Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-09-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1521-619/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-07
Bylos Nr.
2S-1521-619/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26801-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Atsakovas
L. J.
Ieškovas
D. P.
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1521-619/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26801-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.1.18.; 2.6.5.2.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei L. J. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei L. J. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartimi iš dalies tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikina ieškovo D. P., bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. P. tvarka: pirmą ieškovo bendravimo su vaiku mėnesį bendravimas su vaiku vyksta pirmą ir antrą mėnesio sekmadienį, trečiajam asmeniui A. P. paimant nepilnametį vaiką V. P. iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir perduodant ieškovui, o grąžinant į gyvenamąją vietą 13 val.; praėjus šiam laikotarpiui ieškovas bendrauja su vaiku pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį, trečiajam asmeniui A. P. paimant nepilnametį vaiką V. P. iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir perduodant ieškovui, o grąžinant į gyvenamąją vietą 20 val. (išskyrus Kalėdas, Velykas ir Motinos dieną); ieškovas taip pat bendrauja su vaiku kas antrų metų antrą Velykų ir kas antrų metų antrą Kalėdų dieną, pradedant nuo 2016 m. Velykų ir 2017 m. Kalėdų, trečiajam asmeniui A. P. paimant nepilnametį vaiką V. P. iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir perduodant ieškovui, o grąžinant į gyvenamąją vietą 20 val. Atsakovė įpareigojama vaiko bendravimo su ieškovu metu aprūpinti vaiką rūbais.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė nustatyti platesnę bendravimo su sūnumi tvarką. Nurodė, jog iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės, buvusios Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant 2015 m. spalio 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta minimali ieškovo bendravimo su vaiku tvarka. Šiuo metu 2015 m. birželio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytos kardomosios priemonės panaikintos, todėl trečiojo asmens A. P. tarpininkavimas paimant ir grąžinant nepilnametį vaiką motinai nebereikalingas. Nėra jokių duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų vaiko interesams. Atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis ribodama ieškovo bendravimą su vaiku. Trečiajam asmeniui A. P. kelis kartus atvykus į atsakovės gyvenamąją vietą jis nebuvo įleistas į namus. Vaikui sergant atsakovė nesudaro galimybių nei vaiko tėvui, nei seneliui lankyti vaiko gyvenamojoje vietoje. Geranoriškai nesutinka neįvykusių pasimatymų perkelti į kitą laiką, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina pilnaverčio vaiko bendravimo su tėvu. Nustatytas minimalus vaiko ir tėvo bendravimas kenkia vaiko interesams bei gali turėti neigiamos įtakos tolesniam vaiko vystymuisi, asmenybės formavimuisi.

Atsiliepimas

Atsakovė L. J. su pareikštu prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad 2015 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka absoliučiai užtikrina vaiko poreikio bendrauti su tėvu, esant jų nestabiliam ir neišvystytam emociniam ryšiui. Betarpiškas ieškovo ir vaiko bendravimas negalimas, nes tai kenktų vaikui, neatitiktų vaiko interesų, norų, vaikui būtų padaryta žalinga įtaka. Ieškovas terorizuoja atsakovę grasinančiais skambučiais, pranešimais, nepagrįstais reikalavimais. Nėra susiformavusio vaiko ir tėvo emocinio ryšio, todėl jį reikia vystyti palaipsniui. Ieškovas neturi vaiko priežiūros gebėjimų, vidinės emocinės kontrolės, tinkamų gyvenamųjų sąlygų vaikui būti ar nakvoti, stabilaus ir artimo emocinio ryšio su vaiku, kuris išnyko dėl paties ieškovo elgesio šeimoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovo D. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies. Nustatė, tokią laikiną ieškovo D. P. bendravimo su vaiku V. P. bendravimo tvarką:

ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieną trečiadienį nuo 17:00 val. pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ar jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą 20 val.;ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį šeštadienį 10 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną 20 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį sekmadienį 10 val. pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną 20 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku kas antrų metų Velykų ir kas antrų metų pirmą Kalėdų dieną, pradedant nuo 2016 m. Velykų ir 2017 m. Kalėdų, 10 val. paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir 20 val. grąžindamas į gyvenamąją vietą;atsakovė perduoda ieškovui reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu bei gydytojo vaikui paskirtus vaistus, jeigu vaikas serga ir suteikia visą būtiną informaciją apie vaikui paskirtą gydymą ir gydytojų rekomendacijas, taip pat pasikeitus vaiko gyvenamajai, gydymo ar sveikatos priežiūros įstaigai, nedelsiant apie tai informuoja ieškovą;jei ieškovas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti atsakovę;jei atsakovė šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali perduoti vaiko, ji turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą šalį;visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, ieškovas ar atsakovė per protingą laiką praneša kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu;vaikui susirgus ieškovas vaiką lanko namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su atsakove.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad kardomoji priemonė ieškovui nebendrauti su atsakove ir jos artimaisiais yra panaikinta, todėl išnykęs pagrindas trečiajam asmeniui tarpininkauti paimant vaiką iš atsakovės. Įvertinęs aplinkybę, kad pagal pradinę nustatytą tvarką ieškovas su vaiku bendrauja tik dvi dienas per mėnesį, o vaikui sergant bendravimo laikas dar labiau sumažėjo, sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą ir sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku ir vaiko ligos atveju. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog šalių nepilnametis sūnus yra mažo amžiaus, pakankami ilgą laiko tarpą vaikas su ieškovu visai nebendravo, todėl prie maksimalaus bendravimo su vaiku reikia pereiti palaipsniui, tačiau įvertinęs faktines bylos aplinkybes, papildomą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą teismas sprendė, jog tėvo susitikimas su vaiku tik 2 kartus per mėnesį nėra pakankamas ir yra pagrindas nustatyti platesnę bendravimo tvarką nei buvo nustatyta 2015 m. spalio 16 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovė nesutikdama su ieškovo prašymu remiasi įvykiais, vykusiais kuomet šalys gyveno kartu ir nepateikė įrodymų dėl kurių būtų nesaugu leisti vaikui daugiau bendrauti su tėvu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė L. J. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį formaliai vertino bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimą, vienareikšmiškai rėmėsi ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka, neįvertinęs visų aplinkybių. Ieškovas gyvendamas kartu su L. J. pastarosios atžvilgiu panaudojo smurtą. Pažymėjo, kad grasinimai iš D. P. pusės nesibaigia iki šiol, nepaisant to, kad jam panaikintos kardomosios priemonės ribojančios bendravimą su atsakove ir jos artimaisiais. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas patvirtina, kad atsakovė vykdo teismo nustatytą laikinąją tėvo bendravimo tvarką su sūnumi. Neigiamas ieškovo elgesys šeimoje, ir vaiko akivaizdoje, besikeičianti ieškovo emocinė būsena daro neigiamą įtaką ne tik vaiko vystymuisi, bet ir kelia abejonių dėl V. P. saugumo. Ieškovas dažnai naudojo smurtą ir necenzūrinę leksiką vaiko akivaizdoje, nuolat kildavo agresijos priepuoliai. Ieškovo noras bendrauti su nepilnamečiu sūnumi pagal jo prašomą nustatyti naują laikiną bendravimo tvarką yra kenksmingas nepilnamečiui vaikui vaiko psichologinė ir emocinė būsena po bendravimo su tėvu nutraukimo ženkliai pasikeitė. Tai rodo, jog vaiko ir tėvo bendravimo pertrauka davė teigiamų rezultatų jo brandos procese, todėl staigus ir intensyvus ieškovo prašomas bendravimo atkūrimas vaikui dar labiau pakenktų. Ieškovas visą laiką buvo ir yra ištikimas Vilniaus „Sakalai“ krepšinio komandos sirgalius, palaiko ją kiekvienose rungtynėse. Taigi tokie ieškovo prioritetai parodo, kad tėvui iš tikrųjų nerūpi bendravimas su vaiku ir visą savo laiką skiria tik savo pomėgiams ir savo interesams. Atsakovės žiniomis, D. P. draugauja su ne aiškios reputacijos asmenimis. Dėl nurodytų priežasčių apeliantė laiko nepagrįstais skundžiamos nutarties motyvus, jog atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių kad nesaugu leisti vaikui daugiau bendrauti su ieškovu. Buvusioje L. J. ir D. P. gyvenamojoje vietoje, kurioje dabartiniu metu faktiškai gyvena ieškovas, patalpų sąlygos yra nesaugios ir antisanitarinės. Apeliantė nesutinka, kad vaikas būtų grąžintas vėlų sekmadienio vakarą, nes mažamečio vaiko vakaro režimas yra nesuderinamas su siūlomu grafiku. Skundžiama nutartimi nustatytas bendravimo principas Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų švenčių metu yra atmestinas, nes nėra atsižvelgiama į tradicijas, į vaiko prisirišimą prie motinos. Apeliantė pažymėjo, jog šiuo metu vaiko ir tėvo emocinis ryšys neegzistuoja, todėl jį vystyti reikia palaipsniui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovės argumentai, jog smurtas buvo daugkartinis ir vaiko akivaizdoje nepagrįsti. Byloje yra duomenys apie du smurto atvejus, tačiau abu jie vyko vaikui nedalyvaujant. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė prieštaraudama platesniam ieškovo bendravimui su vaiku nurodo įvykius vykusius kai šalys gyveno kartu. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad ji tinkamai vykdo teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas deda visas pastangas kuo dažniau matytis su vaiku. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jos argumentus dėl ieškovo agresyvumo. Atsakovės pateiktose pažymose iš darželių nėra nurodoma dėl kokios priežasties pasikeitė vaiko elgesys. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo netinkamą elgesį bei daromą neigiamą poveikį. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl to, kad ieškovas yra krepšinio sirgalius niekaip neįrodo, kad šis hobis yra svarbesnis už vaiką. Laikina bendravimo su vaiku tvarka nustatoma pagal dabartines faktines aplinkybes, tuo tarpu atsakovė remiasi aplinkybėmis vykusiomis praeityje. Ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateiktos buto fotonuotraukos neatspindi realybės ir šios faktinės aplinkybės paneigtos 2016 m. balandžio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos. Byloje nėra įrodymų, kad vaikui yra nesaugu ieškovo gyvenamojoje vietoje. Visos dienos praleidimas su tėvu padės sustiprinti vaiko ir tėvo ryšį ir palaipsniui priprasti prie tėvo. Ieškovas kaip tėvas yra artimiausias nepilnamečio sūnaus giminaitis. O atsakovė savo argumentais patvirtina faktą, jog nepripažįsta tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartimi nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiu šalių vaiku tvarka.

Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirminė nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra pakankama, kadangi ieškovo emocinis ryšys su vaiku neegzistuoja, todėl jį vystyti reikia palaipsniui, taip pat ieškovo bendravimas su vaiku kenkia vaiko interesams.

Pažymėtina, kad CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos, kaip ir priteisto išlaikymo dydžio bei vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką (CK 3.175 straipsnis, CPK 148 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju pradinė ieškovo bendravimo su vaikais tvarka nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d., t.y. prieš pusę metų iki skundžiamos nutarties priėmimo. Nors apeliantė ir nurodo, kad tarp šalių nepilnamečio vaiko ir ieškovo nėra emocinio ryšio, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog minėta nutartimi nustatytas dviejų dienų per mėnesį bendravimas su vaiku glaudaus emocinio ryšio vystymosi ir negali užtikrinti. Todėl pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai pagrįstai nustatė ne maksimalią, bet platesnę negu pirminė ieškovo bendravimo su vaiku tvarką.

Tuo tarpu atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog vaikų interesas yra turėti abu tėvus, todėl mažamečiai vaikai negali būti atskirti nuo tėvų, jis turi pažinti juos abu, jausti jų meilę ir šilumą, rūpinimąsi juo. Ieškovo prašymas pakeisti bendravimo su vaiku tvarką suteikiant teisę platesne apimti dalyvauti vaiko auklėjime sudaro pagrindą manyti, jog ieškovas siekia bendrauti su vaiku, prisidėti prie jo auklėjimo ir priežiūros dar labiau sustiprinti tarpusavio ryšį.

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, t.y. kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui ir kokia bendravimo tvarka pilnai atitinka vaiko interesus. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog savo vaikų atžvilgiu tėvai turi lygias teises ir pareigas, o skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką nustatoma atsižvelgiant į vaiko interesus, sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime. Tuo tarpu minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.156 straipsnis, 3.175 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu, ar kad platesnis ieškovo bendravimas su vaiku gali pakenkti vaiko interesams. Apeliantė su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir pagrindžiančių jos atskirajame skunde dėstomas aplinkybes, jog vaiko bendravimas su tėvu tokia apimtimi kokia nustatyta skundžiama nutartimi prieštarauja vaiko interesams (CPK 178 str.). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė įrodinėdama, jog ieškovo bendravimas su vaiku platesne apimtimi kenkia jo interesams, remiasi įvykiais, kurie įvyko kai šalys gyveno kartu. Tuo tarpu kaip pagrįstai nurodo ieškovas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertinamos klausimo nagrinėjimo metu aktualios bylos aplinkybės.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė