Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

ATP byla Nr. II-441-426/2010 (Proceso Nr. 4-61-3-00122-2010-2)

2010 m. gegužės 24 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. B. (R. B.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal R. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos (KPV) nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos įgaliotas pareigūnas 2010 m. sausio 11 d. R. B. surašė ATP protokolą už tai, kad jis tą dieną apie 20 val. aukščiausios kategorijos automobilių kelio A2 Vilnius-Panevėžys 11–ame kilometre vairavo automobilį „Mercedes Benz“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) (N1 kategorija), nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio (b. l. 8). Vilniaus apskrities VPK KPV 2010 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. F402226 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 148 str. 1 d., R. B. paskyrė 600 Lt baudą (b. l. 9).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir ATP bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde (b. l. 2) paaiškino, kad, važiuodamas į Avižienius, kelio ženklo, nurodančio, kad kelias yra mokamas, nematė. Grižus atgal į miestą, šalia prekybos centro „BIG“ pastebėjo ženklą A2 ir nusuktą 90 laipsniu kampu ženklą, kurio niekaip negalėjo matyti važiuodamas keliu.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 148 str. 1 d. važiavimas aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) M₂ ir N₁ kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio užtraukia baudą transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams nuo 600 Lt iki 1 200 Lt.

Nagrinėjant ATP bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu pareiškėjas yra kaltinamas, ar jis kaltas ir trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Kad atsirastų administracinė atsakomybė už inkriminuotą administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą, turi būti nustatyta pažeidimo sudėtis, kurią sudaro keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė.

Nagrinėjamu atveju R. B. neginčija fakto, kad 2010 m. sausio 11 d. apie 20 val. kelyje A2 važiavo N1 kategorijos kelių transporto priemone „Mercedes Benz“ nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio, tačiau mano, kad dėl tam tikrų aplinkybių (nesimatė kelio ženklo, nurodančio kad už važiavimą minėtu keliu reikia mokėti) administracinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Su tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens išreikšta pozicija teismas nesutinka.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 str. 1 d. numato, kad Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai naudotojo mokestį moka už važiavimą magistraliniais keliais. Kelio ženklas Nr. 840 nurodo, kad už paslaugas reikia mokėti. Lentelė, pastatyta kartu su 626 kelio ženklu, pažymi vietą, nuo kurios kelias yra mokamas.

Teisės aktai vienareikšmiškai nurodo, kad asmuo, vairuodamas N1 kategorijos transporto priemonę aukščiausiosios kategorijos automobilių keliu (šiuo atveju - A2), privalo sumokėti transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestį. Tokios pareigos neįvykdymas užtraukia administracinę atsakomybę. 11-ame kelio A2 kilometre esanti lentelė parodo, kad nuo šios vietos magistralinis kelias yra mokamas.

Nors R. B. akcentavo, kad kelio ženklas, nurodantis, kad už važiavimą minėtu keliu reikia susimokėti, buvo nusuktas 90 laipsnių kampu ir dėl šios priežasties negalėjo jo matyti, tačiau tokią pareiškėjo versiją paneigė teismo posėdyje apklausti liudytojai R. S. ir O. K., kurie vienareikšmiškai nuosekliais parodymais patvirtino, kad kelio ženklai pažeidimo fiksavimo dieną toje kelio atkarpoje buvo gerai matomi vairuotojams. Be to, O. K. pažymėjo, kad jei kelio ženklai stovi netvarkingai, apie tai visada praneša tarnybai, kuri prižiūri kelius. Byloje nėra duomenų, kad iki pažeidimo nustatymo policijos pareigūnai su pareiškėju būtų konfliktavę, todėl šiuo atveju nėra pagrindo netikėti pareigūnų parodymais ir manyti, kad jie R. B. apkalba. Policijos pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nėra laikomi šališkais, suinteresuotais asmenimis, kurių parodymais neturėtų būti tikima.

Nors R. B. tvirtino, kad fotonuotraukas, kuriose matyti, kad kelio ženklas, žymintis privalomo mokėjimo pradžią, buvo nusuktas, pateikė bylą nagrinėjančiam policijos pareigūnui Gintarui Bigeliui, tačiau šis asmuo teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai paneigė tokią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškeltą versiją. Be to, kaip matyti iš įrašų ATP protokole ir nutarime, R. B. tiek pažeidimo tyrimo, tiek nagrinėjimo stadijoje gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, tuo iš esmės pripažindamas, kad atliko teisei priešingus veiksmus.

Pareiškėjas skunde ir teisminio nagrinėjimo metu akcentavo, jog po pažeidimo užfiksavimo nuvažiavo į Avižienius ir tik grįžęs į Vilnių pamatė, kad kelio ženklas, žymintis, kad už važiavimą minėtu keliu reikia mokėti, yra nusuktas bei tada, pasak jo, padarė atitinkamas fotonuotraukas. Taigi, nuo pažeidimo užfiksavimo momento iki pareiškėjo grįžimo į miestą praėjo atitinkamas laiko tarpas, per kurį tam tikri asmenys dėl neaiškių priežasčių ir galėjo pasukti minimą kelio ženklą arba kelio ženklas galėjo būti pasuktas dėl kitų veiksnių (pvz., meteorologinių) įtakos. Kadangi R. B. nepateikė teismui objektyvių įrodymų apie kelio ženklo pasukimą iškart po pažeidimo užfiksavimo, vėliau gauti įrodymai jo pozicijos teisingumo šiuo atveju įrodyti negali.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėtinu atveju R. B. kaltės nešalina. Teisės pažeidimo aplinkybės yra visiškai įrodytos ATP protokolo duomenimis, kitais byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjas už įstatyme minimo mokesčio nesumokėjimą administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai. Jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 148 str. 1 d. nuostatas.

Vadovaujantis ATPK 30² str., pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda, atitinkanti sankcijos minimumą, negali būti laikoma per griežta. Taikyti ATPK 30¹ str. ir pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos pagal byloje esančią medžiagą nepakanka pagrindo. R. B. teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog finansiškai jis neišgalėtų sumokėti nutarimu paskirtos baudos.

Teismo vertinimu, Vilniaus apskrities VPK KPV 2010 m. sausio 26 d. priimtas nutarimas Nr. F402226 iš esmės atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutarė:

R. B. (R. B.) skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. F402226, kuriuo R. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 148 str. 1 d., padarymą skirta 600 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.