Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui, nukentėjusiajai A. J., mažametės nukentėjusiosios A. J. įgaliotam atstovui advokatui Kęstučiui Ožiūnui, Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone atstovei Gražinai Butovič, kaltinamojo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, kaltinamajam A. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1) 1995 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 16 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) 1996 m. sausio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, 147 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu, pritaikius Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 1 dalį neatlikta bausmės dalis sumažinta ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu. 1997 m. balandžio 10 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 11 mėnesių 4 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

3) 1996 m. sausio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 272 straipsnio 3 dalį – 10 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu. 2003 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi veika iš BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., perkvalifikuotą į BK 180 straipsnio 2 dalį. 2003 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeista 2003 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis ir paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė. 2004 m. sausio 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 2 mėnesių 12 dienų paskirtos bausmės;

4) 2006 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. 2006 m. balandžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeistas 2006 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo nuosprendis ir paskirtas 1 metų laisvės apribojimas;

5) 2008 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) 2008 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2008 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo nutartimi 2008 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2009 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto 3–ojo apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 7 mėnesių 23 dienų paskirtos bausmės. 2010 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti likusią 7 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį;

7) 2013 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 10 parų arešto bausme;

8) 2014 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) 2014 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) 2014 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2014 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2014 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11) 2015 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

12) 2017 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę – Vilniaus pataisos namuose; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2018 m. lapkričio 16 d., apie 20:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, sudavė vieną kartą kumščiu savo buvusiai sutuoktinei A. J. į galvą, pataikydamas šiai į kairįjį smilkinį, nuo ko pastaroji parkrito ant grindų. Po to griebė viena ranka atbėgusiai į virtuvę ginti savo motiną mažametei A. J. už plaukų ir patraukė, po ko viena ranka griebė šiai už kaklo ir prispaudė prie stalo, tuo padarydamas A. J. kūno sužalojimus – išrautų plaukų plotą galvos kairės pusės priekinėje dalyje, linijinį paviršinį odos nubrozdinimą kaklo kairėje pusėje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip sukeldamas A. J. bei A. J. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. J. padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudojo fizinį smurtą prieš savo buvusią sutuoktinę A. J., su kuria veikos padarymo metu gyveno kartu kaip sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį, dėl mažareikšmės priežasties, vieną kartą kumščiu sudavė A. J. į kairįjį smilkinį, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, po to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus atbėgusiai ginti savo mamos mažametei A. J. griebė už plaukų ir patraukė, griebė už kaklo ir prispaudė prie stalo. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai mažametei A. J. nežymiai sutrikdė sveikatą ir jai bei A. J. sukėlė fizinį skausmą. Teismas šis išvadas daro įvertindamas kaltinamojo A. J. parodymus, kitus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus. Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu, pripažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodė, kad galėjo atlikti tokius smurtinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiąsias, kaip nurodyta kaltinime. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios A. J. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų – kaltinamojo ir nukentėjusiųjų kaimynų, P. O. ir B. O. parodymai, kurie parodė, kad išgirdę kaimynų bute triukšmą ir šauksmus, nuėjo pasižiūrėti ir pamatė, kad kaltinamasis A. J. buvo agresyviai nusiteikęs, laikė mažametę nukentėjusiąją, stovinčią tarp jo ir mamos, ruošėsi jai suduoti. Taip pat A. J. kaltę patvirtina tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Nors mažametė nukentėjusioji A. J. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus prieš savo patėvį, tačiau iš užfiksuoto vaizdo ir garso įrašo matyti, kad nukentėjusioji parodė, kad patėvis tampė ją už ausų, sudavė per veidą. Kartu teismas pažymi, kad iš apžiūros protokolu užfiksuotomis VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopijomis ir įvykio vietoje darytu vaizdo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad nukentėjusiajai A. J. konstatuoti sužalojimai, padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Taip pat teismas pažymi, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika yra nukreipta prieš artimą giminaitį ar šeimos narį. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyti kas yra nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai. Pagal teismų praktiką konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vieno kitam ir kurios būtų pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių, santykiai. Tokiais atvejais reikia vertinti visumą tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vieno į kitą, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykius, atitinkančius šeimos būdingų santykių turinį (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301-139/2016, 2K-77-942/2017, Nr. 2K-383-1073/2018). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji A. J. nors yra oficialiai išsituokę, tačiau palaiko ir nusikalstamos veikos padarymo metu palaikė artimus ir glaudžius santykius. Kartu gyvena nuo 2018 m. kovo mėnesio ir iki nagrinėjamo įvykio viskas buvo gerai, kartu vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu abu nurodė, kad dėl kaltinime nurodytos dienos įvykių susitaikė, nukentėjusioji atleido kaltinamajam ir lauks jo sugrįžtančio iš įkalinimo įstaigos, turi planų ateičiai.

Teismas daro išvadą, kad tarp A. J. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. J. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. J. veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, idealią sutaptį.

Dėl bausmių skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad A. J. šias nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė kaltinamajame akte nurodyta nebuvo, kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe. Taip pat BK 60 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme nustatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Kaltinamasis A. J. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu, t. y. nežymiai sutrikdęs sveikatą ir sukėlęs fizinį skausmą mažametei nukentėjusiajai A. J.. Kadangi BK 140 straipsnio 3 dalies vienas iš sudėtinių požymių yra tai, kad veika padaryta prieš mažametį asmenį, teismas nepripažįsta prokuroro kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 5 dalyje, kaip jo atsakomybę sunkinančios. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas A. J. bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Skiriant bausmę teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – viena veika padaryta prieš mažametį asmenį, kita prieš sugyventinę, padaryti nesunkūs nusikaltimai, nusikalstamos veikos pasekmes. Individualizuojant bausmes už padarytas nusikalstamas veikas įvertinama kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis teistas (b. l. 84–89), smurtines nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, kas rodo, kad iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė, baustas administracine tvarka (b. l. 112–113), turi sveikatos problemų (b. l. 154). Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo – atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jomis susitaikė, nukentėjusiosios jam atleido, planuoja toliau kartu gyventi kaip šeima. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas veikas numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant ženkliai mažesnį nei numatyta įstatymo vidurkyje.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (b. l. 82).

Daiktus, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra laikmena (DVD–R diskas), su garso įrašu ir voką, kuriame yra laikmena (DVD–R diskas) su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje. Voką su plaukų kuokštu, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę A. J. skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę A. J. skirti laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesių, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį A. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra laikmena (DVD–R diskas), su garso įrašu ir voką, kuriame yra laikmena (DVD–R diskas) su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje. Voką su plaukų kuokštu, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam A. J. šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.