- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-14
- Bylos Nr.
- e2-136-904/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01506-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- ADB ,,Gjensidige“
- Atsakovas
- UAB „Soporsa“
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis
- Kategorijos
- 3.2.6Teismo sprendimas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, Daivai Putinienei, dalyvaujant ieškovės ADB ,,Gjensidige“ (buvusi UAB DK ,,PZU Lietuva“) atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB „Soporsa“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 924,54 Eur žalos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2014-09-11 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – Draudimo sutartis), kuria buvo apdrausta transporto priemonės „Audi A6“, valdytojų civilinė atsakomybė. 2015-02-27 eismo įvykio Lenkijoje metu buvo apgadintas automobilis „Volkswagen Tiguan“. Dėl eismo įvykio kaltas buvo pripažintas transporto priemonės ,,Audi A6“ vairuotojas. Ieškovė atlygino 2015-02-27 eismo įvykio metu nukentėjusio asmens patirtą 4622,73 Eur žalą. CK 6.270 str. 1, 2 d., 6.280 str. 1 d., Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 60.3, 60.5 p., ieškovė turi regreso teisę reikalauti iš atsakovės priteisti 20 % išmokėtos draudimo išmokos, t.y. 924,54 Eur, nuo išmokėtos 4622,73 Eur draudiminės sumos. Reikalaujamas grąžinti sumos dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, jog žala buvo padaryta ne Lietuvoje. Informacijos nesuteikimas apsunkino draudiminio įvykio tyrimą, galimybę ginčyti žalos dydį bei sąlygojo papildomas draudiko išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė apdraudė civilinės atsakomybės draudimu jai priklausančią transporto priemonę „AUDI A6“. Pripažįsta, jog 2015-02-27 Lenkijoje įvyko eismo įvykis, dėl kurio kalta buvo pripažinta atsakovė. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Volkswagen Tiguan“. Pagal bendras draudimo taisykles už padarytą kitose šalyse žalą, išmoka išmokama pagal tų šalių teisės aktus, reglamentuojančius privalomą transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimą. Padarytos žalos kompensacijos apimtis turėjo būti nustatyta pagal Lenkijos Respublikos teisės normas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad atitinkamose Lenkijos Respublikos teisės aktų normose yra normos, analoginės toms, kurias ieškovė nurodė savo ieškinyje.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Renaldas Baliūtis patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog atsakovės atstovas buvo supažindintas su draudimo sutartyje numatyta sąlyga apie eismo įvykį pranešti nevėliau kaip per 3 darbo dienas, tačiau šios pareigos atsakovė neįvykdė. Ši pareiga atsakovei buvo išaiškinta. Atsakovė yra juridinis asmuo, kuri verčiasi prekyba. Ieškovė apie 2015-02-27 eismo įvykį Lenkijoje sužinojo tik 2015-04-09 gavusi pranešimą apmokėti draudimo išmokas iš Lenkijos draudimo kompanijos, kurioje buvo apsidraudęs eismo įvykyje nukentėjusiojo automobilio ,,WV Tiguan“ valdytojas. Atsakovei pretenzijas ir pranešimus ieškovė siuntė draudimo sutartyje atsakovės nurodytu adresu. Ieškovė negavo atsakymų į siųstus pranešimus bei pretenzijas. Telefonu susisiekti su atsakovės atstovais nebuvo galimybės, nes draudimo sutartyje nurodytas telefono numeris yra netikslus.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Valentin Klimov patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Patvirtino, jog eismo įvykio metu vairavo automobilį, dėl įvykio buvo pripažintas kaltu. Eismo įvykio metu bei šiuo metu yra įmonės direktorius. Pripažino, jog apie įvykį draudimo kompanijai ADB ,,Gjensidige“ (buvusi UAB DK ,,PZU Lietuva“) nepranešė nei po eismo įvykio, nei vėliau. Keitė savo gyvenamąją vietą, todėl iš draudikų negavo jokių pretenzijų. Po eismo įvykio Lenkijos policijos pareigūnams pateikė draudimo polisą, todėl draudikas iš pastarųjų galėjo sužinoti apie šį įvykį. Sudarant draudimo sutartį, dalyvavo lietuviškai kalbantis asmuo, kuris jam teikė vertėjo paslaugas. Pagrindinė nepranešimo draudikui apie įvykį priežastis buvo ta, jog dėl objektyvių priežasčių jis to padaryti negalėjo, nes eismo įvykis įvyko Lenkijos teritorijoje, automobilį 2-3 dienas apžiūrinėjo policijos pareigūnai, vėliau jį remontavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės, jog ieškovė nuo 2016-03-01 pakeitė juridinio asmens pavadinimą ir teisinę formą: iš UAB DK „PZU Lietuva“ tapo ADB „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas ir registracijos adresas nepakito).
Atsakovė (UAB ,,Soporsa“) registruota 2013-10-10 nuo tada Valentin Klimov yra vienas iš įmonių akcininkų bei direktorius.
Nustatyta, kad 2014-09-11 ieškovė ir atsakovė, kurią atstovavo Valentin Klimov sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta UAB ,,Soporsa“ priklausantis automobilis „Audi A6“. UAB ,,Soporsa“ sutartyje nurodė savo kontaktinį adresą – Bityno g. 1, Derceklių k., Klaipėdos r. Draudimo sutarties 3.2.3. p. numatyta, jog per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos, draudėjas raštu privalo pranešti draudikui ar jo atstovui, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, draudiko prašymu suteikti žinomą informaciją apie autoavarijos aplinkybes bei dalyvius.
2015-02-27 Lenkijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Volkswagen Tiguan“. Dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „Audi A6“ vairuotojas Valentin Klimov.
Ieškovės pateiktos pretenzijos, užklausimai, Lietuvos pašto siuntų sąrašas patvirtina, jog ieškovė 2015-03-05, 2015-03-30, 2015-05-19 atsakovei, adresu Bityno g. 1, Derceklių k., Priekulės sen., Klaipėdos r., siuntė užklausimus (klausimynus) apie eismo įvykį.
Informacinis raštas apie kelių eismo įvykį patvirtina, jog Lenkijos draudimo bendrovė PZU S.A., 2015 m. balandžio mėnesį pranešė ieškovei apie 2015-02-27 Lenkijos Respublikoje įvykusį eismo įvykį. 2015-04-09 PZU S.A. pareiškė ieškovei 4622,73 Eur reikalavimą žalai atlyginti bei pateikė šiai sumai eismo įvykio metu apgadinto automobilio „Volkswagen Tiguan“ remonto darbų paskaičiavimus. 2015-06-10 ieškovė Lenkijos draudimo bendrovei PZU S.A. išmokėjo 4622,73 Eur draudimo išmoką (nurodytas bylos Nr. PL2015022702855).
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti draudikui (ieškovei) 20 proc. jos sumokėtos draudimo išmokos, atsakovei laiku nepranešus draudikui apie draudiminį įvykį.
Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, jog šiems santykiams turi būti taikoma Lenkijos Respublikos teisinis reglamentavimas. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčas kilo dėl draudimo sutarties įsipareigojimų nevykdymo, o draudimo sutarties 6.2 punkte aiškiai nurodyta, kad ginčai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykių dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Pagal 22 straipsnio 2 dalį, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas, atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Minėtos teisės normos nustato transporto valdytojo atsakomybę už pareigos pranešti draudikui apie eismo įvykį per 3 darbo dienas nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžtos draudėjo pareigos, kurios apima ir bendrus reikalavimus imtis transporto priemonės valdytojui prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, ir tiksliai apibrėžtus imperatyvius reikalavimus per nustatytą laiko tarpą pranešti draudikui apie eismo įvykį ar pareikštą pretenziją. Taigi, nurodytas teisinis reguliavimas teisę reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo sieja tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu, ir tik nustatant grąžintinos sumos dydį, atsižvelgiama į įstatyme įtvirtintų aplinkybių visumą (nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, atsiradusios žalos dydį ir kt. aplinkybes).
Lietuvos Respublik?s Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija) 60.5 punktas nustato, jog draudikas turi teisę reikalauti iš apdraustos transporto priemonės valdytojo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovė nevykdė pareigos per 3 dienas pranešti apie eismo įvykį. Teismas pripažįsta, jog atsakovė neįrodė, jog šios pareigos atsakovė neįvykdė dėl svarbių priežasčių, nes tokių byloje nenustatyta. Aplinkybės, kad eismo įvykis įvyko Lenkijoje, kurio metu buvo apgadintas automobilis, negali būti laikomos svarbiomis, vertinant nepranešimo faktą. Pažymėtina, kad atsakovė ne tik per tris dienas nepateikė pranešimo apie eismo įvykį, bet to nepadarė ir vėliau. Taigi, šiuo atveju atsakovė nenurodė svarbių priežasčių, galinčių paneigti jos kaltę dėl pareigos laiku informuoti ieškovę nevykdymo, ar paaiškinti minėtos pareigos nevykdymo aplinkybes, todėl atsakovės pasyvumas ir savo pareigos neatlikimas nulėmė tai, jog išmokėdama draudimo išmoką ieškovė turėjo remtis vien tik nukentėjusiojo asmens pateikta informacija, taigi nurodytos aplinkybės suteikia ieškovei teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso teise.
Pagal Įstatymo ir Taisyklių nuostatas ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl 20 proc. draudimo išmokos grąžinimo, turi įrodyti tik patį nepranešimo apie eismo įvykį per 3 darbo dienas faktą. Atsakovė, siekdama paneigti savo civilinę atsakomybę, pagal Taisyklių 60.5 punktą privalo įrodyti, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Atsakovė, bylos nagrinėjimo metu, nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad ieškovė apie eismo įvykį sužinojo per tris dienas ar, kad nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos ieškovo pareigai išmokėti draudimo išmoką.
Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė turėtas 867,14 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 21 Eur už sumokėtą žyminį mokestį; 133,17 Eur už ieškinio parengimą; 47,47 Eur už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą; 665,50 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei ADB ,,Gjensidige“, įmonės kodas 110057869 iš atsakovės UAB „Soporsa“, įmonės kodas 303164381, 924,54 Eur (devynis šimtus dvidešimt keturis eurus 54 ct) žalos atlyginimo, nuo šios sumos 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-07-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 867,14 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.