesilaikant minėtuose įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, t.y. pareiškėjai piktnaudžiaujant alkoholiu ir visiškai nesirūpinant vaikais, t.t. ir dukra K., tuo metu nesant jokių duomenų, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti, Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 1 d. teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-412-373/2005 (11-13 b.l.), motinos valdžia vaikų, t.t. ir dukros K. atžvilgiu buvo apribota neterminuotai (CK 3.180 straipsnis), sustabdytos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, o dukrai nustatyta nuolatinė globa (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Pastaruoju metu (nuo 2016-11-11) K. P. gyvena Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre, nes nuo jos rūpintojo pareigų Onutės šeimyna buvo atleista (11-13, 15-16 b.l.).

Tėvų valdžios apribojimo institutas įteisintas ne vien tam, kad tik nubausti tėvus, jis atlieka ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. CK 3.181 straipsnio nuostatos numato, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo panaikinimo klausimą, vadovaujasi vaiko interesais, jo teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja paaiškino bei pateikė rašytinių įrodymų, kurie, jos nuomone, patvirtina, kad ji po teismo sprendimo priėmimo 2005 metais pakeitė ne tik savo mąstymą, bet ir gyvenimo būdą, sudarė reikiamas sąlygas vaikui kartu su ja gyventi, turi darbines pajamas, nes dirba fermoje, o taip pat stengiasi išnaudoti kitas galimybes gauti papildomų pajamų: renka ir parduoda sraiges, uogas. Ji nebevartoja alkoholio, siekia dukrą susigrąžinti, auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti pati. Pareiškėja nuolat bendrauja su dukra K., kuri pas ją svečiuojasi, jos abi gerai sutaria, dukra nori kartu su ja gyventi.

Liudytoja R. Ž., socialinė darbuotoja, patvirtino, kad pareiškėja tvarkosi buityje, bendrauja su dukra K., bendradarbiauja su Seniūnijos darbuotojais, tariasi, yra labai darbšti, tvarkinga, stengiasi gauti pajamų. 2016 metais dar buvo vienas atvejis, kada rugsėjį pareiškėja vartojo alkoholį, pas ją rinkosi kiti alkoholį vartojantys asmenys, dėl to ji labai apgailestavo. Šias aplinkybes patvirtina liudytojos, kaip socialinės darbuotojos, 2016 m. pildyti apsilankymo pareiškėjos šeimoje aktai (64-67 b.l.).

Pareiškėja periodiškai dirba V. J. ūkyje ir gauna pajamų (77 b.l.), pateikė ūkininkės išduotą charakteristiką (62 b.l.), ji darbdavės charakterizuojama teigiamai.

Pareiškėja dėl bendravimo su asmeniu, kuris buvo įvardytas kaip jos draugas, vartojantis alkoholį, išsakė nuomonę, kad ji negali su šiuo asmeniu visiškai nutraukti santykių, nes jis padeda ūkio darbuose, tačiau jam ėmus vartoti alkoholį, ji laikinai nutraukia santykius, nes alkoholio vartojimui nepritaria, kartu negyvena, todėl jis, dukrai K. gyvenant kartu, nesilankytų jos gyvenamojoje vietoje.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. Pareiškėjos dukros K. nuomonė buvo išklausyta betarpiškai teismo posėdžio metu, vaikas išsakė savo pageidavimą gyventi kartu su motina, paaiškino, kad su motina kasdien kalbasi telefonu visais jai rūpimais klausimais, susitinka, svečiuojasi pas motiną, ją myli ir jaučia motinos meilę bei rūpestį ja, todėl jaučiasi saugesnė. Mano, kad jai motinos sudarytos sąlygos gyventi yra geros, nori ir toliau svečiuotis pas motiną bei kartu su ja gyventi ( CK 3.183 straipsnio 3 dalis).

Liudytoja N. T., dirbanti (duomenys neskelbtini), nurodė, kad ji yra kontaktinis pareiškėjos dukros K. asmuo, paaiškino, kad pareiškėja rodo iniciatyvą bendrauti su dukra, domisi ja ir rūpinasi, tačiau šiuo atveju labai svarbu įsitikinti, ar pareiškėja gebės užtikrinti dukros teises ir teisėtus interesus, nes mergaitė turi sveikatos problemų, yra labai pažeidžiama.

Byloje nebuvo gauta duomenų, kad pastaruoju metu, t.y. nuo 2016-11-11, kai K. apsigyveno Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre, o pareiškėja ėmėsi iniciatyvos lankyti dukrą ir su ja bendrauti, pareiškėja nederamai elgtųsi, vartotų alkoholį, taigi, tikėtina, kad ji pakeitė savo požiūrį ir gyvenimo būdą.

Nagrinėjamu atveju labai svarbu pažymėti, kad pareiškėjos dukra K. vaikystėje yra patyrusi skaudžių išgyvenimų, šiuo metu jai diagnozuoti elgesio ir emocijų sutrikimai, todėl teikiama specialistų pagalba. Be to, labai ilgą laiko tarpą, t.y. nuo 2003 metų, ji neturėjo ryšio su motina, kartu negyveno ir nebuvo jos auklėjama, intensyvus bendravimas prasidėjo tik, minėta, nuo 2016-11-11, dar nei vieno karto ji nesisvečiavo pas motiną su nakvyne. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad motina, nors yra tvarkinga ir darbšti, tačiau neturi pastovaus darbo ir negauna nuolatinių pajamų, gyvena sūnui V. P. nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių name, nes savo nuosavo gyvenamojo būsto neturi, be to, ji turi pareigą teikti išlaikymą ne tik dukrai K., bet ir dar 2 nepilnamečiams vaikams, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas (44-45 b.l.).

Institucija teikianti išvadą nerekomendavo (24-25 b.l.) kol kas dukrą K. grąžinti pareiškėjai, nes jos deklaruojamas pasirengimas vienai auginti, auklėti ir išlaikyti vaiką nėra patikrintas. Institucijos ir Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro nuomone, neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimas dukros K. atžvilgiu šiuo metu dar neatitiktų vaiko interesų, galima būtų kalbėti tik apie tolimesnį ir glaudesnį motinos bendravimą su vaiku, pakeičiant neterminuotą motinos valdžios apribojimą terminuotu apribojimu 1 metams, stebint jos elgesį socialiniam darbuotojui, o vaikui garantuojant visas jo teises.

Taigi, nors kiekviena laikinos globos taikymo priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką, tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos dukra turi sveikatos sutrikimų, o todėl jai reikalinga specialistų pagalba, reikalingas ilgesnis laiko tarpas, nei pusė metų, kurie praėjo nuo pareiškėjos bendradarbiavimo su Utenos šeimos ir vaiko gerovės centru ir bendravimo su dukra pradžios, stebėti pareiškėjos ir dukros K. bendravimą, pareiškėjos elgesį ir nustatyti, ar jinai turi reikiamus įgūdžius, nes nuo 2003 m. (civilinė byla Nr. 2-176-356/2014, 11-13 b.l.) ji pati vaiko neaugino ir neauklėjo, ja nesirūpino. Be to, tik pareiškėjos dukrai K. svečiuojantis pas ją su nakvyne, t.y. ilgesnį laiko tarpą, pareiškėjos dukra galėtų įsitikinti, ar motinos jai sudarytos sąlygos ją tenkina, o pareiškėja galėtų įsitikinti, ar ji yra pajėgi auginti ir auklėti dukrą savarankiškai.

Šioje byloje įvertinus įrodymus skyrium ir jų visetą bei kartu su vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta išvada dėl ginčo (CK 3.184 straipsnis), atsižvelgus į suinteresuoto asmens nuomonę, laikytina nustatyta, kad nors nuo Utenos rajono apylinkės teismo 2005-06-01 sprendimo priėmimo iki šiol padėtis pasikeitė, tačiau motinos valdžios neterminuoto apribojimo panaikinimas ir vaiko grąžinimas motinai dar neatitiktų vaiko interesų, nes lieka abejonių, kad pareiškėja visiškai užtikrintų jos teises, numatytas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, augti ir būti auklėjamai savo tėvų šeimoje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystimuisi. Pareiškimas tenkintinas iš dalies, nes šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad situacija iš dalies pasikeitė, jau yra viltis, kad ateityje pareiškėja galės pati auginti, auklėti ir pilnai išlaikyti savo dukrą K., tačiau, remiantis sprendime aptartais motyvais, nustatytina, kad nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti motinos valdžios apribojimą (CK 3.181 straipsnio 3 dalis). Nors buvo pareikšta nuomonė, kad tikslinga neterminuotą motinos valdžios apribojimą pakeisti terminuotu apribojimu 1 metams, tačiau atsižvelgus į K. P. nuomonę, pareiškėjos tvirtą apsisprendimą susigrąžinti dukrą, parodytas pastangas bei turint mintyje tai, kad dukra po 2 metų taps pilnametė, nustatytinas 6 mėnesių terminas. Kitoje dalyje pareiškimas atmestinas, nes reikalavimas visiškai panaikinti motinos valdžios apribojimą netenkinamas.

Pareiškėjai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017-01-11 sprendimu Nr. 2.4 (NTP-2)-17-T-65-767 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (7 b.l.), todėl ji yra atleista nuo pareiškimo apmokėjimo žyminiu mokesčiu ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268 - 270 straipsniais

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-412-373/2005, pareiškėjai O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą dukros K. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, terminuotu motinos valdžios apribojimu 6 mėnesiams.

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.