- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- 1A-553-317/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12655-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- E. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Paskirtą bausmę nustatyta atlikti atvirojoje kolonijoje.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo E. P. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti paskirtą bausmę
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. P. nuteistas už tai, kad tyčia atvirai, matant nukentėjusiajai J. M., pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2020 m. kovo 29 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), pagrobė prie įėjimo į butą durų buvusią rankinę, 20 Eur vertės, kurioje buvo piniginė, 40 Eur vertės, bei joje buvusiais ne mažiau kaip 363 Eur grynųjų pinigų, akiniai nuo saulės, kurių vertė 5 Eur, 2 sąsiuviniai, kurių kiekvieno vertė 1 Eur, tušinukas, kurio vertė 1 Eur, 7 raktai, kurių kiekvieno vertė 3 Eur, tokiu būdu viso pagrobė 452 Eur vertės svetimą - J. M. priklausantį turtą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. P. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 22 d. nuosprendį - už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, jog savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Stengėsi bent iš dalies atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą - siūlė jai 50 Eur žalos atlyginimui, nes tuo metu reikiamos pinigų sumos pilnai atlyginti žalą neturėjo. Nukentėjusioji bendrauti nepanoro ir šių pinigų nepriėmė. Nors praeityje buvo eilę kartų teistas, tačiau, anot nuteistojo, jo padarytus nusikaltimus sąlygojo sunkios materialinės sąlygos šeimoje, blogų draugų įtaka. Šeimoje augo 5 vaikai, tėvai niekada neturėjo pakankamai lėšų tenkinti bent minimalius jų poreikius. Nuteistojo teigimu, šiuo metu jo materialinė padėtis bei mąstymas visiškai pasikeitė. Po nuosprendžio, suprasdamas savo nusikalstamų veiksmų beprasmiškumą, pagal verslo liudijimą įsidarbino statybų sektoriuje apdailininku. Uždirba apie 1 000 Eur per mėnesį. Turi galimybę atlyginti nukentėjusiai visą padarytą žalą bei materialiai padėti tėvams, taip pat vienai nepilnametei, 14 metų seseriai. Atsiribojo nuo draugų darančių jam žalingą įtaką. Nuteistasis nurodo manantis, kad paskirta 8 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į susiklosčiusias dabartines jo gyvenimo sąlygas, yra per griežta ir nepasiektų savo tikslų – jis netektų darbo, neturėtų galimybės išpirkti savo kaltę, atlyginant padarytą žalą, vėl patektų į neigiamą įtaką darančių kitų nuteistųjų ratą. Taip pat tikina, kad dėl padaryto nusikaltimo jam labai gėda, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, ateityje daugiau nenusikals.
3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmestinas.
4. Atsižvelgdamas į nuteistojo apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą skirti jam švelnesnę, nei laisvės atėmimo bausmę – laisvės apribojimą, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis). Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant E. P. bausmę.
5. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. P. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant apeliantui bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą - padarytas apysunkis nusikaltimas, kaltės formą - nusikaltimas padarytas veikiant tyčia, nusikalstamos veikos stadiją - veika baigta, E. P. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes - jis praeityje teistas vienuolika kartų, ankstesni teistumai neišnykę ar nepanaikinti, ne kartą baustas administracine tvarka, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, registruotas Užimtumo tarnyboje, baudų, paskirtų už administracinius nusižengimus, nesumokėjęs, į Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros cento Psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas. Teismas taip pat atsižvelgė ir į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę - tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
7. Vertindamas nuteistajam paskirtos bausmės rūšies pagrįstumą, apygardos teismas pažymi, jog E. P., nors yra itin jauno amžiaus - vos 23 metų - praeityje teistas net 11 kartų, daugiausiai už nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (vagystes), padarymą. Nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai, esant neišnykusiam ar įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui. Nusikalstama veika, už kurią E. P. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta praėjus vos 2 mėnesiams po to, kai nuteistasis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, atlikus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog E. P. už įvairaus pobūdžio nusižengimų padarymą ne kartą baustas administracine tvarka (išrašą sudaro 12 A4 formato lapų). Vien po to, kai 2020 m. sausio 8 d. buvo paleistas iš pataisos namų iki 2020 m. gegužės 14 d. jis padarė 4 administracinius nusižengimus, iš jų tris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymėtina ir tai, jog už anksčiau padarytas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas apeliantui buvo skirtos arešto, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo (daugeliui atveju netgi griežtesnės, nei skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė) bausmės. Visgi, nei švelnesnės savo pobūdžiu bausmės, nei faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė. Būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, E. P. pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti.
8. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, taip pat ir analogiško pobūdžio, kas leidžia konstatuoti, jog nusikaltimas, dėl kurio jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o buvo tik loginis jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio padarinys. Nors nuteistasis tvirtina, jog jo padarytus nusikaltimus sąlygojo sunki finansinė padėtis šeimoje, kadangi jo tėvai augina dar 4 vaikus, tačiau pažymėtina, jog E. P. šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu jau buvo pilnametis, duomenų apie jam nustatytą nedarbingumą byloje nėra. Taigi, jis turėjo visas galimybes įsidarbinti ir tokiu būdu savo materialine gerove pasirūpinti pats. Tačiau, kaip matyti iš Sodros išrašo, atlikęs Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nuteistasis niekur nedirbo, pasirinko ir toliau lėšų savo poreikiams tenkinti gauti nusikalstamu būdu, o ne teisėtomis priemonėmis. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų itin griežtų sankcijų, nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenės bei nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų interesus, grobdamas jų turtą, todėl manyti, kad paskirta švelnesnė nei laisvės atėmimas bausmė būtų pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo.
9. Grįsdamas prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę, nuteistasis nurodo, jog jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pilnai pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, gailisi, bandė atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, tačiau ši su savanorišku žalos atlyginimu nesutiko. Be to, šiuo metu jis jau turi legalų pragyvenimo šaltinį - vykdo individualią veiklą - atlieka apdailos darbus, kurio, jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, netektų. Atsakydama į šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas nuteistajam bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei gailisi, šią aplinkybę pripažindamas lengvinančia jo atsakomybę. Nenustačius baudžiamojo įstatymo pažeidimų, padarytų skiriant nuteistajam bausmę, nėra jokio teisinio pagrindo paskirtąją bausmę švelninti remiantis ta pačia aplinkybe, kurią jau įvertino žemesnės instancijos teismas. Tokio pagrindo nesudaro ir nuteistojo nurodoma aplinkybė, susijusi su darbo vietos laisvėje turėjimu. Nors apygardos teismui nuteistasis pateikė 2020 m. spalio 1 d. asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ surašytą jo charakteristiką, iš kurios matyti, jog E. P. veikia pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog charakteristikoje nurodoma, kad su asociacija „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbų sutartį E. P. sudarė tik 2020 m. rugsėjo 1 d., t. y. iš esmės prieš pat apeliacinės instancijos teismo posėdį. Dėl šios aplinkybės kyla pagrįstų abejonių, ar šis E. P. įsidarbinimas nėra vien formalus veiksmas, siekiant išvengti griežto baudžiamumo, todėl teisėjų kolegija vis tik netiki, jog apelianto darbinė motyvacija bei pasiryžimas sąžiningai užsidirbti pragyvenimui būnant laisvėje yra stiprūs. Tuo tarpu skundo argumentas dėl bandymo atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą apskritai nevertinamas, kadangi jį pagrindžiančių duomenų, apart paties nuteistojo parodymų, byloje nėra.
10. Atsižvelgdama į visa tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 22 d. nuosprendžio keisti dėl nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl E. P. apeliacinis skundas atmetamas, paliekant galioti skundžiamą nuosprendį pilna apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.