- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- 2S-1044-945/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- S. V.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovams antstolei G. A., Kybartų pataisos namų administracijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu (b. l. 3–7) prašė atmesti visas Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nutartis, sprendimus civilinėse bylose Nr. 2-14871-451/2018 ir Nr. 2-2243-230/2018, įpareigoti atsakovus pateikti reikalingus procesinius dokumentus tolesnei bylos eigai, priteisti iš atsakovų 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat po 100 Eur už kiekvieną dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 24 d., nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0088/04/00310.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi (b. l. 9–11) nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodyti, iš kurio atsakovo ar visų atsakovų prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą bei pateikti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, pagrįsti reikalavimą dėl 100 Eur už kiekvieną dieną priteisimo, pateikti tiek procesinio dokumentų kopijų, kad užtektų teismui ir visoms proceso šalims, patikslinus turtinius reikalavimus, sumokėti už juos žyminį mokestį. Ieškovui teismas išaiškino, kad nutartyje nurodytų trūkumų nustatytu terminu nepašalinus, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalis).
3. Kauno apylinkės teisme 2018 m. lapkričio 2 d. buvo gautas ieškovo procesinis dokumentas (b. l. 15–21), iš esmės atitinkantis ieškinio turinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi (b. l. 23–24) laikė nepaduotu ieškovo ieškinį, konstatavęs, kad ieškovas nepašalino 2018 m. spalio 19 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 39–67) dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
5.1. Atsakovai veikė prieš ieškovą nusikalstamai, organizuotoje grupėje, susitarę pagal antstolės nurodymus.
5.2. Neturtinė žala padaryta baudžiamaisiais valstybės pareigūnų veiksmais.
5.3. Kauno apylinkės, Kauno apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismų teisėjai priėmė neteisėtas nutartis, kurios turi būti panaikintos.
5.4. Antstolė neteisėtai vykdo išieškojimą iš ieškovui priklausančių piniginių lėšų nuo 2018 m. kovo 24 d. pagal 2004 m. birželio 23 d. išduotą vykdomąjį dokumentą, o atsakovė Kybartų pataisos namų administracija neteisėtai vykdo antstolės patvarkymą. Vykdomoji byla turėjo būti nutraukta, nes suėjo senaties terminai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Įvertinęs civilinės bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė nutartį ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu.
9. Nors ieškovas paduodamas ieškinį iniciavo civilinės bylos nagrinėjimą, savo pateiktame procesiniame dokumente nurodė argumentus, susijusius ne tik su civiliniu procesu, bet ir su baudžiamuoju procesu (nurodydamas, kad buvo galimai padarytos nusikalstamos veikos) bei administraciniu procesu (įvardijo teisės normas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso metu negali būti sprendžiami su baudžiamosios teisės taikymu susiję klausimai. Baudžiamosios bylos yra inicijuojamos specialių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nurodytų subjektų ir nagrinėjamos šiame įstatyme nustatyta tvarka. Be to, civilinių bylų nagrinėjimui netaikomas ir ieškovo cituojamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, skirtas apibrėžti administracinių bylų nagrinėjimo taisykles.
10. Ieškovas ieškinyje taip pat pareiškė reikalavimą atmesti visas Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nutartis, sprendimus civilinėse bylose Nr. 2-14871-451/2018 ir Nr. 2-2243-230/2018. Ieškovui išaiškintina, kad įstatymas draudžia pakartotinai reikšti tą patį reikalavimą, kuris jau buvo išnagrinėtas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Draudimą reikšti reikalavimą naujoje byloje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo lemia ir teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis). Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu teismo procesiniu sprendimu dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę skųsti sprendimą (nutartį) instancine tvarka (teikti apeliacinį ar kasacinį skundą; CPK 301, 340 straipsniai) arba, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teikti prašymą dėl proceso jau išnagrinėtoje byloje atnaujinimo (CPK 365 straipsnis). Kitokių pagrindų peržiūrėti įsiteisėjusius teismų procesinių sprendimus įstatymai nenumato. Dėl nurodytos priežasties aptariamas ieškinio reikalavimas negalėjo būti priimtas kaip nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
11. Ieškovas taip pat prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0088/04/00310. Teismas pažymi, kad šio prašymo sprendimas yra priskirtas antstolio kompetencijai. Tik tuo atveju, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo kreipiasi į antstolį dėl civilinės bylos nutraukimo, o antstolis tokį prašymą atmeta, dalyvaujantis byloje asmuo įgyja teisę CPK 512 straipsnyje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka teikti skundą dėl antstolio veiksmų, jį paduodamas antstoliui, o antstolis skundą persiunčia teismui. Galimybė tiesiogiai teismui teikti ieškinį reikalaujant nutraukti vykdomąją bylą įstatyme nenumatyta. Kadangi reikšdamas aptariamą reikalavimą ieškovas nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos, priimti šį reikalavimą teismas taip pat neturėjo pagrindo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
12. Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, konkreti kreipimosi į teismą tvarka yra įtvirtinta CPK. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Kitaip tariant, imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, jog priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Ieškiniui neatitinkant įstatymo reikalavimų ir ieškovui trūkumų nepašalinus, civilinis procesas negalimas.
13. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Reikšdamas tokį reikalavimą asmuo turi labai aiškiai ir konkrečiai nurodyti atsakovus, t. y. asmenis, atsakingus už, jo manymu, jam padarytą žalą, aiškiai nurodyti, kokius pažeidimus padarė kiekvienas atsakovas ir kokią žalą ieškovas patyrė dėl tokių konkrečių kiekvieno atsakovo veiksmų, nurodyti atsakovų atsakomybės formą – dalinę ar solidarią, t. y., ar prašo priteisti konkrečią dalį žalos atlyginimo iš kiekvieno atsakovo, ar prašo visą sumą priteisti bendrai iš visų atsakovų. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje atsakovais nurodė tris savarankiškus subjektus. Kartu ieškovas nurodė, kad žalą jam turi atlyginti valstybė, tačiau jos atsakove neįvardijo. Iš ieškinio turinio taip pat neaišku, kodėl, ieškovo nuomone, valstybė turėtų būti atsakinga už antstolės, kaip savarankiško ūkinės veiklos subjekto, veiksmus. Kartu ieškovas neįvardijo nei konkrečių kiekvieno atsakovo veiksmų, nei šių veiksmų tarpusavio ryšio su reiškiamu reikalavimu taikyti civilinę atsakomybę, nei konkretaus atsakovo atsakomybės ribų ar priežasčių, kodėl jiems turėtų būti taikoma solidari atsakomybė. Pirmosios instancijos teismui nustačius terminą šiems trūkumams pašalinti, ieškovas pakartotinai pateikė panašaus turinio procesinį dokumentą, kuriame trūkumai nebuvo ištaisyti.
14. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovų už kiekvieną dieną po 100 Eur, skaičiuojant nuo 2018 m. kovo 24 d., tačiau šio reikalavimo nepagrindė, t. y. nenurodė, kodėl reiškia tokį reikalavimą, ar jį teismas turi vertinti kaip reikalavimą atlyginti ieškovui padarytą turtinę žalą, nepateikė įrodymų, kurie, jo nuomone, pagrįstų tokį reikalavimą. Šio pirmosios instancijos teismo nustatyto trūkumo ieškovas taip pat nepašalino.
15. Kadangi, kaip minėta nutarties 9–10 punktuose, ieškovas teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodė, kad prieš jį buvo padaryti nusikaltimai, citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl administracinių teisės nusižengimų, reiškė reikalavimus panaikinti teismų nutartis, skundė antstolės procesinius veiksmus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ieškovui pasirinkti tinkamą savo procesinių teisių gynimo būdą, nes iš jo pateikto procesinio dokumento, pavadinto „pakartotinas pareiškimas / ieškinys / skundas“, neįmanoma suprasti, ar ieškovas reiškia ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, ar skundžia tam tikrų pareigūnų veiksmus ir / ar jų priimtus sprendimus. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ieškovui, kad ieškinio pagrindas konkrečiai ir aiškiai nenurodytas, o reikalavimai suformuluoti pernelyg painiai ir nesuprantamai, todėl ieškinį būtina patikslinti, bet ieškovas ignoravo ir šį teismo nurodymą.
16. Kiekvieno ieškinio būtini elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kuriuos asmuo jau ieškinio padavimo stadijoje privalo suformuluoti aiškiai ir tiksliai. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių bei suformuluotų reikalavimų ir pats nei ieškinio priėmimo metu, nei pradėjęs nagrinėti bylą negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė reikšdamas reikalavimą, negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismui priėmus ieškovo paduotą ieškinį, kurio nei pagrindas, nei dalykas nėra aiškiai suformuluoti, byloje dalyvaujantiems asmenims būtų neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, o teismui būtų neaišku, kokias tiksliai aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 12 straipsnis, 142 straipsnis, 185 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka, kad reikšdamas turtinius reikalavimus ieškovas turėjo už juos sumokėti žyminį mokestį, tačiau to nepadarė, o teisę būti atleistam nuo žyminio mokesčio sumokėjimo įgyvendino netinkamai, nes nepateikė įrodymų dėl sunkios finansinės padėties ir duomenų apie sumokėtą dalį žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą vertinama turtinė prašančio asmens padėtis, pagal prašančiojo asmens pateiktus įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis), be to, turi būti pateikti įrodymai apie sumokėtą dalį žyminio mokesčio. Šių įstatymo nustatytų reikalavimų ieškovas taip pat neįvykdė.
18. Atkreipiamas dėmesys, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir šalys bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tačiau nesant aiškiems ieškovo reikalavimams ir juos pagrindžiančioms aplinkybėms, nebuvo pagrindo spręsti, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindai atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas atskirajame skunde nenurodė jokių teisinių argumentų dėl skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, o jo pateikto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta.
20. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo atskirasis skundas yra nepagrįstas, naikinti ar keisti teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Ieškovui išaiškinama (tokį išaiškinimą pateikė ir pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartyje), jog jis gali kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.