Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-08-19 · Byla Nr. ATP-443-350/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-19
Bylos Nr.
ATP-443-350/2015
Teisminio proceso Nr.
4-11-3-00157-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Pažeidėjas
M. A.
Advokatai
Nikolajus Semionovas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-443-350/2015Teisminio proceso Nr. 4-11-3-00157-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarimu M. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį subendrinta nuobauda - 1013 Eur bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones ketveriems metams už tai, kad jis 2015-04-25, apie 9 val. 00 min., tiksliau nenustatytu laiku, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “, esančios (duomenys neskelbtini) , Visagine, automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas jam priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas juo atbuline eiga, manevruodamas neįsitikino, kad tai daro saugiai, kliudė šalia jo vairuojamo automobilio toje pačioje stovėjimo aikštelėje stovėjusį kitą automobilį „Skoda Octavia“, v/n (duomenys neskelbtini), priklausantį V. R. ir jį apgadinęs išvažiavo iš įvykio vietos, taip iš jos pasišalindamas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu M. A. prašo pakeisti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarimą dalyje dėl jo nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje bylą nutraukti. Teismui nusprendus, kad jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Neneigia, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje galėjo apgadinti ten stovintį kitą automobilį „Skoda Octavia“, tačiau kategoriškai tvirtina, kad tyčia ir sąmoningai iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Šiuos jo argumentus tariamai patvirtina byloje nustatytų aplinkybių visuma - automobiliui „Skoda Octavia“ nustatyti nežymūs įlenkimai ir apibraižymai, kuriems pašalinti nukentėjusiajam nereikėjo didelių pastangų. Tai, kad automobilių susidūrimo kontaktas nebuvo stiprus, patvirtina ir liudytojo A. U. parodymai, kuris minimo kontakto metu išgirdo tik krabždesį, o ne dūžių lydimą susidūrimo garsą. Šis liudytojas teigė negirdėjęs nuo smūgio suveikusios kito automobilio signalizacijos, nematė, kad jis (pažeidėjas) skubiai išvažiuotų iš įvykio vietos, kas rodo, jog vairuotojas iš įvykio vietos išvažiavo nežinodamas apie tik įvykusį automobilių susidūrimą. Teigia, kad įvykio metu automobiliu važiavo su žmona ir kalbėjosi apie šeimynines aplinkybes, jokio kontakto važiuodami jie nepajuto, šias aplinkybes teisme patvirtino ir jo žmona. Nesutinka, kad jos parodymų negalima vertinti kaip patikimų tik todėl, kad ji yra jo šeimos narys, nes tai prieštarauja Konstitucijai, pagal kurią prieš įstatymą visi lygūs. Pažymi, kad įvykio metu jis sėdėjo automobilyje, kuriame buvo garsinis fonas nuo veikiančio variklio, ratų, oro ventiliacijos ir pan., kas ribojo jo galimybę išgirsti nežymų krabždesį dėl įvykusio automobilių tarpusavio kontakto, kurį būdamas lauke galėjo išgirsti A. U., tačiau dar kartą pažymi, kad dėl paminėtų aplinkybių jis jokio automobilių kontakto nepajuto, nežymaus kontakto garso negalėjo išgirsti. Skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad jis negalėjo nepajusti eismo įvykio, yra aiškiai neteisinga.

Teismui nusprendus, kad jis pagrįstai nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į tai, kad jis turi šeimą, santuokoje yra nuo 1978 metų, išaugino du vaikus ir vienas iš jų dar mokosi, į tai, kad jis daug metų dirba vairuotoju, galiojančių nuobaudų neturi, pats kviečiamas atvyko į policiją, nukentėjusiajam padarytą žalos dydį, pažeidimo pasekmes, prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes tokios griežtos nuobaudos paskyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, teismų praktikai bei nuobaudos tikslams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į M. A. skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariatas prašo M. A. skundą atmesti, nes jis siekia išvengti administracinės atsakomybės. Tuo tarpu skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas neneigia padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, tačiau prašo nutraukti bylą dalyje dėl jam inkriminuoto pažeidimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes jis iš įvykio vietos išvažiavo nesupratęs, kad apgadino kitą automobilį, t.y. jo veiksmuose nėra tyčios padarius šį pažeidimą, tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokiais pažeidėjo skundo argumentais nesutinka.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismo išvada dėl M. A. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus yra pagrįsta ir motyvuota, priimta teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojo A. U. parodymais, kuris buvo įvykio vietoje aptariamo įvykio metu ir pirmosios instancijos teisme detaliai nupasakojo įvykio aplinkybes, jog eidamas automobilių stovėjimo aikštele, kurioje buvo pilna arti vienas kito stovinčių automobilių, matė atbuline eiga manevruojantį VW Passat, kuris bandė parkuotis į pernelyg siaurą tarpą tarp automobilių ir važiuodamas atbuline eiga kliudė šalia stovintį automobilį „Skoda Octavia“. Liudytojas teigė girdėjęs garsą, kaip VW Passat manevruodamas „prasitrynė“ su kitu automobiliu ir po to iš karto išvažiavo iš aikštelės nesustojęs, dėl ko užsirašė minimo automobilio VW Passat valstybinius numerius ir nurodė apgadinto automobilio savininkui.

Iš V. R. paaiškinimo matyti, kad iki aptariamo įvykio jo automobilis „Skoda Octavia“ nebuvo apgadintas, apie tai, kad jo automobilį apgadino besiparkuojančio automobilio VW Passat vairuotojas, jis sužinojo iš vyriškio, vardu A. ( b.l. 6). Eismo įvykio schemoje nurodyta, kad po aptariamo įvykio automobiliui „Skoda Octavia“ v.n. (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės galinis sparnas, matyti įbrėžimai ( b.l. 8). Šie duomenys užfiksuoti ir transporto priemonės techninės apžiūros akte ir pridedamose fotonuotraukose, kuriose iš užfiksuotų automobilio apgadinimų akivaizdu, kad jie yra pakankamai žymūs ir pažeidėjas negalėjo nepajusti automobilių tarpusavio kontakto, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu visiškai paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl tyčios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nebuvimo.

Aukščiau aptarti duomenys visiškai paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, kad jis iš įvykio vietos pasišalino, nes nepajuto kliudęs kitą automobilį. Pajutęs, kad ir silpną vairuojamo automobilio kontaktą su kitu objektu, būdamas atsakingas eismo dalyvis jis privalėjo įsitikinti, kad nesukėlė eismo įvykio ir tik tada galėjo nuvažiuoti. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, M. A. iš eismo įvykio vietos išvažiavo, policijai apie įvykį nepranešė, t.y. ginčijamą veiką – pasišalinimą iš eismo įvykio vietos padarė veikdamas tyčia.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl jo kaltės daryti, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teismo sprendimo pateiktos išvados yra motyvuotos, išsamios ir pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Apeliaciniame skunde nėra jokių naujų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų išsamiai nekartoja.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. A. pripažino kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, bei įvertinęs administracinei nuobaudai reikšmingas aplinkybes pagrįstai paskyrė nuobaudas šių sankcijų ribose.

Skunde apygardos teismui M. A. išreiškė prašymą jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti atėmimo motyvuodamas, kad turi šeimą, vaikus, dirba vairuotoju, galiojančių nuobaudų neturi, pats atvyko į policiją, nukentėjusiajam padarytą žala nežymi, pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė.

Kaip matyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybė jau buvo svarstyta pirmosios instancijos teisme, teismas nenustatė išimtinių aplinkybių šių nuostatų taikymui.

ATPK 30¹ straipsnis, kurį prašo taikyti apeliantas, nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismų praktikoje susiformavusi pozicija, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Apelianto minimos aplinkybės - kad jis turi šeimą, darbą nėra išskirtinio pobūdžio, sudarančios pagrindą švelninti jam paskirtą nuobaudą. Šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. A. nėra pavyzdingas vairuotojas, nuo 2004 metų ne kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir šiurkščius - greičio viršijimą, vairavimą neblaiviam, tačiau iš praeities klaidų ir ankstesnių baustumų nepasimokė ir vėl pažeidė kelių eismo taisykles.

Pabrėžtina, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas nuobaudą sušvelninti. Vien tik administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens pageidavimą tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms už tokį pažeidimą keliamų tikslų, tokia nuobauda nebūtų teisinga.

Atsižvelgus į M. A. asmenybę, pažeidimo padarymo pobūdį ir aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jam skirtos nuobaudos, lygios sankcijose numatytiems ir galimiems vidurkiams, paskirtos subendrintos nuobaudos laikyti per griežta ir neproporcinga padarytam pažeidimui, atsižvelgiant į jo asmenybę, nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarimas paliekamas nepakeistu, o M. A. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ straipsniu, 302 ¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d nutarimą palikti nepakeistą ir M. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis