Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ir paskirta galutinė 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, (2022 m. vasario 24 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini) atlikęs bausmę);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (13 veikų), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir paskirta 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu paskirta 30 parų arešto (įsiteisėjo 2024 m. spalio 22 d.);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, paskirta 45 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė – 30 parų arešto bausmė (įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 12 d.;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (7 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės dydis sumažintas vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu atliktų bausmių dalys (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino pasikėsinęs padaryti nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, kaltinamasis, jo gynėjas bei prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo R. V. prisipažinimo, jo nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pasikėsinimas įmanomas tik tuo atveju, kai asmuo veikė tiesiogine tyčia. Materialiosios nusikalstamos veikos sudėties atveju pasikėsinimui būdinga tai, kad kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų nori, tačiau įstatymo apibrėžti padariniai nekyla dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.

Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K-183-511/2019).

Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos.

Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio. Kaltininko sulaikymas įvykio vietoje, kai jis jau buvo fiziškai užvaldęs, bet dar neturėjęs galimybės pasinaudoti svetimu turtu savo nuožiūra, paprastai vertintinas kaip nuo jo valios nepriklausanti aplinkybė, sukliudžiusi jam baigti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-193/2005, Nr. 2K-741/2007). Kaltinamojo R. V. sulaikymas prie parduotuvės neleidžia daryti išvados, kad jis realiai užvaldė iš parduotuvės paimtas prekes. Kaltinamasis su prekėmis išėjęs iš parduotuvės buvo iš karto sulaikytas apsaugos darbuotojo, kuris jo laukė prie parduotuvės. Kaltinamasis neturėjo realios galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti pagrobtu turtu savo nuožiūra. Todėl R. V. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti, kaip pasikėsinimas įvykdyti vagystę (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 5 dalis).

Baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).Vyriausybės nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1031) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (MGL) yra 50 Eur. R. V. pasikėsinto pagrobti turto vertė yra 162,04 Eur (3,2 MGL), t., y. viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur). Taigi darytina išvada, kad R. V. padaryta veika atitinka objektyviuosius, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos požymius.

Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis, darydamas inkriminuotus veiksmus, suprato, kad kėsinasi grobti svetimą turtą ir norėjo taip veikti. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suprato, kad už paimtas prekes turi sumokėti, tačiau sąmoningai kėsinosi išeiti iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes, bet savo veikų nebaigė, nes išėjęs iš parduotuvės buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Darytina išvada, kad R. V. veiksmuose yra visi būtini nedidelės vertės turto vagystę atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. V. 2024 m. birželio 30 d., apie 19.34 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausančioje parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini) , parduotuvės prekybos salės alkoholio skyriuje nuo lentynų paėmė vieną 0,75 l talpos butelį šampano „G.H.Mumm Grand Cordon Brut“, vieneto vertė 49,99 Eur, du 0,75 l talpos butelius šampano „Moet Brut Imperial“, vieneto vertė 54,99 Eur, bendra vertė 109,98 Eur, ir tris butelinius žymeklius, vieneto vertė 0,69 Eur, bendra vertė 2,07 Eur, ir, užsikišęs už savo drabužių minėtas prekes, išėjo pro prekybos centro kasas už jas nesusimokėjęs, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi prie išėjimo durų buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Tokiais tyčiniais veiksmais pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį 162,04 Eur vertės turtą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 12 straipsnis).

R. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina, tai jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (ta pati sunkinanti aplinkybė nustatyta ir ankstesniame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nuosprendyje).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę. R. V. (duomenys neskelbtini), nedirbantis (1 t., b. l. 171). Teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, disponavimą narkotinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 1 dalis), taip pat teistas užsienyje ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 89-110). Baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, už važiavimą be bilieto taip pažeidžiant Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių reikalavimus, baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 135-170). Byloje nėra duomenų apie R. V. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad R. V. yra linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos susiformavusios neigiama linkme, jis savo elgesio nekeičia. Teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą parinkus BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis viršija šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkį (arešto bausmės vidurkis už baudžiamąjį nusižengimą sudaro 27 paras). Teismo vertinimu, švelnesnėmis, nei areštas bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirti baudą R. V. nėra tikslinga, nes jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, jo finansinė padėtis sunki, nusikalstamas veikas darė siekdamas įsigyti psichiką veikiančių medžiagų. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys. Taigi už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. V. skirtina 39 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, toks bausmės dydis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir R. V. skirtina – 26 parų arešto bausmė.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad R. V. atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nuosprendis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamasis įsakymas, kurie yra įsiteisėję. Taip pat nuosprendžio paskelbimo dieną (2024 m. gruodžio 20 d.) yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo buvo subendrintos bausmės paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu R. V. paskirta arešto bausmė nėra bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 45 parų arešto bausme. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio klausimas, esant poreikiui, galės būti išspręstas nuosprendžio vykdymo procese pagal atitinkamos institucijos teikimą.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam R. V. 2024 m. liepos 3 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (1 t., b. l. 78-81) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 51 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo R. V. parinkimo, kadangi teismas įvertinęs R. V. asmenybę, tai, kad R. V. bylos nagrinėjimo metu atlieka arešto bausmę sprendė, jog gynėjo dalyvavimas yra būtinas, o kaltinamojo galimybė susirasti gynėją yra apsunkinta. Teismas 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimi paskyrė R. V. gynėją advokatą Š. V. Teisiamojo posėdžio metu buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 16 d. pažyma (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą. Pažymoje nurodyta, kad kaltinamąjį gynusio advokato Š. V. darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 158,33 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies reguliavimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, nes kaltinamajam buvo suvaržyta laisvė (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis) ir jo galimybės susirasti gynėją savarankiškai buvo apribotos, todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant tai, jog bylos duomenimis, R. V. nusikalto siekiant finansinės naudos, jo finansinė padėtis sunki, taip pat tai, jog kaltinamasis atlieka arešto bausmę kitoje byloje, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. V. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esanti laikmena (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam 39 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. paskirti galutinę 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. V. sulaikymo dienos vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu kompaktinį diską su vaizdo įrašais prisegtą prie bylos viršelio – įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš R. V. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 16 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.