Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl 2025 m. kovo 19 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. LK-N-222 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą 2025 m. kovo 19 d. Komisijos nutarimą Nr. LK-N-222 ir įpareigoti Komisiją iš naujo svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą. Nurodo, kad Komisija nepagrįstai įvertino jo resocializacijos vertinimą, pripažino, jog jo nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau vis tiek netaikė jam lygtinio paleidimo. Nuteistojo teigimu, Komisija nepagrįstai įvertino jo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, pasak nuteistojo, jis dalyvavo prevencinėse programose, supranta priklausomybės gydymo svarbą. Tai, kad nuteistasis anksčiau vartojo narkotikus, negali būti vienintelis pagrindas netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo. Nuteistasis nurodo, kad jis per bausmės atlikimo laiką drausminėmis nuobaudomis nebaustas, dirba, dalyvauja programose. Nuteistojo teigimu, paleistas lygtinai jis, priešingai nei nurodo Komisija, gali integruotis į visuomenę, grįžti dirbti į ankstesnį savo darbą, apsistoti pas artimuosius, todėl nėra pagrindo netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nustatyta, kad nuteistasis M. K. 2024 m. gegužės 31 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios pradžia – 2024 m. rugsėjo 2 d., pabaiga – 2026 m. kovo 1 d.

Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, įvertino tai, kad nors nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jam nėra būdingas smurtinio elgesio modelis, todėl vertinant retrospektyviai, pavojaus visuomenei grėsmių sveikatai ir gyvybei požiūriu nekelia, teistas du kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, bausmę atlieka parastosios grupės sąlygomis, pakartotinio vertinimo metu nuteistojo rizikos lygis nepakito ir išliko žemas, tačiau mąstymo ir elgesio srities kompetencijos (problemų atpažinimas, sprendimas, pasekmių suvokimas reikalauja tikslinių intervencijų), taip pat Kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas narkotikais turi būti koreguojami ir mažinami rekomenduojant dalyvauti priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. Nors nuteistasis turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, nusikaltimas buvo įvykdytas dėl turimos priklausomybės, tačiau tik nuo 2025 m. sausio 29 d. dalyvauja informacinėje/prevencinėje pozityvaus užimtumo priemonėje „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija“. Nuteistasis nurodė, kad minėtos priemonės užsiėmimų metu suprato, kad jis buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, ir kad tai yra liga, kurios gydymas yra ilgalaikis procesas. Asmuo savo kaltę minimizuoja, sako, kad draugų tarpe, tiesiog, dalinosi „žole" vieni su kitais, tačiau tai prieštarauja pacituotai tyrimo išvadai, kad nuteistasis jau kurį laiką platino narkotines medžiagas, pardavinėdamas jas kitiems asmenims. Kaip teigiama išvadoje „nuteistasis gana ilgą laiką neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, o tuo pačiu ir gana ilgą laiką nuteistasis vykdė veiklą, nukreiptą prieš visuomenės sveikatą", nesikeičiant nuteistojo mąstymui, išlieka rizika, kad ir veika nesikeis. Pastebėtina, kad nuteistasis yra teigiamame resocializacijos kelyje, kuriame įvykstantiems pokyčiams dar reikėtų laiko, nuteistasis tik pradėjo dalyvavimą kriminogeninių poreikių valdymo programose. Nuteistasis bausmės atlikimo metu administracinių nusižengimų nepadarė, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, tačiau ir neskatintas. Šiuo metu nuteistasis dirba įkalinimo įstaigos viduje, lygtinio paleidimo atveju grįžtų į ankstesnę darbovietę, kurioje dirbo iki suėmimo, nurodo, kad gyvens seseriai priklausančiame bute, kuriame ir gyveno, tačiau nėra patvirtinta nei darbo, nei apsigyvenimo vieta lygtinio paleidimo metu. Komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir mano, kad atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija nepagrįstai įvertino jo resocializacijos vertinimą, pripažino, jog jo nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau vis tiek netaikė jam lygtinio paleidimo.

Teismas pažymi, jog Komisija, svarstydama lygtinio paleidimo klausimą, vadovaujasi Socialinio tyrimo išvada. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu vertinta du kartus. Pakartotinio vertinimo metu nuteistojo rizikos lygis nepakito ir išliko žemas. Šią aplinkybę nurodė ir Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą. Komisijos sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra grindžiamas ne tik šia aplinkybe, tačiau visuma nutarime nurodytų aplinkybių. Tai, kad nustatyta žema pakartotinio elgesio rizika ir nuteistasis atliko įstatyme numatytą bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, sudaro formalų pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, tačiau vien šio pagrindo nepakanka, turi būti nustatomas ir materialus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2024 m. rugsėjo 2 d., tačiau tik nuo 2025 m. sausio mėnesio pabaigos pradėjo dalyvauti informacinėje/prevencinėje pozityvaus užimtumo priemonėje „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija“.

Nuteistajam nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai - gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas narkotikais, mąstymas ir elgesys. Teismas pažymi, jog nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistu iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas pakeisti savo elgesį teigiama linkme. Pažymėtina, jog dinaminius kriminogeninius veiksnius nuteistasis tinkamu savo elgesiu gali sumažinti. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti, vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Nuteistojo padarytas nusikaltimas, jo pobūdis rodo, jog nusikaltimas nėra atsitiktinis, o dėsningas nuteistojo nusikalstamo elgesio ir jo gyvenimo būdo padarinys. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teigiamai vertinama tai, jog nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba, nebaustas drausmine tvarka, tačiau pažymėtina, jog toks elgesys yra privalomas kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam.

Nuteistasis skunde teigia, kad jis anksčiau vartojo narkotines medžiagas ir tai negali būti vienintelis pagrindas netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo.

Teismas pažymi, jog ši aplinkybė nėra vienintelė, dėl ko nuteistajam nebuvo taikomas lygtinis paleidimas. Tiek Komisijos nutarime, tiek šioje nutartyje nurodomi keletas pagrindų, dėl kurių visumos jam atsisakyta taikyti lytinio paleidimo institutą.

Nuteistasis taip pat skunde nurodo, kad jis gali integruotis į visuomenę, grįžti dirbti į ankstesnį savo darbą, apsistoti pas artimuosius, todėl nėra pagrindo netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo.

Nuteistasis teismui pateikė duomenis apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau nėra pateiktas nekilnojamojo turto savininko sutikimas dėl leidimo asmeniui gyventi nurodytu adresu. Dėl darbo suteikimo, esant lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nuteistasis duomenų nepateikė.

Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Komisija ar teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas nutarimas nėra naikinamas ir nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 ir 85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo M. K. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.