- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- I-2395-644/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00257-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- G. V.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo
- Trečiasis asmuo
- A. G., A. P., A. Ž., G. Ž., K. V., L. G., L. J., M. G., R. K., R. J., R. G., S. G., T. B., U. A., valstybės įmonė Registrų centras
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, tretieji suinteresuoti asmenys A. G., A. P., A. Ž., G. Ž., K. V., L. G., L. J., M. G., R. K., R. J., R. G., S. G., T. B., U. A. ir valstybės įmonė Registrų centras, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundą palaikė ir prašė panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. csprl-268 ir atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2017-10-12 sprendimą Nr. KAKT-2178, perduoti klausimą dėl juridinio fakto pagal Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-588-601/2008 registravimo nekilnojamojo turto registre nagrinėti ir spręsti atsakovui iš naujo.
Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą, prašydamas įregistruoti juridinį faktą susijusį su nekilnojamaisiais daiktais - žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatais (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitais statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais adresu (duomenys neskelbtini) ir pateikė Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-588-601/2008. Atsakovas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 8 punktu, 2017-10-12 sprendimu Nr. KAKT-2178 nusprendė, kad pareiškėjo pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis, ir atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre dėl pareiškėjo teisių į minėtus nekilnojamuosius daiktus. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, jį apskundė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri skundo netenkino, nurodydama, kad minėti statiniai rekonstruoti į kitus nekilnojamuosius turto objektus arba sunaikinti ir išregistruoti iš Nekilnojamo turto registro, bei pasikeitę nekilnojamųjų daiktų daiktinės teisės turėtojai.
Pareiškėjas teigia, kad atsakovas, sprendęs, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-588-601/2008 nesudaro teisinio pagrindo įregistruoti Nekilnojamo turto registre juridinį faktą, susijusį su Teismo nutartyje nurodytais nekilnojamaisiais daiktais, pažeidė įstatymines teisės normas, įsakmiai ir besąlygiškai nustatančias ir reglamentuojančias įsiteisėjusios teismo nutarties privalomumą visoms valstybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims.
Atsiliepimas
Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog pateikto apie daiktą (daiktus) dokumento duomenys nesutampa su į nekilnojamojo turto registrą įrašytais duomenimis, yra nepagrįsta. Atsakovas nepagrįstai neaiškino ir nevertino Registro duomenų atitikimo pareiškėjo pateikto dokumento, Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutarties, išdavimo momentu buvusiems Teismo nutartyje nurodytiems registruotiniems Registre nekilnojamų daiktų duomenims.
Pareiškėjas pažymėjo, jog atsisakydamas registruoti Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartimi nustatytas ir juridiniais faktais pagrįstas pareiškėjo teises į nekilnojamus daiktus, atsakovas iš esmės ginčija (kvestionuoja) Teismo sprendimą ir pažeidžia Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio nustatytą imperatyvų reikalavimą dėl teismo nutarties privalomo visuotino vykdymo visiems asmenims, įskaitant ir atsakovą.
Atsakovas Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į skundą bei atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas siekia, jog pagal 2008 m. birželio 10 d. Kauno apygardos teismo nutartį Nr. 2-588-601/2008 (toliau – ir Nutartis), kuria patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovų G. V., K. V. ir atsakovų L. J. ir R. J., Nekilnojamojo turto registre būtų išviešintas juridinis faktas, susijęs su nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini).
Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Nutartimi tvirtinama taikos sutartimi šalys susitarė tik dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jokie kiti skunde minimi nekilnojamieji daiktai taikos sutartyje aptarti nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 11 punktas numato galimybę nekilnojamojo daikto registro įraše padaryti žymą apie įsiteisėjusį teismo sprendimą ir teismo nutartį, turinčią įtakos įregistruoto nekilnojamojo daikto teisiniam statusui (juridinį faktą). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodoma, kad Registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šiame straipsnyje (1-9 punktuose) nurodytų aplinkybių. Viena iš tokių nustatytų aplinkybių - nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis (8 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad statiniai, buvę (duomenys neskelbtini), buvo arba rekonstruoti, arba sunaikinti, todėl Nutartyje minimas gyvenamasis namas negali būti laikomas tuo pačiu namu, kuris po rekonstrukcijos tapo dvibučiu ir yra išskaidytas į atskirus turtinius vienetus - butus. Į šiuos butus, kaip ir į žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), šiai dienai nėra įregistruotos nuosavybės teisės nei vienai iš Nutartimi patvirtintos taikos sutarties šalių. Dėl išvardintų priežasčių, mano, kad atsakovo priimtas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.
Tretieji suinteresuoti asmenys L. J. ir R. J. atsiliepimu (1 t. b. l. 172-174) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo minima Taikos sutartimi tarp pareiškėjo, K. V. ir trečiųjų asmenų nebuvo sukurta jokių daiktinių teisinių santykių, kurie gali būti registruojami VĮ Registrų centre. Tretieji asmenys pažymėjo, kad Taikos sutartimi, sudaryta tarp pareiškėjo ir trečiųjų asmenų, buvo sutarta tik dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o jokie kiti skunde minimi nekilnojamieji daiktai Taikos sutartyje aptarti nebuvo.
Nurodė, kad CK 1.75 str. 2 d. numatyta, jog neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamiesi kitais įrodymais, todėl pareiškėjas, laiku neišviešinęs juridinio fakto apie Nutartį, kaip turinčią įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, turėtų prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes — šiai dienai Taikos sutarties prieš trečiuosius asmenis, nepažeidžiant jų teisių ir teisėtų interesų, panaudoti negalima.
Pažymėjo, jog registruojant trečiųjų asmenų nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistruota jokių juridinių faktų apie iškeltas civilines bylas ar įsiteisėjusius teismo sprendimus bei nutartis.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje nustatyta, kad 2008-06-10 Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-588-601/2008 patvirtino tarp pareiškėjo, K. V. ir L. J. bei R. J. sudarytą taikos sutartį (toliau — ir Nutartis), kuria šalys susitarė ieškoti pirkėjo žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5-10). Nutartimi patvirtinta taikos sutartimi buvo susitarta dėl šalių veiksmų ieškant pirkėjo bei dėl kitų taikos sutartimi nustatytų įsipareigojimų vykdymo.
Pareiškėjas 2017-10-05 prašymu kreipėsi į atsakovą prašydamas įregistruoti juridinį faktą (1 t., b. l. 55) ir pateikė Nutartį.
VĮ Registrų centro Kauno filialas 2017-10-12 sprendimu Nr. KAKT-2178 „Dėl juridinio fakto įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Kauno filialo 2017-10-12 sprendimas) prašymo įregistruoti juridinį faktą pateiktų dokumentų pagrindu netenkino (1 t., b. l. 11,12). Pareiškėjas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka kreipėsi į VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, tačiau jo skundas minėtos komisijos 2017-12-05 sprendimu Nr. csprl-268 buvo atmestas (1 t., b. l. 14-15).
Byloje ginčas kilęs dėl Kauno filialo 2017-10-12 sprendimo bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017-12-05 sprendimo Nr. cspr1-268 teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas skunde teigia, kad atsisakydamas registruoti Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartimi nustatytas ir juridiniais faktais pagrįstas pareiškėjo teises į nekilnojamus daiktus, atsakovas iš esmės ginčija (kvestionuoja) teismo sprendimą ir pažeidžia Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio nustatytą imperatyvų reikalavimą dėl teismo nutarties privalomo visuotino vykdymo visiems asmenims, įskaitant ir atsakovą.
Teisėjų kolegijos vertinimu pareiškėjo motyvai yra atmestini kaip nepagrįsti.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012, 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1990/2013).
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 11 punktas numato galimybę nekilnojamojo daikto registro įraše padaryti žymą apie įsiteisėjusį teismo sprendimą ir teismo nutartį, turinčią įtakos įregistruoto nekilnojamojo daikto teisiniam statusui (juridinį faktą). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodoma, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šiame straipsnyje (1-9 punktuose) nurodytų aplinkybių. Viena iš tokių nustatytų aplinkybių - nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis (8 punktas).
Nagrinėjamu atveju, Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nėra ir niekada nebuvo įregistruotos pareiškėjo vardu (1 t. b. l. 93-97). Šiuo metu nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistruotos tretiesiems asmenims R. G., M. G., R. K., T. B., A. P., A. Ž., G. Ž., L. G. A. G., S. G. ir U. A., kurie nėra Nutartimi patvirtintos taikos sutarties šalių teisių ir pareigų perėmėjai, kadangi jie yra įgiję nuosavybės teises perleidimo sandorių pagrindu iš UAB „Litasta“.
Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis skunde minimas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2013-2016 metais rekonstruotas į dvibutį gyvenamąjį namą, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini). Buvęs garažas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2014-2016 metais rekonstruoti į gyvenamąjį namą, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuosavybės teisės į šiuos nekilnojamuosius daiktus įregistruotos kitiems asmenims, bet ne 2008-06-10 Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. 2-588-601/2008 minimoms šalims. Kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sunaikinti ir iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti (1 t. b. l. 39-54). Pažymėtina, kad šie pastatai taip pat niekada nebuvo įregistruoti pareiškėjo vardu.
Atsižvelgiant į išvardintus duomenis akivaizdu, kad statiniai, buvę (duomenys neskelbtini), buvo arba rekonstruoti, arba sunaikinti, todėl Nutartyje minimas gyvenamasis namas negali būti laikomas tuo pačiu namu, kuris po rekonstrukcijos tapo dvibučiu ir yra išskaidytas į atskirus turtinius vienetus - butus. Į šiuos butus, kaip ir į žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), šiai dienai nėra įregistruotos nuosavybės teisės nei vienai iš Nutartimi patvirtintos taikos sutarties šalių.
Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numato, jog kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti juridinių faktų atsiradimą, o šio straipsnio 4 dalis numato tik formalius dokumento reikalavimus, kuriuos turi patikrinti teritorinis registratorius. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas neturi teisės interpretuoti jam pateiktų dokumento turinio, aiškintis aplinkybių apie dokumentuose minimų nekilnojamųjų daiktų formavimo istoriją.
Įvertinus minėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas visiškai pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 8 punktu, skundžiamu sprendimu atsisakė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą, susijusį su nekilnojamaisiais daiktais, kadangi ginčo statiniai yra rekonstruoti į kitus nekilnojamuosius turto objektus arba sunaikinti ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro bei pasikeitę minėtų nekilnojamųjų daiktų daiktinės teisės turėtojai.
Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo Nutartimi praėjo beveik dešimt metų, todėl pareiškėjas, savo laiku neišviešinęs juridinio fakto apie Nutartį, kaip turinčią įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, turėtų prisiimti iš to kylančias pasekmes, kad šiai dienai taikos sutarties prieš trečiuosius asmenis, nepažeidžiant jų teisių ar teisinių interesų, panaudoti negalima.
Svarbu paminėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo veiksmų teisėtumo, yra pasisakęs, jog tais atvejais, kai prašoma įregistruoti juridinius faktus, susijusius su nekilnojamaisiais daiktais, sandorių, kurie buvo sudaryti iki nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų pakeitimo (pvz., patalpų perplanavimo, rekonstrukcijos), taip pat iki trečiųjų asmenų nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus įgijimo, pagrindu, tokia juridinių faktų teisinė registracija yra negalima, kadangi šie sandoriai ne tik neatitiktų dabartinės nekilnojamųjų daiktų kadastrinės padėties, bet įneštų šių duomenų neaiškumus ir netikrumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-692/2013).
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno filialo 2017-10-12 sprendimas bei VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017-12-05 sprendimas Nr. cspr1-268, yra teisėti, pagrįsti galiojančiais teisės aktais, todėl juos naikinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.