- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-06
- Bylos Nr.
- ATP-1113-319/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03460-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-09-11 nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2013-05-14 nutarimu G. Č. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau – ATPK) 124² str. 2 d. buvo paskirta 1500,00 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių už tai, kad jis 2013-04-23, apie 7.50 val. Varėnos r. sav., kelio Vydeniai-Dubičiai-Rakai 9 km vairuodamas automobilį, nedavė aplenkti jo kitam automobiliui, didindamas važiavimo greitį, nesilaikydamas dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, vinguriavo ta kryptimi skirtoje eismo juostoje, savo chuliganišku vairavimu sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių atžvilgiu, tuo pažeidė KET 9, 125, 143 punktų reikalavimus.
G. Č. apskundus pareigūno nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2013-09-11 nutartimi jo skundas buvo atmestas. Nutartyje padaryta išvada, kad G. Č. padarė ATPK 124² str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą, jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, todėl Institucijos nutarimo nekeitė ir nenaikino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. Č. prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, jeigu bus pripažintas kaltu dėl pažeidimo, prašo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30 (1) str. l d. ir paskyrus administracinę nuobaudą - piniginę baudą, neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad teismo nutartis neteisėta, nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.
Apelianto įsitikinimu, visi teismo nutartyje nurodyti įrodymai nepatvirtina jam inkriminuoto pažeidimo sudėties. Nurodo, kad jau pats 2013-05-14 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje patvirtina, kad jis priešpriešines eismo juostas skiriančios linijos nekirto ir tiek priešinga kryptimi važiuojantys, tiek ir į lenkiantys automobiliai galėjo nekliudomai naudotis visa laisva eismo juosta, tą patį patvirtino ir apeliantą sulaikęs pareigūnas M. P., kuris apklausos pradžioje teigė, jog G. Č. vinguriavo tik nuo dešinio kelkraščio link viduriniosios juostos ir jos nekirto, o automobilį „VW Golf" vairavęs pareigūnas S. J. teismo posėdyje teigė visai priešingai, kad jis liniją kirto, kad vyko mano manevravimas ir buvo spaudimas prie kelkraščio, liudytojas, N. A. teigė, kad apeliantas pavojingai važiavo, padidino greitį tačiau patvirtino, kad pažeidėjas manevravo, tačiau nežiūrint į tokius šių liudytojų parodymų prieštaravimus, teismas juos palaikė G. Č. kaltės įrodymais. Nurodo, kad visų liudytojų, kurie važiavo apelianto automobilyje parodymus teismas įvertino kritiškai ir jais nepatikėjo, nes jie yra jo pažįstami ir todėl suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau neįvertino to, kad visi kitos pusės liudytojai taip pat yra tarpusavyje pažįstami, netgi vienas nuo kito priklausomi tarnybiškai, o tai, kad jie sulaikė apeliantą bei patys inicijavo šios bylos teiseną, tik patvirtina, kad jie galimai yra suinteresuoti šios bylos baigtimi. Skunde nurodoma, kad nutartyje liko neaptarti neaprašyti ir neįvertinti tiesiogiai įvykį mačiusio labai svarbaus liudytojo D. Š. parodymai.
Apeliantas nurodo, kad jam inkriminuotas pažeidimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. padarytas tyčia elgiantis chuliganiškai ir tyčia siekiant sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams, tačiau jis tvirtina neturėjęs jokio motyvo ir tikslo elgtis chuliganiškai, bandyti nustumti kitą automobilį į griovį ar neleisti aplenkti. Taip pat skunde nurodyta, jog pripažindamas įrodyta svarbią objektyviąją aplinkybę - jo vairuoto automobilio neleistiną greičio padidinimą jį bandant aplenkti - teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi jį sulaikiusių pareigūnų parodymais, kurie ir šioje dalyje yra labai prieštaringi, nes visi jie nematė ir nestebėjo kokiu greičiu važiavo jų ir jo vairuojamas automobiliai.
Apeliantas nurodo, jog jei teismas jo veikoje įžvelgtų nutarime nurodyto administracinio teisės pažeidimo požymius, prašo taikyti ATPK 30 (l) str. ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones nes jis serga sunkia ir nepagydoma onkologine liga, atliekamas radiospindulinės terapijos kursas, paskui bus atliekama chemioterapija, būtinos ir kitokios daugybinės procedūros, kurias galima atlikti tik ligoninėje, taip pat turi važinėti konsultacijoms ir pas Vilniuje dirbančius onkologijos specialistus, o jo šeimoje be jo niekas neturi vairuotojo pažymėjimo. Nurodo, jog apylinkės teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir jos neaptarė, o apelianto įsitikinimu ATPK 30 (1) str. institutą įstatymų leidėjas sukūrė, būtent tokiems išskirtiniams atvejams, kai šio straipsnio taikymas piliečiams yra tikrai gyvybiškai svarbus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į G. Č. apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad G. Č. nesutinka su tuo, kad yra nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d., nes laiko, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis savo veiksmais padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo teiginiais negalima, nes jie prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir norminių aktų nuostatoms. Nors G. Č. neigia padaręs jam inkriminuotą ATPK 124² str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog jo kaltė pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
ATPK 124² str. 2 d. numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
G. Č., pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę kelio Vydeniai-Dubičiai-Rakai 9 kilometre, didindamas važiavimo greitį, nesilaikydamas dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, vinguriavo ta kryptimi skirtoje eismo juostoje, tokiu būdu nedavė aplenkti jo kitam automobiliui ir savo chuliganišku vairavimu sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių atžvilgiu.
G. Č. kaltė įrodyta liudytojais apklaustų pareigūnų N. A., S. J., M. P. parodymais, rašytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, G. Č. paaiškinimu, kuriame jis nurodo, jog gailisi dėl to, kad neleido aplenkti automobilio, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Varėnos rinktinės A. B. užkardos pareigūnų tarnybiniai pranešimais, iš dalies ir paties G. Č. parodymais, kartu su pažeidėju važiavusių ir teisme apklaustų liudytojų A. B., R. R., A. J. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų N. A., M. P. ir S. J. parodymus laikė teisingais ir vadovavosi jais priimant skundžiamą nutartį. Minimų liudytojų parodymai nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms. Be to, nebuvo nustatyta jokių aplinkybių ir nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad liudytojai dėl kokių nors priežasčių būtų siekę apkalbėti G. Č. ir nepagrįstai jį apkaltinti padarius teisės pažeidimą.
Skunde nurodyta aplinkybė, jog pareigūnų parodymų negalima laikyti nuosekliais dėl juose skirtingai nurodytų apelianto vairuojamo automobilio manevravimo, yra nepagrįstas, nes iš pareigūnų parodymų akivaizdžiai matyti, kad visi jie dėl esminių įvykio aplinkybių – kad jų automobiliui bandant aplenkti pažeidėjo vairuojamą automobilį, šis pradėjo didinti greitį, manevruoti kairėn, dėl ko jo aplenkti nebuvo galimybės, davė analogiškus parodymus, todėl dėl tam tikrų niuansų skirtingo apibūdinimo jų parodymų laikyti nenuosekliais ir prieštaringais nėra teisinio pagrindo.
Tuo tarpu teismas visiškai teisingai paties G. Č., ir liudytojų A. B., R. R. bei A. J. parodymus laikė nepatikimais ir vertino kritiškai. Pats pažeidėjas apklaustas teisme smulkiai įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo, tik nurodė, kad tame kelyje dvipusis eismas, kelias su skiriamąja juosta, prasilenkia ir miškovežiai. Iš bylos duomenų matyti, kad yra G. Č. rašytas paaiškinimas, kuriame jis pripažino trukdęs kitam automobiliui jį aplenkti, gailisi dėl to. Tačiau 2013-04-23 policijai rašytame paaiškinime jis jau savo kaltę neigia, nurodydamas, kad jokio pažeidimo nepadarė. Šiame paaiškinime apeliantas nurodė, jog pradėjus automobiliui ,,VW Golf“ lenkti jo vairuojamą automobilį, jis suprato, kad ta mašina viršija leistiną greitį ir nutarė jį sudrausminti, todėl jiems prisigretinus, jis pasignalino, parodė į spidometrą ir paragino grįžti atgal į dešinę eismo juostą, o jam sulėtinus greitį, tas automobilis taip pat sulėtino ir vėl susigretino, o lenkiančio automobilio dešinėje vairuotojo pusėje sėdėjęs asmuo rankų mostais aiškiai parodė, kad jis važiuotų greičiau ir leistų jiems grįžti į dešinę eismo juostą. Jo nuomone, jį lenkusio automobilio ,VW Golf“ vairuotojas vairavo chuliganiškai, o ne jis, be to, jo nuomone, vėlesni pareigūnų veiksmai taip pat buvo neteisėti, pažeidžiant jo teises uždrausdami paskambinti, versdami rašyti prisipažinimą, gąsdindami jį. Jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybes dėl netinkamo pareigūnų elgesio, byloje pateikta nebuvo, o G. Č. paaiškinime išdėstyta įvykio eiga kelia daug abejonių ir klausimų – kodėl G. Č. sulėtinus greitį, automobilis ,,VW Golf“ nedarė lenkimo manevro, o, pasak apelianto, rankomis rodė jam padidinti greitį, logiškai nepaaiškinamas, todėl tokia versija akivaizdžiai neatlaiko jokios kritikos ir todėl laikytina kaip gynybos pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Be to, G. Č. paaiškinime nurodytos aplinkybės - kad pareigūnų automobiliui pradėjus jį lenkti, jis sugalvojo juos sudrausminti ir jam jau pradėjus lenkimo manevrą ir esant lygiagrečiai, jis pasignalino ir ranka parodė į spidometrą, paragino pristabdyti ir sugrįžti atgal, duoda pagrindo daryti išvadą, jog apeliantas iš tiesų siekė, kad automobilis ,,VW Golf“ neaplenktų jo vairuojamo automobilio ir tai padarė būtent skundžiamoje nutartyje nurodytais veiksmais - o būtent: didindamas važiavimo greitį, nesilaikydamas dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, vinguriavo ta kryptimi skirtoje eismo juostoje, nedavė aplenkti jo kitam automobiliui, ir toks jo vairavimas tinkamai buvo įvertintas kaip chuliganiškas, sukeliantis pavojų kitų eismo dalyvių atžvilgiu, tokiu būdu G. Č. pažeidė KET 9, 125, 143 punktų reikalavimus. Liudytojai A. B., R. R. bei A. J. savo parodymuose nepatvirtino, jog G. Č. tyčia trukdė kitam automobiliui atlikti lenkimo manevrą. Visi šie liudytojai patvirtino, kad G. Č. automobilį bandė lenkti ,,VW Golf“ markės automobilis, bet neaplenkė, atsiliko ir važiavo paskui jį, tačiau nei vienas iš šių liudytojų negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių jų automobilį lenkiantis kitas automobilis negalėjo užbaigti lenkimo manevro ir atsilikęs važiavo paskui, kas leidžia teigti, jog šie liudytojai nutylėjo kai kurias G. Č. nepalankias aplinkybes, todėl skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog liudytojų A. B., R. R. bei A. J., kaip pažeidėjo pažįstamų ir suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, parodymai vertintini kritiškai.
Skunde nurodyta, jog teismas nutartyje neaptarė ir neįvertino teisme apklausto liudytojo D. Š. parodymų. Iš tiesų, teismo posėdyje liudytoju buvo apklaustas D. Š., kurio parodymų skundžiamoje nutartyje teismas neaptarė. Kaip matyti iš liudytojo D. Š. parodymų, jis davė iš esmės analogiškus parodymus liudytojų A. B., R. R. bei A. J. parodymams, kurie teismo buvo aptarti ir įvertinti. Kaip minėta aukščiau, įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, laikytina, kad liudytojo D. Š. parodymų neaptarimas skundžiamoje nutartyje, nelaikytinas esminiu bylos nagrinėjimo pažeidimu, dėl ko reiktų procesinį sprendimą laikyti neteisėtu ir naikinti.
Atsižvelgiant į paminėtą ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G. Č. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., jam paskirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažeidėjas kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažįsta, išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti G. Č. ATPK 30¹ str. ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą, nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
G. Č. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013-09-11 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.