Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-175-255/2015

Teisėjas E. Antanauskas Proceso Nr. 1-33-1-01057-2014-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.; 2.1.7.4.; 2.4.;

2015 m. balandžio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų A. S., Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu. R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

Iš R. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui priteista 512,14 Eur ir nukentėjusiajai S. J. priteista 188,65 Eur turtinės žalos atlyginimo, 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 290 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: jis 2014 m. birželio 14 d., apie 21.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, Klaipėdos m., kilusio tarpusavio konflikto metu spyrė S. J. vieną kartą, pataikydamas į dešinę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajai dešinės rankos IV piršto vidurinio pirštakaulio lūžį, ir taip nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismo posėdyje nuteistasis R. B. ir jo gynėja advokatė D. Rocevičienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiosios S. J. atstovė advokatė L. Šiušienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo R. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Jo įvykdytą nusikalstamą veiką dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai S. J. tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Baudžiamojoje byloje yra įrodyta, jog apeliantas asmeninio konflikto metu pavartojo fizinį smurtą prieš S. J. ir padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, nuteistasis ginčija teismo padarytą išvadą apie jo kaltę, apeliaciniame skunde kartoja įvykio aplinkybes, kurias jau buvo nurodęs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, ir neigia savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį įvertino šiuos nuteistojo parodymus, palygino nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, kitus bylos duomenis, ir pripažino, jog šių duomenų, kaip visumos, pakanka nuteistojo R. B. kaltumui nustatyti. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistojo R. B. apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nėra įrodyta jo kaltė. Tačiau apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, jog 2014 m. birželio 14 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), kieme jam vedžiojant šunį prie jo priėjo kaimynė S. J., kuri jam ranka sudavė į veidą, dėl šio smūgio jis nuvirto į krūmus, po to atsikėlęs spyrė kaimynei į sėdmenis. Iš to galima spęsti, kad nuteistasis R. B. netiesiogiai pripažįsta, jog įvykio metu galėjo padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą S. J., nes pripažįsta, kad smūgį jai sudavė, tačiau neigia, kad šiuo smūgiu galėjo sulaužyti S. J. pirštą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai aptarė nuteistojo kaltę įrodančius įrodymus ir nors apeliantas neigia savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jo kaltę neabejotinai įrodo nukentėjusiosios S. J. (t. 1, b. 10–11, 12–13, 14–15, 140) parodymai, 2012 m. birželio 23 d. specialisto išvada Nr. G 1238/14(03) (t. 1, b. l. 23), 2012 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvada Nr. pG 1667/14(03) (t. 1, b. l. 25) ir eksperto G. P. parodymai (t. 2, b. l. 2), iš dalies ir paties nuteistojo R. B. (t. 1, b. l. 54–55, 59-60, 139–140) parodymai, S. J. medicininiai dokumentai bei kiti byloje surinkti įrodymai.

Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad jo kaltės negalima grįsti nukentėjusiosios S. J. parodymais, skunde nurodo, kad S. J. pirštą susižalojo pati, kai sudavė jam smūgį ranka. Tačiau tokia apelianto keliama versija nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, o paremta tik deklaratyviais samprotavimais apie tai, kokiu kitu būdu, negu nurodyta skundžiamame teismo nuosprendyje, galėjo susižaloti S. J.. Apelianto keliama versija prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai, tuo tarpu nukentėjusiosios parodymus, kad ją sužalojo kaimynas R. B., kai spyrė jai į koją, tačiau ji užsidengė ranka, todėl smūgis kliuvo į ranką, patvirtina specialisto išvados ir eksperto G. P. parodymai, kurie yra aiškūs ir nekelia abejonių. Specialisto išvados Nr. 1238/14(03) ir pG 1667/14(03) yra surašytos laikantis BPK 90 straipsnyje numatytų reikalavimų, specialisto išvadas surašė ekspertas, turintis aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, gydytojo teismo medicinos eksperto specialybę ir 17 metų darbo ekspertu stažą, specialisto išvadose nurodyti S. J. padaryti sužalojimai, jų padarymo būdas, laikas, kokį sveikatos sutrikdymo mastą atitinka nustatyti sužalojimai, specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės atitinka kitus baudžiamosios bylos duomenis. Be to, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp R. B. parodymų ir specialisto išvadose pateiktų duomenų, pirmosios instancijos teismas apklausė specialisto išvadas pateikusį ekspertą G. P., kuris pirmosios instancijos teisme parodė, kad sudavus kumščiu ar delnu į veidą, piršto lūžis yra neįmanomas, mažai tikėtina, jog nukentėjusioji patirtą piršto sužalojimą galėjo gauti smūgiuojant ranka – kumščiu ar delnu. Ekspertas taip pat nurodė, kad tikėtina, kad tokio pobūdžio sužalojimas galėjo atsirasti rankos pirštui kontaktuojant su kietu buku daiktu, nukentėjusioji tokį sužalojimą galėjo patirti ir spiriant į nukentėjusiosios ranką (t. 2, b. l. 2). Taigi šie duomenys patvirtina nukentėjusiosios S. J. parodymus, kad ji buvo sužalota 2014 m. birželio 14 d., o specialisto išvadoje konstatuotas S. J. padarytas dešinės rankos IV piršto vidurinio pirštakaulio lūžis atitinka S. J. parodymus, kad R. B. jai spyrė į koją, tačiau jai užsidengus ranka, smūgis kliuvo į ranką. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie specialisto nustatyti sužalojimai ir jų padarymo būdas visiškai atitinka nukentėjusiosios nurodytas aplinkybės dėl jos sužalojimų padarymo (atsiradimo) vietos, laiko bei mechanizmo, t. y., kad 2014 m. birželio 14 d., apie 21.30 val., nukentėjusiąją S. J. sužalojo R. B.. Nukentėjusioji iš karto po įvykio kreipėsi į gydymo įstaigą ir teisėsaugos institucijas bei nurodė analogiškas aplinkybes apie savo sužalojimą, nukentėjusiosios parodymai buvo aiškūs ir nuoseklūs viso proceso metu, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais abejoti. Juo labiau, kad juos patvirtina kita byloje surinkta medžiaga, o nuteistasis R. B. neneigia, kad spyrė nukentėjusiajai.

Apeliantas skunde deklaratyviai nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų, tačiau nenurodo, kokias baudžiamojo įstatymo normas netinkamai taikė teismas ar kokius BPK straipsnius pažeidė, kuriuos būtų galima pripažinti esminiais pažeidimais. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nepateikia jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šiuos jo argumentus, todėl šie jo argumentai atmetami, nes, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas tinkamai, laikantis BPK nuostatų, o pirmosios instanmcijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Remdamasis aptartų duomenų visuma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad prieš nukentėjusiąją S. J. smurtą pavartojo ir nesunkiai sveikatą jai sutrikdė būtent nuteistasis R. B., o apelianto iškelta versija, kad neva nukentėjusioji susižalojo pati suduodama smūgį apeliantui arba kitu būdu po tarp jų įvykusio konflikto, nepasitvirtino, tokie jo samprotavimai deklaratyvūs ir vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtus savo veiksmus. Kadangi anksčiau išdėstytais argumentais nustatyta, kad nėra pagrindo išteisinti R. B., atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nuteistasis nepateikia jokių argumentų apie teismo priteistos žalos dydžius ar jam paskirtos bausmės dydį, o pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl nukentėjusiajai S. J. priteistos žalos dydžio ir R. B. paskirtos bausmės pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.