- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- eI2-1059-484/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03339-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- UAB"Rikneda"
- Atsakovas
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
- Trečiasis asmuo
- S. V.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Puzinskaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo S. V.) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rikneda“ (toliau – Bendrovė ar pareiškėja) padavė teismui skundą (el. byla, t. III, b. l. 1-6), prašydama panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – atsakovė ar VTEK) 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. KS-191 „Dėl S. V.“ (toliau – Sprendimas). Taip pat pareiškėja skunde prašo priteisti iš atsakovės visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodo, kad 2017 m. spalio 30 d., atstovaujama direktoriaus S. V., kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrą su prašymu panaikinti žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-885 patvirtinto Žvejybos pajėgumo ribojimo tam tikruose geografiniuose žvejybos rajonuose tvarkos aprašo (toliau – Žvejybos pajėgumo ribojimo aprašas) 20 punktą, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymui (toliau – Prašymas). Teigia, kad pareiškėja atsakymo į Prašymą negavo, todėl negalėjo pradėti teisminių ginčų dėl jai privačios nuosavybės teise priklausančio turto panaudojimo.
Taip pat nurodo, kad VTEK 2019 m. liepos 23 d. raštu Nr. 2700-(1.2) informavo pareiškėją, jog remdamasi iš Žemės ūkio ministerijos gauta informacija, susijusia su jos kreipimusi į žemės ūkio ministrą, pradėjo tyrimą dėl pareiškėjos veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymui (toliau – LVĮ). VTEK 2019 m. rugpjūčio 21 d. priėmė sprendimą Nr. KS-191 „Dėl S. V.“, kuriame konstatavo, jog jis, nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, pareiškėjos vardu pateikęs prašymą žemės ūkio ministrui, pažeidė LVĮ 10 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamo sprendimo išvadomis, kad S. V. veikė kaip lobistas jos interesų atžvilgiu, nurodo, kad remiantis LVĮ 2 straipsnio 2 dalimi, lobistu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis lobistinę veiklą, pagal šio straipsnio 3 dalį. Lobistinė veikla – fizinio asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai. Pagal šio straipsnio 1 dalį, lobistinės veiklos objektai (arba asmenys, kuriems lobistine veikla yra siekiama daryti įtaką) – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, administracinius sprendimus. Pareiškėjos teigimu, nurodytos LVĮ normos lobistus ir jų veiklą apibrėžia bendro pobūdžio formuluotėmis, kas sudaro realias galimybes iš esmės bet kokią asmenų veiklą, susijusią su kreipimusi į valdžios atstovus dėl nustatyto manomai teisės aktams prieštaraujančio teisinio reguliavimo laikyti lobistine veikla, dėl ko nepagrįstai yra išplečiama lobistinės veiklos samprata.
Tvirtina, kad S. V. veiksmuose nėra lobizmo veiklos požymių. Nurodo, kad S. V., būdamas Bendrovės direktoriumi, privalo veikti išimtinai Bendrovės interesais bei rūpintis jos ūkine-komercine veikla. Ši jo pareiga yra imperatyviai įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje. S. V., atstovaudamas Bendrovės interesus ir taip įgyvendindamas aukščiau nurodytas juridinio asmens vadovo pareigas, sužinojęs, jog Žvejybos pajėgumo ribojimo aprašo 20 punktas prieštarauja Žuvininkystės įstatymo 11 straipsnio 2 daliai, oficialiu raštu kreipėsi į žemės ūkio ministrą. Nurodo, kad minėtas Žvejybos pajėgumo ribojimo aprašo 20 punktas turėjo tiesioginę įtaką Bendrovės ūkinei-komercinei veiklai, todėl ji turėjo asmeninį interesą turėti galimybę veikti Žuvininkystės įstatyme numatytomis sąlygomis, tačiau tam ji neturėjo teisinių galimybių, nes jas tiesiogine prasme panaikino poįstatyminis teisės aktas, jos nuomone, neatitinkantis įstatymo normų.
Pareiškėja skunde remiasi 2017 m. apgintoje M. A.-V. disertacijoje „Lobizmo reglamentavimas: Lietuvos atvejis“ pateikta lobizmo veiklos samprata ir šios veiklos stadijų aprašymu, nurodydama, kad lobizmas savo esme ir pobūdžiu yra sudėtinga, strateginiais sprendimais pasižyminti veikla. Taip pat, remiantis šiuo šaltiniu, pareiškėja pažymi, kad peticijų teisė, teisė apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus ir/ar kitos konstitucinės teisės savaime nėra lobizmas. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja tvirtina, kad jos asmeninis Prašymas, pateiktas įgalioto jam atstovauti vadovo, siekiant jai įgyvendinti savo konstitucinę teisę pasinaudoti nuosavybės teise į laisvą žvejybos pajėgumą, neatitinka lobizmo veiklos sampratos, kaip ir S. V. neatitinka lobisto sampratos, nes jo veiksmais nebuvo siekta atstovauti interesų grupės ar atlikti kitus aukščiau išvardintus veiksmus. Taip pat pažymi, kad S. V., būdamas Bendrovės direktorius ir vienintelis Bendrovės akcininkas, nesudarė jokių sutarčių dėl lobistinės veiklos bei nėra gavęs jokių nurodymų dėl to. S. V. veiksmai pasižymėjo vienkartiniu pobūdžiu ir šiuose jo veiksmuose nematyti kitų lobizmo veiklos stadijų požymių, kaip veiklos tikslų identifikavimo, monitoringo ir stebėjimo, strategijos vystymo, taktikų taikymo ir rezultatų analizės, todėl konstatuoja, jog S. V. veiksmuose nėra lobizmo veiklos požymių, dėl ko skundžiamas sprendimas, pareiškėjos manymu, yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Šalies argumentai
Pareiškėja, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, mano, kad Žvejybos pajėgumo ribojimo aprašo 20 punktas, nustatantis, kad „Jei per 2 metus nuo laivo išbraukimo iš sąrašo ar nuo šio aprašo 18 punkte nurodyto prašymo pateikimo dienos laivo valdytojas, pasinaudodamas jam suteikta išimtine teise, nepateikia prašymo įtraukti laivą ar laivus į sąrašą, ši teisė prarandama. Atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes laivo valdytojo prašymu laikotarpis, kuriuo laivo valdytojas gali pasinaudoti išimtine teise, gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 4 metų nuo laivo išbraukimo iš sąrašo ar nuo šio aprašo 18 punkte nurodyto prašymo pateikimo dienos“, prieštarauja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 11 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, kad „Laisvas žvejybos pajėgumas gali būti panaudotas įtraukiant žvejybos laivą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą arba didinant įtraukto į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą žvejybos laivo žvejybos pajėgumą“. Todėl, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 113 straipsniu bei aplinkybe, kad būtent dėl Žvejybos pajėgumo ribojimo aprašo 20 punkto Bendrovė negalėjo pasinaudoti laisvu žvejybos pajėgumu ir VTEK buvo pripažinta pažeidusia LVĮ nuostatas, prašo teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Žvejybos pajėgumo ribojimo aprašo 20 punktas neprieštarauja Žuvininkystės įstatymo 11 straipsnio 2 daliai.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas remdamasis skunde išdėstytais motyvais prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
VTEK su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 102–103) nurodo, kad atsižvelgiant į LVĮ nuostatas, pagrindiniai šio įstatymo tikslai yra du: 1) kad lobistinę veiklą vykdytų į lobistų sąrašą įrašyti asmenys (kuris yra viešas ir prieinamas visuomenei) ir 2) šie asmenys LVĮ nustatyta tvarka deklaruotų vykdytą lobistinę veiklą (deklaracijos taip pat LVĮ nustatyta tvarka yra viešinamos). Pabrėžia, kad lobistinės veiklos vykdymo priežastys ar argumentai, kodėl siekiama daryti įtaką dėl atitinkamų teisės aktų, nėra lobistinės veiklos reguliavimo dalykas – vienintelis šio reguliavimo tikslas yra užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą. Taigi, pareiškėjos argumentas, kad jos kreipimasis į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrą dėl poįstatyminio teisės akto panaikinimo pastarajam prieštaraujant aukštesnės galios teisės aktui, šiuo atveju reikšmės neturi – jo nagrinėjimas nepriskirtas VTEK kompetencijai.
Nurodo, kad VTEK šiuo atveju vertino, kad: 1) pareiškėjos atstovas S. V. nebuvo registruotas lobistų sąraše, kaip tai nustato LVĮ 10 straipsnis, 2) jis siekė daryti įtaką Lietuvos Respublikos žemės ministrui dėl teisės akto pakeitimo, 3) tai darė savo iniciatyva (nebuvo išimties, vadovaujantis LVĮ 7 straipsnio nuostatomis). S. V., siekdamas daryti įtaką dėl atitinkamo teisės akto pakeitimo, turėjo arba registruotis į lobistų sąrašą ir LVĮ nustatyta tvarka tokią veiklą deklaruoti, arba kreiptis į atitinkamą šiame sąraše registruotą asmenį (t. y., tapti lobistinės veiklos užsakovu).
Pažymi, kad LVĮ nuostatų kontekste svarbu, jog vykdoma konkreti lobistinė veikla būtų atskleista visuomenei. LVĮ 6 straipsnyje nustatyta, kad jei lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo, tai laikytina neteisėta lobistine veikla. Pabrėžia, kad kiekvienas siūlymas keisti teisės aktus yra pagrindžiamas argumentais, juos vertina atitinkamos institucijos – lobistinės veiklos reguliavimu siekiama užtikrinti tik šios veiklos skaidrumą ir viešumą.
Atsakovė atmeta pareiškėjos argumentus, jog S. V. yra vienintelis UAB „Rikneda“ akcininkas ir jis nesudarė jokių sutarčių dėl lobistinės veiklos bei nėra gavęs jokių nurodymų dėl to, taip pat jo veiksmai pasižymėjo vienkartiniu pobūdžiu ir šiuose veiksmuose nematyti kitų lobizmo veiklos stadijų požymių (monitoringo ir stebėjimo, strategijos vystymo, taktikų ir rezultatų analizės). Pažymi, jog nors S. V. nebuvo sudaręs sutarčių kaip lobistas, tačiau vien veiklos įforminimas nesudaro pagrindo teigti, jog tai nebuvo lobistinė veikla. Taip pat pažymi, jog įstatymų leidėjas LVĮ nėra apibrėžęs lobistinės veiklos stadijų požymių. LVĮ nuostatos neriboja asmenų teisės kreiptis (daryti įtaką) į valstybės politikus, valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, tačiau tokią veiklą vykdantis asmuo privalo registruotis lobistu ir už tokią veiklą privalo LVĮ nustatyta tvarka atsiskaityti visuomenei. Šio įstatymo reikalavimai asmenims, vykdantiems lobistinę veiklą, yra privalomi.
Mano, kad pripažindama, jog S. V. pažeidė LVĮ reikalavimus, VTEK priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti remiantis atsiliepime nurodytais argumentais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VTEK sprendimo, kuriuo fizinis asmuo, veikiantis juridinio asmens vardu ir interesais, pripažintas pažeidęs LVĮ 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad UAB „Rikneda“ 2017 m. spalio 30 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrą, prašydama panaikinti žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-885 patvirtinto Žvejybos pajėgumo ribojimo tam tikruose geografiniuose žvejybos rajonuose tvarkos aprašo (toliau – Žvejybos pajėgumo ribojimo aprašas) 20 punktą, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 11 straipsnio 1 daliai. Šį kreipimąsi pasirašė UAB „Rikneda“ direktorius S. V.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija informavo VTEK apie Prašymą.
VTEK 2019 m. liepos 23 d. raštu Nr. S-2700-(1.2) informavo Bendrovės direktorių S. V. apie sprendimą pradėti tyrimą dėl jo veiksmų atitikties LVĮ 6 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms neteisėtą lobistinę veiklą ir paprašė iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. pateikti paaiškinimą (el. byla, III t., b. l. 373-374)
VTEK 2019 m. sprendimu Nr. KS-191 „Dėl S. V.“ nusprendė pripažinti, kad S. V., nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, UAB „Rikneda“ vardu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui pateikęs konkrečius pasiūlymus dėl Žvejybos pajėgumo ribojimo tam tikruose geografiniuose žvejybos rajonuose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-885, pažeidė LVĮ 10 straipsnio 1 dalies nuostatas (el. byla, III t., b. l. 423-425).
LVĮ siekiama užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai (LVĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal LVĮ 2 straipsnio 2 dalį lobistas – fizinis asmuo, vykdantis lobistinę veiklą. To paties įstatymo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad lobistinė veikla – fizinio asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims (t. y. valstybės politikams, pareigūnams ir kt.), kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai.
Lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas ir valstybės rinkliavos už įrašymą į lobistų sąrašą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikęs asmuo. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatytos formos prašymą įrašyti į lobistų sąrašą. Jeigu lobistinę veiklą ketina vykdyti fizinis asmuo, kuriam vykdyti lobistinę veiklą kaip savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė vykdyti juridinis asmuo, prašymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikia juridinis asmuo (LVĮ 10 straipsnio 1 dalis).
Įstatymų nustatyta tvarka lobistinę veiklą prižiūri VTEK (LVĮ 13 straipsnio 1 dalis). VTEK atlieka tyrimą, jeigu yra gauta informacija, kad asmenys nesilaiko šio įstatymo reikalavimų (LVĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKĮ) 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad VTEK, atlikusi tyrimą, priima motyvuotą sprendimą pripažinti, kad asmuo pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas.
VTEK sprendimus suinteresuotas asmuo turi teisę apskųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo ar jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos (LVĮ 13 straipsnio 4 dalis).
Teismo vertinimu, šioje byloje visų pirma spręstinas klausimas, ar pareiškėja turi materialinį teisinį suinteresuotumą sprendžiant kilusį ginčą, t. y. ar skundžiamas sprendimas turi įtakos jos teisių ir pareigų apimčiai.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šios ABTĮ nuostatos garantuoja konstitucinės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, asmeniui kreipiantis į administracinį teismą. Nors tokiam kreipimuisi pakanka asmens subjektyvaus suvokimo, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, tačiau paminėtos procesinio įstatymo nuostatos taip pat reiškia, jog teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, kiekvienu konkrečiu atveju privalo nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (įstatymų saugomi interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, t. y. nustatyti, ar asmuo turi aiškiai identifikuojamą materialųjį teisinį suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises, priimdamas vieną iš sprendimų, numatytų ABTĮ 88 straipsnio 2–5 punktuose. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2004 m. sausio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-121/2004 pažymėta, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).
Kaip jau minėta, skundžiamame VTEK sprendimu pripažinta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo S. V., nebūdamas įrašytas į lobistų sąrašą, UAB „Rikneda“ vardu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui pateikęs konkrečius pasiūlymus dėl Žvejybos pajėgumo ribojimo tam tikruose geografiniuose žvejybos rajonuose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-885, pažeidė LVĮ 10 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nors pareiškėja skunde nurodo, kad į žemės ūkio ministrą 2017 m. spalio 30 d. su prašymu panaikinti Žvejybos pajėgumo ribojimo aprašo 20 punktą kreipėsi Bendrovė, atstovaujama Bendrovės direktoriaus ir vienintelio akcininko, teismo vertinimu, ginčijamas VTEK sprendimas niekaip neįtakoja jos materialiojo teisinio pobūdžio teisių, nes VTEK tyrimo objektas buvo ne Bendrovės, o trečiojo suinteresuoto asmens S. V., atstovaujančio Bendrovės interesams, veiksmų atitikties LVĮ nuostatoms vertinimas, t. y. buvo tiriama, ar jis veikė kaip lobistas, ir atsakovės priimtas sprendimas yra susijęs tik su šio asmens teisėmis.
Pagal nusistovėjusią LVAT praktiką, kiti subjektai nei tie, kuriems administracinis sprendimas skirtas, gali remtis tuo, jog jie yra suinteresuoti tokio sprendimo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje negalėjo įvardinti, kokias tiesiogines ar netiesiogines pasekmes sukėlė skundžiamas VTEK sprendimas. Jų nenustatė ir teismas. Pareiškėja iš esmės siekia, jog būtų ištirtas norminio akto – Žvejybos pajėgumo ribojimo tam tikruose geografiniuose žvejybos rajonuose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-885, 20 punkto nuostatų teisėtumas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepimo į skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jokios pozicijos dėl VTEK Sprendimo neišreiškė.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjai tiesiogiai nesukuria jokių teisių ar pareigų, pareiškėja neturi reikalavimo teisės, todėl nėra pagrindo konstatuoti jos nurodyto teisės pažeidimo ir apginti jos teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose nustatytų būdų. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl prašymo ištirti norminio akto teisėtumą
Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėja skunde, be kita ko, prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Žvejybos pajėgumo ribojimo aprašo 20 punktas neprieštarauja Žuvininkystės įstatymo 11 straipsnio 2 daliai.
Pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį, prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje, kadangi skundžiamu sprendimu nėra pažeidžiamos jos teisės ar teisėti interesai, todėl pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl šio norminio akto (jo dalies) teisėtumo ištyrimo nėra pagrindo. Vadovaujantis ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjos prašymas pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo atmestinas.
Pareiškėjos skundą atmetus kaip nepagrįstą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas atlyginti šias išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto - Žvejybos pajėgumo ribojimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-885, 20 punkto teisėtumo ištyrimo atmesti.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ skundą atmesti.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.