- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-20
- Bylos Nr.
- 1S-27-531/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. J. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-12-06 nutarties, kuria atmestas Pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2017-11-20 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK (toliau – Institucija) prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai jo atžvilgiu įvykdyto sukčiavimo pagal BK 182 str. 2 d. Institucijos tyrėjas 2017-10-31 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjui šį nutarimą apskundus prokurorui, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras 2017-11-20 nutarimu skundą atmetė. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, Pareiškėjas jį apskundė teismui.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-12-06 nutartimi Pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2017-11-20 nutarimo panaikinimo buvo atmestas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-12-06 nutartimi, prašo ją panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, ginčija teismo išvadas dėl susiklosčiusių civilinių teisinių santykių bei teigia apie tyčinius sukčiavimo veiksmus jo atžvilgiu, padarytus reklamos firmos direktoriaus V.. Mano, kad civilinių santykių buvimą paneigia nepagrįstai ir neteisėtai nenustatyta minėto V. asmenybė. Pareiškėjas skunde nurodo įvykio aplinkybes, kuomet V. naudotos apgaulės įtakoje, šiam nuslėpus esmines aplinkybes apie perleidžiamas rūsio patalpas, sudarė pirkimo - pardavimo sandorį, neatitinkantį tikrosios jo valios. Pažymi, kad 2015-05-16 neturėjo realių galimybių skubiai susipažinti su už 100 km esančiomis patalpomis ir patikėjo V. pateiktomis patalpų nuotraukomis bei BTA draudimo ir VĮ Registro centro duomenimis. Tvirtina buvęs pakankamai protingas ir apdairus, tačiau V. ir šio asmens statytinio E. G. apgaulė, galimai prisidedant ir S. K., sąlygojo neperspektyvų jo pažeistų teisių atkūrimą civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis. Pareiškėjas kritikuoja prokuroro atliktą duomenų vertinimą ir pateikia savo. Mano, kad vien perkamų patalpų neapžiūrėjimas nepaneigia V. ir E. G. jo atžvilgiu įvykdžius sukčiavimą. Teigia, kad nepagrįstai neapklausti apgaulę bei kitas nusikaltimo aplinkybes galintys paliudyti V. K., notaras M. L., ankstesnis įsigytų patalpų savininkas J. B., UADBB „D“ darbuotojos A. Ž., B. M., prieš patalpų draudimo liudijimo išdavimą neapžiūrėjusios patalpų ir neįvertinusios jų būklės, nepatikrinusios į liudijimą įrašomų E. G. duomenų. Pareiškėjas nurodo apie prokuroro atsisakymą jam pateikti surinktą medžiagą, kas rodo, jog prokuroras G. J. ir A. S. gavo ir/ar gauna/ gaus naudą nukentėjusiajam trukdydami susipažinti su jų neatliktomis pareigomis ir skųsti jų veiksmus.
Skunde Pareiškėjas teigia apie skundžiamą teismo nutartį priėmusios teisėjos padarytus įvairius pažeidimus, netenkinant jo skundo ir paliekant galioti prokuroro nutarimą. Teigia, kad teisėja neteisėtai atsisakė taikyti baudžiamosios teisės normas tik todėl, kad jis - Pareiškėjas nesinaudojo civilinės teisės institutu, neteisėtai nuslėpė neatliktus prokuratūros ir policijos veiksmus, taip pat nepagrįstai neigia V. veiksmų pavojingumą net nenustačius jo tapatybės ir neapklausus pastarojo. Pareiškėjo manymu, teisėja pažeidė LR Konstitucijos 109, 112 str., nes atsisakė veikti pagal įstatymą, taip pat – BPK 168 str., 173 str. 1 d. 6 p., nes iš esmės nenagrinėjo Pareiškėjo skundo, o tik biurokratiškai deklaratyviai atsirašė, be to, kartu su prokuroru slepia Valdo nusikalstamos veikos požymius, galimai su prokuroro dalinasi iš to gautą naudą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Skundu nesutinkama su ikiteisminio tyrimo nepradėjimu pagal Pareiškėjo pareiškimą, ginčijamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-12-06 nutarties teisėtumas bei pagrįstumas, teigiama apie minėtą teismo nutartį priėmusios teisėjos padarytus procesinius pažeidimus, tačiau skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų, o ikiteisminis tyrimas dėl Pareiškėjo skunduose nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai.
BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, kad nepagrįstas baudžiamojo proceso pradėjimas nesant tam pakankamo pagrindo yra neleistinas, nes taip būtų pažeistos nepagrįstai įtarinėjamo žmogaus teisės. Todėl jei aiškiai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
Nagrinėjamu atveju 2017-10-31 tyrėjo nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors Pareiškėjas skunduose teigia apie galimą nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu pagal BK 182 str. 2 d. atlikimą, vardina tuos veiksmus atlikusius ar galimai prie jų prisidėjusius asmenis, tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Pareiškėjo skunduose dėstomos aplinkybės dėl jo atžvilgiu atliktų, jo manymu, tyčinių, apgaulingų kelių asmenų veiksmų sudarant pirkimo - pardavimo sandorį, grindžiamos prielaidomis, kurios neleidžia konstatuoti Pareiškėjo nurodomo nusikalstamo BK 182 str. 2 d. numatyto sukčiavimo fakto. Pažymėtina, kad vien formalūs, prielaidų pobūdžio, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai apie tariamai nusikalstamus veiksmus nėra vada ikiteisminio tyrimo pradėjimui.
Tiek tyrėjo ir prokuroro nutarimuose, tiek skundžiamoje teismo nutartyje aiškiai ir konkrečiai išdėstyti išsamūs ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai ir motyvai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas, todėl jų plačiau nekomentuoja ir nekartoja. Priešingai Pareiškėjo deklaratyviems teiginiams, ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiamoje nutartyje pakankamai išsamiai išvardijo visus esminės reikšmės turinčius duomenis, išsamiai juos išanalizavo, atliko objektyvų jų vertinimą ir pakankamai detaliai argumentavo savo sprendimą.
Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuota, kad Pareiškėjo skunduose keliami klausimai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, nes prievolių nevykdymas ar netinkamas vykdymas yra civilinės teisės jurisdikcijos klausimai.
Pareiškėjo skunde minimas pirkimo - pardavimo sandorio pagrindu įgyto nekilnojamo turto kokybės ar kitokių teisėtų lūkesčių netenkinimas ar neatitikimas kokiems tai reikalavimams, iš sandorio kilusių jo teisių pažeidimas, nesudaro pagrindo tokius veiksmus kriminalizuoti – nepatvirtina jokių pastarojo sandorio sudaryme dalyvavusių ar su juo susijusių asmenų nusikalstamų veiksmų BK 182 str. kontekste ir nėra vada ikiteisminiam tyrimui pradėti.
Pareiškėjui yra žinomas pirkimo - pardavimo sandorį su juo sudaręs asmuo, jo duomenys, todėl jis dėl savo teisių pažeidimų, kylančių iš minėto sandorio, gali kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į teismą ir ten ginti savo pažeistas teises. Esminių apsunkinimų tai padaryti Pareiškėjui nenustatyta.
Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių valstybių jurisprudencijoje, lemia tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Šiuo atveju iš sutartinių santykių kylantys ginčai, jų sprendimui nesinaudojant civilinės teisės priemonėmis, neįgalina teismo formuoti ydingą praktiką. Todėl Pareiškėjo ketinimas inicijuoti baudžiamąjį procesą, bandant ginti savo turtines teises bei teisėtus interesus, kilusius ar kylančius iš sutartinių civilinių teisinių santykių, yra nepagrįstas.
Skunde be kita ko teigiama apie Pareiškėjo skundo iš esmės neišnagrinėjimą, su kuo aukštesnysis teismas nesutinka ir pažymi, jog skundžiamos nutarties turinys tai paneigia, be to, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas turi atsakyti į visus apeliaciniame skunde dėstomus teisinius argumentus, bet neprivalo išsamiai atsakyti į kiekvieną apelianto reiškiamą abejonę dėl byloje esančių duomenų ar jų vertinimo, jei apelianto dėstomų abejonių aptarimas apeliacinės instancijos teismo sprendime negali turėti jokios reikšmės apeliacinės instancijos teismo daromoms išvadoms.
Pareiškėjas skunde kelia klausimus dėl, jo manymu, tyrėjo, prokuroro bei skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos neteisėtų ar net nusikalstamų veiksmų slepiant prieš jį įvykdytos nusikalstamos veikos požymius bei galimai gaunant iš to neteisėtą atlygį, teigia apie galimai jų padarytus įvairius procesinius pažeidimus. Tačiau, įvertinęs Pareiškėjo argumentaciją pateiktos medžiagos apimtyje, aukštesnysis teismas tokius teiginius vertina kritiškai, kaip deklaratyvius ir akivaizdžiai prasilenkiančius su realybe, bei pabrėžia, kad nepasitenkinimas ikiteisminio tyrimo subjektų ar pareigūnų sprendimais, taip pat ir dėl atisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atitinkamą pareiškimą, nereiškia, jog tokie veiksmai ar priimti sprendimai savaime yra neteisėti. Pareiškėjo teiginiai dėl galimų ikiteisminio tyrimo subjektų nusikalstamų veiksmų nenagrinėjami, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalyku.
Pareiškėjas be kita ko nurodo apie prokuroro atsisakymą jam pateikti surinktą medžiagą, tačiau aukštesniajam teismui pateikti duomenys tai paneigia, nes iš jų matyti, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė S. Povilonienė 2017-11-28 raštu Nr. 6-S-24141 Pareiškėją informavo apie leidimą susipažinti su medžiaga Nr. M-1-01-88013-17 dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Taipogi Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal jo pareiškimą nebuvo atlikti jokie procesiniai veiksmai, tačiau aukštesnysis teismas pastebi, kad nepradėjus ikiteisminio tyrimo įstatymu įtvirtintas galimas duomenų patikslinimas yra ikiteisminio tyrimo subjektų teisė, o ne pareiga. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo subjektai sprendė, jog tokios būtinybės procesiniam sprendimui priimti nėra ir aukštesnysis teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti.
Esant šioms aplinkybėms ir manant, kad dėl Pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių nebuvo pagrindo ikiteisminį tyrimą pradėti, konstatuotina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-12-06 nutartis yra teisėta bei pagrįsta, o ją naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-12-06 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.