Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-05-19 · Byla Nr. BIK-336/2026

Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-05-19
Bylos Nr.
BIK-336/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01344-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Olegas Fedosiukas (pirm.), Albinas Antanaitis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
V. K.
Advokatai
Valerij Kuvšinčikov
Kasacinio skundo Nr. DOK-1462/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01344-2024-3
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2026 m. gegužės 19 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininko) ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. K. gynėjo advokato Valerijaus Kuvšinčikovo (Valerij Kuvšinčikov) kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 20 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 20 d. nutarties vykdymą klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistojo V. K. gynėjas advokatas V. Kuvšinčikovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų ir teismų praktikos sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo bylose nesilaikymo.

Pasak kasatoriaus, V. K. nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes jis šių nusikalstamų veikų nepadarė, t. y. kaltinime nurodytų dokumentų neklastojo ir jų nepanaudojo sukčiaudamas. Dokumentus pagaminti ir juos panaudoti galėjo A. M. tam, kad sudarytų savo sutuoktinei įspūdį, jog garažo įteisinimo reikalai tvarkomi, o kai ši kreipėsi į atitinkamas instancijas, siekdamas išvengti atsakomybės, sugalvojo būdą, kaip kaltę suversti V. K. Dar ikiteisminio tyrimo metu buvo prašoma skirti ekspertizę kompiuteriui ir elektroniniam paštui ištirti, kad būtų nustatytos suklastotų dokumentų ruošinių atsiradimo jame aplinkybės ir išsiaiškinta, ar juos galėjo išsiųsti iš elektroninio pašto ne advokatas, o kitas asmuo. Tačiau šis prašymas buvo atmestas, kaip ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, pirmosios instancijos teisme nukentėjusiajai pateikus pokalbio įrašą, nebuvo tenkintas valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės prašymas skirti ekspertizę, kad būtų nustatytas pokalbio įrašo autentiškumas, vientisumas ir sukūrimo aplinkybės. Taigi iki galo neištirta ir neabejotinai nenustatyta, kas yra suklastotų dokumentų gamintojas ir siuntėjas ir teismų išvados dėl V. K. kaltumo padarytos spėjimų ir prielaidų pagrindu.