Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-12 · Civilinė byla Nr. e2S-769-254/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-12
Bylos Nr.
e2S-769-254/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19799-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“
Ieškovas
V. N., A. N.
Trečiasis asmuo
A. S., A. Š., D. J., G. B., R. A., S. G., V. B., V. S.
Kategorijos
Civiline? byla Nr. e2S-769-254/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19799-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.4; (S) 3.3.2.5
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2029-1107/2020 pagal ieškovų V. N. ir A. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ūkininko patarėjas“ dėl 2019 m. spalio 11 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys byloje – A. S., A. Š., D. J., G. B., R. A., S. G., V. B., V. S. ir uždaroji akcinė bendrovė „Dvylika pirklių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. N. ir A. N. teismui pateikė ieškinį atsakovei UAB „Ūkininko patarėjas“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento (ab initio) šiuos 2019 m. spalio 11 d. uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus: 1) sprendimą „Susirinkimo pirmininku išrinkti advokatą V. D., susirinkimo sekretoriumi ir asmeniu, atsakingu už Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, išrinkti advokato padėjėją V. G..“; 2) sprendimą „Bendrovės naudojamų informacinių technologijų sistemų organizavimui skirti ne daugiau kaip 20 000 Eur (+ PVM) šiomis sąlygomis: a) Bendrovės lėšos turi būti panaudotos ne vėliau kaip iki 2020-10-11; b) Bendrovės lėšos turi būti skiriamos (i) bendrovės serveriuose esančios informacijos perkėlimui į internetinę erdvę (cloud), tuo tikslu sudarant sutartį su nauju paslaugų teikėju bei (ii) pirmiau nurodytu tikslu reikalingų paslaugų ir (ar) įrangos įsigijimui.“; 3) sprendimą „Skolintis iš Lietuvos Respublikoje veikiančių kredito įstaigų (ar jų filialų) šiomis sąlygomis: a) Maksimali suma: 80 000 Eur; b) Paskolos grąžinimo terminas: ne trumpesnis kaip 12 mėnesių, ne ilgesnis kaip 24 mėnesiai; c) Metinė palūkanų norma: ne didesnė kaip 7 proc. marža + banko pasiūlyto termino EURIBOR; d) Pavesti Bendrovės vadovui derėtis dėl kitų kredito sutarties sąlygų savo nuožiūra.“; 4) sprendimą „1. Parduoti Bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, unikalūs Nr. (1) (duomenys neskelbtini); (2) (duomenys neskelbtini); (3) (duomenys neskelbtini); (4) (duomenys neskelbtini); (5) (duomenys neskelbtini) (toliau – NT). 2. NT parduoti viešo konkurso būdu atrinktam pirkėjui, pasiūliusiam didžiausią kainą, tačiau visais atvejais už ne mažesnę kaip 588 000 Eur kainą, įskaičiuojant PVM (jeigu jis taikomas). 3. Pavesti Bendrovės vadovui nustatyti kitas NT pardavimo viešo konkurso sąlygas ir įpareigoti Bendrovės vadovą jį organizuoti.“ Ieškiniu taip pat buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė 2019 m. spalio 11 d. uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtų sprendimų galiojimą; uždraudė uždarajai akcinei bendrovei „Ūkininko patarėjas“ sudaryti sandorius 2019 m. spalio 11 d. uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtų sprendimų pagrindu; atliko įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Šalies argumentai

3. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Ūkininko patarėjas“ pateikė teismui prašymą taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įpareigoti ieškovus pervesti į teismo depozitinę sąskaitą 90 765,60 Eur sumą arba šiai sumai pateikti banko garantiją; atsakovės prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo spręsti nepranešus ieškovams; leisti nutartį dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo vykdyti skubiai. Nurodė, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, gali sukelti atsakovei labai didelių nuostolių, kurių ieškovai nėra pajėgūs atlyginti. 2019 m. spalio 11 d. bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime (toliau – Susirinkimas) buvo priimtas sprendimas dėl bendrovės nekilnojamojo turto pardavimo. Šis klausimas buvo svarstomas, kadangi bendrovės nekilnojamasis turtas yra didžiąja dalimi nenaudojamas, tačiau bendrovė privalo jį išlaikyti: remontuoti, mokėti nekilnojamojo turto mokestį, šildyti, valyti, mokėti kitus mokesčius. Bendrovės vadovas 2019 m. spalio 16 d. kreipėsi į bendrovės valdybą, pateikdamas raštą dėl svarstytinų klausimų susirinkime, kuriame tarp spręstinų klausimų nurodė, kad galėtų būti svarstomas klausimas dėl bendrovės nekilnojamojo turto pardavimo, kadangi bendrovei nuomojantis reikiamo ploto patalpas, per metus būtų sutaupoma apie 45 000 Eur. Bendrovei priklausantis pastatas yra senas, ateityje prireiks atlikti kapitalinį jo remontą, dėl to bus išleista dar daugiau bendrovės lėšų. Siekiant sutaupyti bendrovei pinigų, bendrovės vadovas pasiūlė šias patalpas parduoti, o toliau komercinei veiklai vystyti reikalingas patalpas nuomotis. Atlikus išsamų rinkos tyrimą, nustatyta, kad senąsias bendrovės patalpas pardavus, o naująsias nuomojant, būtų sutaupoma per vienerius metus iki 45 382,80 Eur; per dvejus metus iki 90 765,60 Eur; per trejus 136 148,40 Eur; per dešimtį metų net 453 828 Eur. Atitinkamai, bendrovė nuomodamasi reikalingo dydžio patalpas (200 m²) patirtų daug mažesnes sąnaudas, nepatirtų tokių sąnaudų kaip sauga+ūkis, nekilnojamojo turto mokestis ir valymo mokesčių. Buvo gautas pasiūlymas pirkti bendrovės nekilnojamąjį turtą už 580 500 Eur. Bendrovės akcininkai priėmė sprendimą parduoti bendrovės nekilnojamąjį turtą viešo konkurso būdu ir nustatė net didesnę minimalią kainą, už kurią turtas būtų parduodamas. Remiantis tuo, ką atsakovė nurodė aukščiau, įvykdžius teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, bendrovė ir toliau privalės išlaikyti nuosavybės teise jai priklausančias patalpas, nuostolingai dengti komunalines išlaidas bei ateityje remontuoti patalpas, taip padidinant nemažas pinigų sąnaudas. Nuostoliai, kuriuos šiuo atveju patirtų bendrovė, neparduodama nekilnojamo turto, turėtų būti prilyginti bent 2 metų sumai, kuri būtų sutaupyta patalpas parduodant ir sudarant nuomos sutartį. Šiuo atveju remiantis pateiktais įrodymais tokia suma yra 90 765,60 Eur. Atsakovei tikėtinai atsirasiantys nuostoliai yra didelės vertės, tokia pinigų suma yra didelė ir ieškovams, o nuostolius atlyginti jie gali būti finansiškai nepajėgūs. Lietuvos Respublikos teismų žinioje yra ne vienas ginčas, kuriame dalyvauja minėti ieškovai ir atsakovė, todėl įvertinus tai, kad šalių santykiai yra įtempti ir nepastovūs, yra didelė tikimybė, kad ieškovai vengtų savo atsakomybės ir šalintųsi nuo nuostolių atlyginimo, kas patvirtina nuostolių atlyginimo užtikrinimo būtinumą. Be to, ieškovai yra nesąžiningi, nes ieškovas V. N., vos kai buvo atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų, slėpė savo turtą nuo galimų reikalavimų iš bendrovės, visą savo turtą padovanojo ieškovei sutuoktinei A. N..

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į prašymą dėl nuostolių užtikrinimo ieškovai prašė jį atmesti. Nurodė, kad bendrovė neįrodė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių ji apskritai patirs kokių nors nuostolių. Bendrovės realius nuostolius patvirtina bendrovės buvusio direktoriaus J. S. pažyma, tačiau ji parengta dar 2019 m. rugsėjo 16 d. ir skirta tik bendrovės valdybai prieš šaukiant 2019 m. spalio 11 d. visuotinį akcininkų susirinkimą, t. y. ši pažyma parengta dar prieš teismui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atitinkamai joje nėra ir, atsižvelgiant į jos parengimo laiką, objektyviai negali būti skaičiavimų apie realius bendrovės nuostolius, kuriuos ji patiria būtent dėl to, kad yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovų nuomone tol, kol verslo sprendimas nėra įgyvendintas, jo naudingumo ir atsiperkamumo bendrovei skaičiavimai yra tik spekuliatyvūs ir nėra aišku, ar iš tiesų bendrovės norimas rezultatas objektyviai galėtų būti pasiektas. Tokia pažyma nėra tinkamas įrodymas, kuris galėtų patvirtinti realiai patirtus ir ateityje dar būsimus nuostolius. Laikinosios apsaugos priemonės atsakovei taikomos jau daugiau nei du mėnesius, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų apie konkrečius bendrovės patiriamus nuostolius. Byloje nėra jokių įrodymų, kad uždraudimas bendrovei įgyvendinti 2019 m. spalio 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus sąlygotų kokius nors jos nuostolius. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad bendrovė tikrai būtų pardavusi nekilnojamąjį turtą ir jai tai padaryti sutrukdė tik nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Į bylą nėra pateikta ne tik preliminariųjų sutarčių, kurios patvirtintų realius kitų asmenų ketinimus įsigyti nekilnojamąjį turtą, bet ir absoliučiai jokių įrodymų, kad kas nors rimtai domėjosi nekilnojamojo turto įsigijimu (pavyzdžiui, nėra net susirašinėjimų dėl nekilnojamojo turto įsigijimo). Todėl bendrovės prielaidos, kad, jeigu ne nutartis, ji nebūtų patyrusi išlaidų nekilnojamajam turtui išlaikyti, yra nepagrįstos, kol nėra pateikti įrodymai apie tai, kad nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis būtų buvusi sudaryta, tik tam sutrukdė laikinosios apsaugos priemonės. Iš viešai skelbiamų nekilnojamojo turto skelbimų matyti, kad pati bendrovė yra įkėlusi skelbimą tik dėl nekilnojamojo turto nuomos, tai nepanašu, kad pati bendrovė iki nutarties priėmimo stengėsi parduoti nekilnojamąjį turtą. Priešingai, viešai skelbiami duomenys patvirtina, kad bendrovė siekia nekilnojamąjį turtą išnuomoti, o tai padaryti nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės jokių apribojimų nenumato. Bendrovei turint galimybes išnuomoti nekilnojamąjį turtą ir to aktyviai siekiant, apskritai nepanašu, kad bendrovė dėl nekilnojamojo turto nepardavimo patirtų žalą. Priešingai, jeigu paaiškėtų, kad buvusio bendrovės direktoriaus J. S. skaičiavimai yra teisingi, tai bendrovė išnuomojusi nekilnojamąjį turtą kaip tik būtų geresnėje padėtyje, negu nekilnojamąjį turtą pardavusi. Be to, bendrovė į bylą nepateikė įrodymų apie tai, už kokią kainą ji būtų realiai galėjusi išsinuomoti kitas patalpas. Byloje nėra duomenų nei apie bendrovės darbuotojų skaičių, nei apie tai, kokio dydžio patalpos yra reikalingos atitinkamam darbuotojų skaičiui. Į bylą taip pat nėra pateikta net kitų patalpų skelbimų pavyzdžių, kad būtų galima įsitikinti, ar atitinkamos patalpos bendrovei būtų tinkamos. Negana to, į bylą nėra pateiktos sutartys, kuriomis bendrovė būtų įsipareigojusi nuomotis patalpas, o taip pat nėra ir susirašinėjimų su kitų patalpų savininkais ar jų atstovais, kurie patvirtintų, kad bendrovės ketinimai išsinuomoti kitas patalpas būtų buvę realūs. Bendrovės direktoriaus J. S. 2019 m. rugsėjo 16 d. pažyma, kuria bendrovė grindžia savo tariamus nuostolius, yra parengtas abejotinos reputacijos asmens. J. S. draudžiama eiti vadovo pareigas juridiniuose asmenyse. Abstraktūs abejotinos reputacijos asmens pasirašyti dokumentai, nesant jokio ekspertinio vertinimo, kiek iš tiesų bendrovė „sutaupytų“ pardavusi turtą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad bendrovės nurodomi „nuostoliai“ yra realūs ir tikėtini. Ieškovų nuomone, net jeigu bendrovei iš tiesų labiau apsimokėtų nuomotis kitas patalpas, negu išlaikyti šiuo metu jai priklausantį nekilnojamąjį turtą (kuo ieškovai abejoja), tai ir tokiu atveju bendrovė neturėtų nustatyti pradinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos gerokai mažesnės už nekilnojamojo turto rinkos vertę. Ieškovams apskritai kyla abejonių, ar bendrovės nurodomi „nuostoliai“ patenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įtvirtintą nuostolių sampratą, nes pagal CK prie nuostolių priskiriami tiesioginiai nuostoliai, negautos pajamos ir kitos konkrečios CK 6.249 straipsnyje numatytos išlaidos arba atsakingo asmens pajamos. Šiuo prašymu bendrovė siekia užtikrinti būtent sumą, kurią bendrovė neva galėtų sutaupyti, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, kurios nelaikytinos nei bendrovės tiesioginiais nuostoliais, nei jos negautomis pajamomis. Be to, nėra draudžiama šaukti naują visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame būtų svarstomi tie patys klausimai, kurie buvo spręsti 2019 m. spalio 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Taip pat ieškovai atsiliepime į atsakovės prašymą užtikrinti nuostolių atlyginimą nurodė, kad ieškovai turi pakankamai turto, iš kurio galėtų atlyginti tariamus bendrovės nuostolius. Ieškovams priklausantis turtas bendrovės iniciatyva yra areštuotas, todėl, galiojant turto areštams, ieškovams priklausančio turto perleidimas tretiesiems asmenims yra objektyviai neįmanomas, kas iš esmės jau užtikrina bet kokių neva galimų bendrovės nuostolių atlyginimą. Mano, jog bendrovė 2020 m. vasario 5 d. prašymą pateikė tik siekdama, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos (nors nutarties teisėtumo net neginčija), o ne realaus bendrovės nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 21 d. nutartimi atmetė atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. N. ir A. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ūkininko patarėjas“ dėl 2019 m. spalio 11 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

6. Teismas nurodė, kad atsakovė nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo būtinybę grindžia tuo, kad teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, o atsakovei jas įvykdžius, t. y. nepardavus nekilnojamo turto ir bendrovei toliau išlaikant šį turtą, nuostoliai siektų 90 765,60 Eur. Atsakovė nurodytų nuostolių sumą kildina iš galimai sutaupytų sumų išraiškos, tačiau realių nuostolių patyrimą patvirtinančių dokumentų teismui kartu su prašymu nepateikė.

7. Atsakovė neginčijo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikumo priėmimo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. vasario 6 d. teismui paduoto prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pateikimo praėjo du mėnesiai, todėl atsakovė turėjo galimybę nustatyti realius nuostolius ir įrodymus pateikti teismui, tačiau jų nepateikė.

8. Teismas nurodė, kad nepagrįsti jokiais įrodymais (nei preliminariomis sutartimis, nei pretendentų su bendrove susitarimais bet kokia komunikavimo forma ir pan.) atsakovės teiginiai dėl bendrovės nekilnojamojo turto perleidimo sandorių sudarymo realumo. Ieškovų pateikti prie atsiliepimo įrodymai teismui suponuoja išvadą dėl šiuo metu atsakovės siekio bendrovės patalpas išnuomoti, bet ne galimai perleisti nuosavybę naujiems savininkams.

9. Dėl patalpų nuomos tolesnės veiklos vykdymui argumentų atsakovė nepagrindė atitinkamais įrodymais, kas teismui kėlė abejonę dėl atsakovės realių ketinimų veikti taip, kaip ji nurodė prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

10. Teismas nurodė, kad CPK 146 straipsnyje įtvirtintas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas gali būti taikomas tik nustačius visų sąlygų visumą, atsakovei neįrodžius vienos iš nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos (realių tikėtinų nuostolių atsiradimo), kitų nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygų vertinimas sprendžiant atsakovės prašymą tampa nereikšmingu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Ūkininko patarėjas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –taikyti atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Byloje vyksta ginčas dėl bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų nuginčijimo. Vienas iš priimtų sprendimų buvo susijęs su bendrovės nekilnojamojo turto pardavimu (konkurso organizavimu, siekiant parduoti turtą). Bendrovės vadovas kreipėsi į valdybą su pasiūlymu įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę šį klausimą, kadangi bendrovei priklausantis ir jos naudojamas nekilnojamasis turtas bendrovei per metus generuoja apie 50 000Eur sąnaudų, o Bendrovei nuomojantis reikiamo dydžio patalpas, bendrovė galėtų sutaupyti apie 45 000 Eur vien tik nepatirdama nereikalingų sąnaudų. Galiojant byloje pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms bendrovė negali net organizuoti viešo konkurso, kaip yra nutaręs akcininkų susirinkimas, ir gauti potencialių pasiūlymų, o toliau eksploatuodama nekilnojamąjį turtą patiria nereikalingas sąnaudas.

11.2. Teismas nutartyje padarė esmines fakto klaidas ir tikėtina per klaidą nepastebėjo byloje pateiktų ir prašyme nurodytų dokumentų, kurie pagrindžia bendrovės realius nuostolius. Teismas ne tik, kad prieštaravo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotai praktikai, tačiau paties savo anksčiau priimtai nutarčiai šioje byloje. Teismas nepagrįstai nurodė, kad bendrovei neskundus nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė negali prašyti nuostolių užtikrinimo.

11.3. Teismas skundžiamoje nutartyje neatribojo laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo ir nuostolių, dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo, institutų. Net jeigu teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas vis tiek gali būti taikomas, kadangi nuostoliai gali atsirasti ir dėl pagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašymo dėl nuostolių užtikrinimo institutas gali būti taikomas net jeigu nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo apskųsta apeliacinės instancijos teismui, ir šis teismas nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nurodė, jog vien tai, kad asmuo neskundė nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, negali reikšti, kad jis turi mažiau procesinių teisių, t. y. negali naudotis kitais institutais.

Atsiliepimas

11.4. Atsakovė byloje yra pateikusi įrodymus dėl nuostolių, tačiau teismas nurodė, kad tokių įrodymų nėra. Su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė vadovo paskaičiavimus, kurie buvo skirti valdybai, kiek kainuoja nekilnojamojo turto išlaikymas ir kiek būtų sutaupoma, jeigu bendrovė turimų patalpų atsisakytų ir išsinuomotų mažesnes, poreikius atitinkančias patalpas. Vadovas suskaičiavo, kad per mėnesį bendrovė vidutiniškai turimo nekilnojamojo turto išlaikymui turi skirti 6317,90 Eur. Kadangi bendrovei reikalingos tik apie 200 m² patalpos, atsakovė galėtų tokias patalpas nuomotis. Kaip pavyzdį, bendrovės vadovas paėmė vidutines ir brangesnes patalpas pagal viešus skelbimus (www.aruodas.lttinklapyje) apie Kauno miesto centre nuomojamas patalpas ir padarė išvadą, kad nuomojantis patalpas, be nuomos mokesčio, reikėtų mokėti tik už komunalines išlaidas (šildymas, elektra), kai tuo tarpu šiuo metu yra mokama už šildymą, elektrą, saugą, yra samdomi ūkio darbuotojai, mokamas nekilnojamojo turto mokestis, valymo mokestis. Tokiu būdu per metus pavyktų sutaupyti apie 45 000 Eur. T. y. bendrovė yra pateikusi realius (tikėtinus) nuostolius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pagrindžiančius įrodymus.

11.5. Taikant atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą teismui nebūtina turėti įrodymų, kad tam tikro dydžio nuostolių ateityje tikrai atsiras. Būtina įrodyti, jog egzistuoja tikimybė, kad tokie nuostoliai ateityje gali atsirasti. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad atsakovė turėjo galimybę nustatyti realius nuostolius. Be to, atsakovė realius nuostolius įrodė, nes negalėdama įgyvendinti akcininkų priimto sprendimo, negali pardavinėti jai priklausančio turto. Negalėdama parduoti turto, bendrovė negali nuomotis naujų patalpų, todėl bendrovė kiekvieną mėnesį nesutaupo bent 3781,90 Eur.

Šalies argumentai

11.6. Atsakovė negali turėti įrodymų apie ketinimą perleisti nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, kadangi tai reikštų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą. Susirinkime, kurio priimtus sprendimus ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais, buvo priimtas sprendimas dėl viešo konkurso parduoti turtą organizavimo, numatant aiškius kriterijus, kuriais vadovaujantis bendrovės vadovas turi atlikti tokius veiksmus. Teismui uždraudus įgyvendinti susirinkime priimtus sprendimus, vadovas negali organizuoti viešo konkurso ir gauti pasiūlymus dėl nekilnojamojo turto pirkimo, sudaryti preliminarių sutarčių ir pan. Tačiau dar iki susirinkimo atsakovė yra gavusi pasiūlymą iš UAB „Constech“ už 580 500 Eur.

11.7. Teismas, prašydamas pateikti preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis dėl nekilnojamojo turto, ar susirašinėjimą su potencialiais pirkėjais, plečiamai aiškino CPK 146 straipsnį bei nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos. Susirinkimas priėmė sprendimą turtą parduoti, o ne nuomoti. Bendrovės vadovas negali elgtis kitaip, nei nustatė visuotinis akcininkų susirinkimas.

11.8. Sprendžiant dėl nuostolių užtikrinimo instituto nepakanka įrodyti tikėtinus nuostolius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau būtina taip pat įrodyti, jog ieškovas yra finansiškai nepajėgus padengti tokių nuostolių arba ieškovas gali vengti atlyginti tokius nuostolius ateityje. Skundžiamoje nutartyje teismas dėl šios sąlygos nepasisakė.

11.9. Preliminariai apskaičiuotas bendrovės patirtinų minimalių nuostolių dydis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo yra apie 90765,60 Eur. Ieškovai yra fiziniai asmenys, todėl tokia pinigų suma jiems yra didelė ir tokius nuostolius atlyginti jie gali būti finansiškai nepajėgūs. Lietuvos Respublikos teismų žinioje yra ne vienas ginčas, kuriame dalyvauja ieškovai ir atsakovė, todėl įvertinus tai, kad šalių santykiai yra įtempti ir nepastovūs, yra didelė tikimybė, kad ieškovai vengtų atsakomybės dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovai yra nesąžiningi, nes kai ieškovas V. N. buvo atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų, slėpė savo turtą nuo galimų reikalavimų iš bendrovės, visą savo turtą padovanodamas sutuoktinei A. N..

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Aplinkybė, kad teismas nurodė faktą, jog bendrovė atskiruoju skundu neskundė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nereiškia, jog teismas padarė išvadą, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neapskundimas užkirto kelią bendrovei prašyti nuostolių užtikrinimo. Prašymas atmestas neįrodžius vienos iš būtinųjų sąlygų nuostolių, patiriamų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo instituto taikymui. Šios teismo išvados atskirojo skundo argumentai nepaneigia.

12.2. Patiriamų nuostolių dydį atsakovė įrodinėja bendrovės vadovo J. S. pasiūlymu bendrovės valdybai dėl svarstytinų klausimų. Tačiau ši išvada parengta 2019 m. rugsėjo 16 d. ir skirta tik bendrovės valdybai prieš šaukiant 2019 m. spalio 11 d. visuotinį akcininkų susirinkimą. T. y. ši pažyma parengta dar prieš teismui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2019 m. gruodžio 5 d.), todėl joje nėra ir objektyviai negali būti skaičiavimų apie realius bendrovės nuostolius, kuriuos ji patiria būtent dėl to, kad yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Buvusio bendrovės direktoriaus pažyma, kiek bendrovė tariamai galėtų sutaupyti pardavusi nekilnojamąjį turtą ir išsinuomojusi patalpas, nėra tinkamas įrodymas, kuris galėtų patvirtinti realiai patirtus ir ateityje dar būsimus nuostolius.

12.3. Bendrovė į bylą nėra pateikusi buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų kokias apskritai išlaidas bendrovė patiria, ir kokią šių išlaidų dalį sudaro išlaidos nekilnojamojo turto išlaikymui. Jeigu bendrovė iš tiesų patirtų nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ji turėtų galimybes pateikti įrodymus apie konkrečius patiriamus nuostolius. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad uždraudimas įgyvendinti 2019 m. spalio 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus sąlygotų kokius nors bendrovės nuostolius. Teismų praktikoje suformuotos taisyklės, kad galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti realiai prognozuojami <...> Tokį galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 12, 178 str.).

12.4. Nekilnojamojo turto pardavimas yra ilgas procesas, kurio metu vyksta pirkėjų paieška, jiems yra aprodomas turtas, pasirašomos preliminariosios sutartys, sumokamas avansas, pasirašoma pagrindinė sutartis. Neretai nekilnojamojo turto pardavimas (ypač ne gyvenamosios paskirties) užtrunka ir pusmetį, ar net ilgiau. Todėl akivaizdu, kad jeigu laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų buvę sutrukdyta nekilnojamojo turto pardavimo sandoriui įvykti, bendrovė turėtų bent kokius tokio sandorio realumą pagrindžiančius įrodymus. Tuo tarpu nepateikti įrodymai, kad bendrovė būtų pardavusi nekilnojamąjį turtą, jei ne ieškovų iniciatyva taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

12.5. Ieškovai su 2020 m. vasario 18 d. atsiliepimu pateikė įrodymą, kad bendrovė yra paskelbusi apie nekilnojamojo turto nuomą, o ne pardavimą. Vien 2019 m. spalio 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas tikrai nepatvirtina, kad bendrovė realiai pardavinėjo Nekilnojamąjį turtą ir jį būtų pardavusi, jeigu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

12.6. Bendrovė į bylą nėra pateikusi įrodymų apie UAB „Constech“ realų ketinimą įsigyti nekilnojamąjį turtą. Jeigu UAB „Constech“ tikrai būtų ketinusi po 2019 m. spalio 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo įsigyti nekilnojamąjį turtą, tai bendrovė į bylą būtų galėjusi pateikti bent jau su šia įmone pasirašytą preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį arba kitus derybų dokumentus.

12.7. Nėra aišku ar tariamai galimą „didesnį sutaupymą“ būtų įmanoma priteisti kaip nuostolius, jeigu tos lėšos, kurias bendrovė neva sutaupytų, yra skirtos įprastinei ir kasdienei bendrovės veiklai (t. y. tai nėra jokios nepagrįstos Bendrovės sąnaudos). Bendrovė savo tariamus nuostolius sieja būtent su neva galimu sutaupymu, kuris nelaikytinas nei bendrovės tiesioginiais nuostoliais, nei jos negautomis pajamomis.

12.8. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra ribojama šaukti naują visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame būtų sprendžiami tie patys klausimai, kurie buvo spręsti 2019 m. spalio 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Ieškovai tam neturėtų prieštaravimų, jeigu šį kartą bendrovė visuotinio akcininkų susirinkimo balsų skaičiavimo procedūras atliktų teisingai ir būtų tinkamai įvertinta nekilnojamojo turto rinkos vertė. Todėl yra nesuprantamas prašymas užtikrinti galimus atsirasti nuostolius, kai pati bendrovė gali ištaisyti 2019 m. spalio 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu padarytas klaidas ir priimti teisėtus ir jokių abejonių nekeliančius sprendimus dėl tų pačių klausimų.

12.9. Ieškovai turi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti atlyginti tariami bendrovės nuostoliai. Atsakovės iniciatyva ieškovų turtui yra taikomas areštas, dėl ko ieškovams priklausančio turto perleidimas tretiesiems asmenims yra objektyviai neįmanomas. Tokiu būdu bendrovė elgiasi nesąžiningai – pati visiškai apriboja ieškovų galimybes disponuoti jiems priklausančiu turtu ir pati prašo, kad ieškovai susimokėtų 90 765,60 Eur sumą. Bendrovė 2020 m. vasario 5 d. prašymą pateikė tik siekdama, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos (nors nutarties teisėtumo net neginčija), o ne realaus bendrovės nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Byloje esanti bendrovės vadovo J. S. nuomonė/pasiūlymas bendrovės valdybai dėl svarstytinų klausimų yra 2019 m. rugsėjo 16 d. parengta išspręsti pinigų srautų problemą, susidariusią dėl neefektyvaus bendrovės valdymo. Taigi, patys atsakovai jų nesiejo priežastiniu ryšiu su byloje atlikti skaičiavimai nebuvo siejami su nuostoliais, galimais atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

12.10. Ieškovų dėl bendrovės iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiriamų nuostolių atlyginimas nėra užtikrinamas. Todėl teismo nutartis tenkinti bendrovės prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pažeistų lygiateisiškumo principą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Byloje nustatyta, kad ieškovai ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais 2019 m. spalio 11 d. uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus. Tame tarpe sprendimus: parduoti Bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, unikalūs Nr. (1) (duomenys neskelbtini); (2) (duomenys neskelbtini); (3) (duomenys neskelbtini); (4) (duomenys neskelbtini); (5) (duomenys neskelbtini) (toliau – NT); NT parduoti viešo konkurso būdu atrinktam pirkėjui, pasiūliusiam didžiausią kainą, tačiau visais atvejais už ne mažesnę kaip 588 000 Eur kainą, įskaičiuojant PVM (jeigu jis taikomas); pavesti Bendrovės vadovui nustatyti kitas NT pardavimo viešo konkurso sąlygas ir įpareigoti Bendrovės vadovą jį organizuoti.

16. Ieškiniu taip pat buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui byloje 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas 2019 m. spalio 11 d. uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtų sprendimų galiojimas; uždrausta atsakovei sudaryti sandorius 2019 m. spalio 11 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtų sprendimų pagrindu; atliktas įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovės nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Atskirasis skundas dėl 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo paduotas, todėl jos galiojančios. Atsakovė pareikalavo užtikrinti jos nuostolius, kurie gali atsirasti dėl to, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

17. Teismų praktikoje nustatyta, jog gali būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių. Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014, 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871-186/2015, 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1173-180/2017, kt.). Be to, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš pat pradžių) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871-186/2015, 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1074-330/2019).

18. Nagrinėjamu atveju 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo sustabdytas ne atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas, o sustabdytas sprendimų, kuriais buvo nuspręsta organizuoti bendrovės nekilnojamojo turto pardavimą viešojo konkurso būdu, bendrovės vadovui parengus viešo konkurso sąlygas ir jį organizavus, vykdymas. Taip pat buvo uždrausta sudaryti sandorius, visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtų sprendimų pagrindu. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės, pagal savo pobūdį, sustabdė nekilnojamojo turto pardavimo viešojo konkurso organizavimą, taip pat uždraudė disponuoti nekilnojamuoju turtu (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

19. Atsakovė nuostolių susidarymo priežastis ir jų dydį grindė bendrovės direktoriaus J. S. 2019 m. rugsėjo 16 d. nuomone/pasiūlymu „Dėl svarstytinų klausimų UAB „Ūkininko patarėjas“ visuotiniame akcininkų susirinkime 2019 m. rugsėjo 16 d.“. Šiame dokumente nurodoma, kad bendrovė jau kuris laikas susiduria su pinigų srautų problema dėl buvusio vadovo neefektyvaus bendrovės valdymo. Nurodoma, kad kasmet bendrovė turi nuo 70 000 Eur iki 80 000 Eur komunalinių mokesčių išlaidų, kas mėnesį turi 6317,90 Eur sąnaudų, kai realiai naudojasi tik iki 200 kv. m. plotu. Pažymėtina, kad šiame dokumente aiškiai nurodyta, jog vadovas siūlo valdybai apsvarstyti klausimus dėl bendrovės turto pardavimo ir skaičiavimais siekia savo siūlymą pagrįsti. Iš šių aplinkybių daroma išvada, kad atsakovės vadovas savo argumentus išdėstė bendrovės valdybai dėl jau egzistuojančių bendrovės turto efektyvaus valdymo ir naudojimo problemų, kurios generuoja nepagrįstas išlaidas. Pateiktas išlaidų ir sutaupymų skaičiavimas grindžiamas iki šių skaičiavimų atlikimo buvusiomis aplinkybėmis, kurios niekaip nesusijusios priežastiniu ryšiu su vėliau taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nenustatyta bendrovei priklausančio turto valdymo, naudojimo draudimų (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 8, 10 dalys) nenustatyta ir dėl neefektyvaus bendrovės turto naudojimo ir valdymo priežasčių pašalinimo atsakovės teisės nėra ribojamos. Todėl konstatuojama, kad atsakovės pateikto nuostolių susidarymo mechanizmas nėra priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

20. Atsakovė nurodo, kad pardavusi jos veiklai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, o reikalingą veiklai plotą išsinuomojusi, galėtų sutaupyti. Pastebėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės veiksmus, siekiant įgyvendinti tikslą išsinuomoti patalpas nei iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei jas pritaikius, kai tokių veiksmų taikytos laikinosios apsaugos priemonės jai nedraudžia. Atsakovė galimos nuomos kainą nurodė pagal internetinėje svetainėje aruodas.lt skelbiamą informaciją, vertinant 1 kv. m. kainą. Atsakovė nėra suradusi konkrečių jos veiklai tinkamų patalpų, todėl neaiškus tokių patalpų plotas ir nuomos kaina, tuomet negalima spręsti ir apie jos tikėtinas nuomos sąnaudas. Todėl atsakovės argumentai teismui pagrįstai kėlė abejonę dėl jos realių ketinimų veikti taip, kaip nurodė prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Atsakovės nurodė, kad ji patalpų nuomai neieškojo, nes nepardavus turimų, toks sprendimas nebūtų ekonomiškai pagrįstas. Pažymėtina, kad tokie atsakovės argumentai neatleidžia jos nuo pareigos įrodyti realiai tikėtiną nuostolių atsiradimą, ypač, kai juos nurodo galimų sutaupymų ateityje forma, todėl vien paaiškinimų nagrinėjamu atveju nepakanka (CPK 12, 178 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

21. Pastebėtina, kad atsakovė neteisingai nurodo, jog vienas iš argumentų atmesti jos prašymą dėl nuostolių užtikrinimo buvo tai, kad atsakovė neskundė šios nutarties. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę nurodė tik sutikdamas su ieškovų atsiliepime nurodytais argumentais, kad nuo 2019 m. gruodžio 5 d. teismo nutarties priėmimo iki 2020 m. vasario 6 d. atsakovės prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pateikimo praėjo du mėnesiai, todėl teismo vertinimu praėjus dviem mėnesiams atsakovė jau turėjo galimybę nustatyti realius nuostolius, o įrodymus pateikti teismui, tačiau jų nepateikė. Taigi, teismo pastebėjimas, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra galiojanti reiškia tai, jog atsakovai nutarties neskundę ir nurodę, kad dėl to patiria nuostolius, galėjo imtis priemonių ne tik, kad juos įrodyti, bet ir veiksmų nuostolius sumažinti.

22. Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi teismine praktika, kai nurodė, jog CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas; antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis; trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė realiai tikėtinų nuotolių atsiradimo, kurie būtų priežastiniu ryšiu susiję su taikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis, neįrodė, todėl pirmiau nurodyta trečioji sąlyga reikšmės galutiniam prašymo išsprendimui neturi reikšmės. Bet apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamoje nutartyje yra atskleista ieškovų turtinė padėtis – nurodytas jų turimas turtas, o aplinkybės, kad teismų žinioje yra ne vienas ginčas, kuriame dalyvauja ieškovai ir atsakovė, yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, šalių santykiai yra įtempti ir nepastovūs, ar atsakovės vertinimu, yra didelė tikimybė, kad ieškovai vengtų atsakomybės dėl nuostolių atlyginimo, nesuponuoja išvados apie ieškovų neturėjimą galimybės nuostolius kompensuoti, jeigu atsakovė įrodys patyrusi juos dėl ieškovų prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

23. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė