- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-507-653/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36116-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- AB „Lesto“
- Atsakovas
- S. P.-G.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto ieškovo AB „Lesto“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lesto“ ieškinį atsakovei S. P.-G. dėl skolos už elektros energijos tiekimą priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo AB „Lesto“ ieškinys atsakovei S. P.-G. dėl skolos už elektros energijos tiekimą gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), priteisimo. Atsakovė S. P.-G. 2016-11-24 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą AB „Lesto“ nedelsiant, t.y. per 24 h nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo, atnaujinti ir užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą objektui (duomenys neskelbtini), iki sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Atsakovė nurodė, jog ieškovas 2016-11-23 neįspėjęs atsakovės, atjungė elektros energijos tiekimą ir išmontavo skaitiklį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena pati atsakovė su dviem nepilnamečiais vaikais. Ieškovui netikėtai atjungus elektrą name, namas yra nešildomas (šildymo katilas veikia tik esant elektrai), atsakovės vaikai negali mokytis, sugedo visi produktai buvę šaldytuve. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra skolos už suvartotą elektros energiją ginčijimas, tačiau ieškovas nors ir žinodamas, kad ginčas yra nagrinėjamas, neteisėtai atjungė energijos tiekimą dėl neapmokėtos skolos. Šiuo atveju yra realus pavojus, kad neįpareigojant toliau tiekti energiją į butą, tiesiogiai bus pakenkta vaikų sveikatai ir ugdymui. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Neteisėtai atjungus elektros energijos tiekimą, vaikai neturi galimybių mokytis ir ruoštis pamokoms, todėl ieškovas savo neteisėtais veiksmais pažeidžia atsakovės vaikų teisę į tinkamas sąlygas gyventi ir mokytis. Bylinėjimasis su ieškovu gali užtrukti, tačiau šiuo metu neteisėtus padarinius fiziškai jaučia visa šeima, kadangi atjungus elektros energijos tiekimą neveikia šildymo katilas, namas tapo nešildomas, o esant temperatūrai artimai 0, gyventi name praktiškai neįmanoma. Visa tai suponuoja viešojo intereso pažeidimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsakovės S. P.-G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – įpareigojo ieškovą AB „Lesto“ iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, nedelsiant, t.y. per 24 h nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo, atnaujinti ir užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą objektui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).Teismas nustatė, jog atsakovė S. P.-G. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, ir jos nuosavybės teisė teisme nėra paneigta, fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, elektros energijos tiekimas yra būtinas šių patalpų naudojimui pagal paskirtį, nutraukus elektros energijos tiekimą į ginčo objektą, susidarytų neįmanomos sąlygos gyventi, dėl ko atsakovė su nepilnamečiais vaikais iš esmės būtų priversti išsikelti, o tai prilygtų neteisėtam iškeldinimui. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios būtų nukreiptos į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą, nes nagrinėjamu atveju negali būti sukurta situacija, jog patalpoms, kuriose faktiškai gyvena atsakovė su dviem nepilnamečiais vaikais, būtų nutrauktas elektros energijos tiekimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas AB „Lesto“ pateikė atskirąjį skundą (b.l. 1-3), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-25 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones arba, vadovaujantis CPK 146 str., pareikalauti iš atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, t.y. įpareigoti atsakovę per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos įmokėti į ieškovo sąskaitą 2 510,79 Eur bei reguliariai (kiekvieną mėnesį) mokėti už elektros energiją, sunaudotą po 2016-11-25. Apeliantas nurodo, jog skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintai laikinųjų apsaugos priemonių sampratai. Nors atsakovė nemoka už sunaudotą elektros energiją (dėl ko buvo pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo) teismas įpareigojo ieškovą ir toliau skolininkei tiekti elektros energiją bei sudarė prielaidas skolos didėjimui. Ieškovas kreipdamasis į teismą siekė apginti savo pažeistas teises, tuo tarpu rezultatas gavosi visiškai priešingas – teismas įpareigojo ieškovą tiekti elektros energiją nemokiam klientui be jokių garantijų, kad atsakovė kada nors apmokės skolą.Nagrinėjama byla yra ne dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, o dėl sutartinių prievolių vykdymo. Atsakovė yra pasirašiusi elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį ir nevykdo sutartimi prisiimtų įpareigojimų. Nagrinėjamam ginčui visiškai neaktualus namo nuosavybės klausimas.Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė turi nepilnamečių vaikų ir jie gyvena adresu Kryžiokų g. 510, Vilnius, todėl šis teismo argumentas yra visiškai nepagrįstas. Net jei būtų nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nepilnamečiai vaikai, jokie teisės aktai nenumato prievolės energijos tiekėjui tiekti nemokamai elektros energiją, jei name gyvena vaikai. Tėvai privalo užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, o ne komunalinių paslaugų teikėjai turėtų rūpintis atsakovės vaikais. Atsakovė, nemokėdama už sunaudotą elektros energiją, neužtikrina vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų bei netinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais.LR Elektros energetikos Įstatymas ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės suteikia tiekėjui savo pažeistų teisių gynimo priemonę – leidžia nebetiekti elektros energijos asmeniui, kuris nesumokėjo už jau sunaudotą elektros energiją. Ginčijama nutartis prieštarauja Įstatymo ir Taisyklių nuostatoms bei draudžia ieškovui realizuoti teisės aktuose numatytą teisę.Atsakovei dėl skolos 2014-08-14 buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Nepaisant to atsakovė savavališkai atnaujino elektros energijos tiekimą. Ieškovo darbuotojai, nustatę tai, 2016-11-23 demontavo skaitiklį, kad atsakovė negalėtų vėl savavališkai naudoti elektros energijos.Paskutinio posėdžio metu atsakovės atstovas paminėjo, kad atsakovė kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo. Akivaizdu, jog atsakovė suinteresuota šios bylos vilkinimu, nes tikisi apskritai išvengti prievolių įvykdymo, o skundžiama nutartis sudaro tam palankias sąlygas.Net jei ginčijama nutartimi siekiama laikino ginčo situacijos teisinio sureguliavimo, turi būti išlaikytas abiejų šalių teisių ir pareigų balansas. Taigi nepanaikinus pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra pagrindas taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą (CPK 146 str.). Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovės atstovas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atskirasis skundas nėra grindžiamas teisiniais argumentais, kurių pagrindų būtų galima panaikinti skundžiama nutartį.Pirmosios instancijos teismo nutartis teisiniu ir faktiniu aspektu yra visiškai pagrįsta, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių tikslas nėra vien tik būsimo sprendimo užtikrinimo klausimai, bet ir faktinės sureguliavimo galimybės esant ginčui.Atskirajame skunde visiškai nepagrįstai nurodoma, kad atsakovė nemoka už elektros energijos suvartojimą – atsakovė periodiškai ir tinkamai moka už suvartotą elektros energiją, o susidariusi skola yra būtent šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi atsakovė ginčija skolos susidarymo pagrindą, t.y. skolą skaičiuoja už buvusį namo savininką bei už Šilutėje esantį butą, kuriuo atsakovė nesinaudojo ir yra pardavusi. Ieškovas nesąžiningai skaičiuoja skolą už suvartotą elektros energiją, todėl teisme nagrinėjama byla yra būtent dėl susidariusios skolos pagrindo teisėtumo.Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės nuostolius, galinčius atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą nėra pagrįstas ir teisėtas, kadangi tenkinant tokį reikalavimą civilinės bylos, kuri yra nagrinėjama pirmosios instancijos teismo, galutinis sprendimas visiškai netektų prasmės, o ieškovo ieškinio reikalavimas būtų pilna apimtimi tenkintinas. Ieškovas nepatiria jokių išlaidų, susijusių su laikinosios apsaugos priemonėmis, kadangi atsakovė periodiškai moka už sunaudotą elektros energiją, o energijos atjungimas buvo savavališkas ir neteisėtas ieškovo elgesys.Ieškovas atjungė elektros energijos tiekimą ir išmontavo skaitiklį piktavališkai, neįspėjęs atsakovės.Pirmosios instancijos nutartis yra teisėta ir atsižvelgiant į viešąjį interesą, kuris apima nepilnamečių vaikų teises, o būtent, nesustabdžius ieškovo neteisėtų veiksmų būtų toliau tiesiogiai pakenkta vaikų sveikatai bei ugdymui. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Išimtiniais atvejais byloje prireikus laikinai sureguliuoti itin specifinę ginčo situaciją, kuriai įstatymuose neįtvirtinta tinkamos laikinosios apsaugos priemonės, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) bei specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais, gali ad hoc pritaikyti originalaus pobūdžio apsaugos priemonę. Tokiu atveju teismas turi tinkamai motyvuoti ir konstitucinių vertybių apsaugos požiūriu pagrįsti, kodėl buvo būtina taikyti įstatyme aiškiai neįtvirtintą laikinąją apsaugos priemonę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas būtent atsižvelgęs į neįprastą faktinę situaciją, vaikų interesus bei ieškovo neteisėtus veiksmus, tinkamai taikydamas teisinį laikinių apsaugos priemonių reguliavimą, tenkino atsakovės prašymą ir nutraukė nepagrįstus ir neteisėtus ieškovo veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisiškai pagrįsta ir nėra jokio pagrindo tenkinti apelianto reikalavimus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016 m. lapkričio 25 nutartimi nutarė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atnaujinti ir užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą atsakovės gyvenamajam namui.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą. Valstybė, priimdama tam tikras teisės normas, siekia užtikrinti, kad asmuo ne tik galėtų kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, bet ir egzistuotų reali galimybė, kad priimtas teismo sprendimas būtų įvykdytas. Taigi, pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrini būsimojo teismo sprendimo įvykdymą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų pareiškusi priešieškinį ieškovui, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jas pritaikius nebus užtikrintas joks teismo sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas ir visada susijęs su vienu iš teisių gynimo būdu – ieškinio pareiškimu. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos pačios savaime, nepareiškus ar neturint tikslo pareikšti ieškinį. Taip pat pažymėtina, kad atsakovei nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Tai, kad atjungus elektrą atsakovei priklausančiame name atsakovės šeima patiria nepatogumų, niekaip nesusiję su reikalavimo priteisti įsiskolinimą už suvartotą elektros energiją įvykdomumu, o be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovė apskritai turi nepilnamečių vaikų ir atsakovės šeima gyvena gyvenamosiose patalpose, į kurias ieškovas yra nutraukęs elektros tiekimą.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskiruoju skundu apeliantas taip pat prašo skirti atsakovei 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (teikiant teismui melagingą informaciją ir tuo pagrindu reiškiant nepagrįstą prašymą). Apeliacinės instancijos pažymi, jog šiuo atveju atsakovės S. P.-G. veiksmuose nėra akivaizdžių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, todėl prašymas skirti jai baudą netenkintinas.Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad bylą nagrinėjant teisme ieškovas sumokėjo 28 Eur žyminio mokesčio, todėl tenkinus atskirąjį skundą, ši suma ieškovui priteistina iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti atsakovės S. P.-G. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo AB „Lesto“ atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės S. P.-G. ieškovo AB „Lesto“ naudai 28 Eur bylinėjimosi išalidų.