Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal B. P. skundą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritoriniam padaliniui dėl administracinės baudos mokėjimo išdėstymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. P., a. k. (duomenys neskelbtini), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio (toliau – KPD Panevėžio padalinys) vedėjo 2010-06-17 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 91 straipsnį buvo nubaustas 3 000 Lt administracine bauda. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010-09-24 nutartimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-30 nutartimi šis nutarimas ir juo paskirta nuobauda palikta nepakeista. 2012-01-26 B.P. kreipėsi į KPD Panevėžio padalinį, prašydamas paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesiams. Institucija , skyrusi nuobaudą, 2012-02-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, kad jam paskirtos baudos mokėjimas išdėstomas 10-čiai mėnesių, mokant kas mėnesį po 300 litų.

KPD Panevėžio teritorinis padalinio vedėjas nurodė, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundas neturėtų būti tenkinamas. B.P., kreipdamasis į KPD Panevėžio padalinį, nurodė tik savo gaunamas pajams, tačiau nepateikė duomenų apie turimą turtą, nuslėpė faktą, kad turi individualią įmonę ir iš jos gaunamas pajamas. Priimant sprendimą išdėstyti baudos mokėjimą 10 mėnesių buvo pakankamai atsižvelgta į B.P. materialinę padėtį ir administracinės nuobaudos tikslus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d. atsižvelgiant į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Įvertinus šią teisės normą, darytina išvada, kad paskirtos baudos išdėstymas visų pirma sietinas su sunkia pažeidėjo turtine padėtimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2829/2010).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 309 straipsnis tiesiogiai nenustato, kokį procesinį dokumentą turi priimti pareigūnas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą. Konstatuotina teisės spraga, kuri užpildytina pagal analogiją taikant ATPK ir Baudžiamojo proceso kodekso normas. ATPK 314 str. 4 d. numato, kad pareigūnas, priėmęs nutarimą skirti baudą, nutarimu gali ją pakeisti viešaisiais darbais. BPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nutarimas yra nusikalstamą veiką tiriančio pareigūno ar prokuroro motyvuotas dokumentas, išskyrus kaltinamąjį aktą. Susiklosčiusi teismų bei kitų institucijų, nagrinėjančių administracinių teisės pažeidimų bylas, praktika taip pat rodo, kad pareigūnai , spręsdami įvairius klausimus, susijusius su nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose vykdymu, priima nutarimus . Taigi nutarimas yra tas procesinis dokumentas, kuriuo pareigūnas turėtų išspręsti asmens prašymą išdėstyti jam paskirtą nuobaudą. Todėl konstatuotina, kad KPD Panevėžio teritorinio padalinio vedėjas procesiškai netinkamai įformino savo sprendimą, išdėstydamas B.P. paskirtos baudos mokėjimą 2012-02-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Šis raštas neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Dėl šių priežasčių skundžiamas KPD Panevėžio padalinio sprendimas naikintinas ir baudos mokėjimo išdėstymo klausimas išspręstinas iš esmės.

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų ir pateiktų dokumentų, turimas B.P. turtas nėra toks, kuris būtų operatyviai likvidus. Jo pardavimo ar išieškojimo iš jo išlaidos būtų neproporcingos nuobaudai ir dar labiau užtęstų administracinės baudos išieškojimą. B.P. individuali įmonė nevykdo veiklos ir negauna realių pajamų. B.P. turi finansinių įsipareigojimų bankui bei pilnametei dukrai, kuri mokosi aukštojoje mokykloje. Be to, dėl administracinės baudos mokėjimo neturėtų būti paliekama be išlaikymo B.P. nepilnametė dukra, kuriai skirtina per mėnesį 3 bazinių socialinių išmokų dydžio suma. Pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui taip pat turi būti paliekama bent 2 bazinių socialinių išmokų dydžio suma pragyvenimui. Šias sumas atėmus iš B.P. gaunamo 1678,80 litų atlyginimo, jis turėtų būti pajėgus kas mėnesį mokėti po 200 litų administracinės baudos. Todėl teismas daro išvadą, kad paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 15 mėnesių, suderinant tiek nubaustojo asmens ir jo artimųjų , tiek ir valstybės interesus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio vedėjo 2012-02-20 raštą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal LR ATPK 313 straipsnio 4 dalį išdėstyti B. P. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio vedėjo 2010-06-17 nutarimu pagal LR ATPK 91 straipsnį paskirtos 3000 Lt baudos mokėjimą 15 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 200 Lt.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.