Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei A. L. dėl tėvystės nuginčijimo ir atsakovės A. L. priešieškinį ieškovui A. Z. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl tėvystės nuginčijimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, kurioje nurodė, kad atsakovė kartu su nepilnamete dukra gyvena dviejų kambarių bute. Nepilnametei yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. V. L. lanko (duomenys neskelbtini), papildomai lanko anglų kalbos pamokas, dailųjį čiuožimą. Mamos teigimu, dukra yra sveika. Mergaitė teigė, kad mamą labai myli, nes ja rūpinasi, perka drabužius, žaislus, kartu žaidžia, piešia, eina pramogauti, pasivaikščioti, važinėjasi dviračiais. Su tėvu mergaitė sakė nebendraujanti, tačiau bendrauti norėtų. Tėvas jai nupirko Lego konstruktorių ir mozaiką. Atsakovė A. L. teigė, kad mergaitę tėvas matė vos trejų mėnesių, vėliau nebendravę. Ieškovas dukros nelanko, ja nesidomi, išlaikymą teikia kaip priteista sprendimu. Atsakovės galimybės išlaikyti nepilnametę dukrą ir tenkinti visus jos poreikius yra ribotos, nes jai tenka kasdienis rūpinimasis nepilnamečiu vaiku, o atsakovas vaiko nelanko, nebendrauja, nesidomi. Skyrius neturi pagrindo prieštarauti atsakovės reikalavimams dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (elektroninės bylos priedo, b.l. 2-4, 32).

Teismo posėdžio metu ieškovo A. Z. atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad ieškovė neįrodė jokių nepilnametės dukros poreikių pasikeitimo. Ieškovas iš viso turi tris išlaikytinius. Nepilnamečio vaiko poreikius atsakovė privalo įrodyti, kadangi nėra sumų, kurių įrodinėti nereikia. Taip pat tūrėtų būti atsižvelgiama į tėvų turtinę padėtį, būtinas išlaidas. Jei motina išgali padengti dukros brangius būrelius, tai ji ir privalo juos finansuoti. Ieškovas iš dalies sutinka su priešieškinio reikalavimais, sutiktų mokėti dukrai 175 Eur išlaikymą.

Teismo posėdžio metu atsakovės A. L. atstovas palaikė priešieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad mergaitė yra gabi čiuožimui, tai ne šiaip užsiėmimas. Kadangi atsakovė nebedirba, ji turėjo parduoti automobilį, kad galėtų pragyventi. Čiuožimą mergaitė pradėjo lankyti po sprendimo priėmimo. Šiuo metu atsakovė ketina vykdyti individualią veiklą, išėmė verslo liudijimą. Atsakovės turinė padėtis pasikeitė. Ieškovas nelanko dukros, su ja nebendrauja. Atsakovės atstovo teigimu, jei prašoma išlaikymo suma neviršija pusės minimalios mėnesio algos, vaiko poreikių įrodinėti nereikia.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad palaiko atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Mano, kad papildomi vaiko poreikiai yra įrodyti.

Dėl ieškinio atsisakymo.

Ieškovas reiškė reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo. Nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 str., CPK 389 str.).

Byloje gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2016-07-27 ekspertizės aktas Nr. ES 155/2016(01), remiantis kuriuo ieškovas A. Z. yra V. L. biologinis tėvas su 99,99999999998 procentų tikimybe (elektroninės bylos priedo, b.l. 36-42).

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo atsisako. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas gal pareikšti, kad jis atsisako ieškinio (ar dalie jo reikalavimų) (CPK 140 str. 1 d.). Ieškovo veiksmai imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 str. 2 d.), todėl teismas priima atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

Motyvuojamoji dalis

Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimu nepilnamečio vaiko V. L., gim. 2010-11-17, gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. L., o iš skyrium gyvenančio tėvo, nepilnamečio vaiko naudai priteistas išlaikymas po 150 Eur periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės.

Atsakovė A. L. priešieškiniu prašo padidinti priteisto išlaikymo dydį iki 330 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė dukra lanko čiuožimą, anglų kalbos pamokas, jai reikalinga speciali apranga ir įranga čiuožimo pamokoms, reikalinga apmokėti už darželį bei kitų poreikių patenkinimui.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė A. L. laikotarpiu nuo 2014-06-17 iki 2016-03-31 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip Skyriui nurodė pati atsakovė, šiuo metu ji jau įmonėje nebedirba, ketina vystyti individualią veiklą, išsiėmė verslo liudijimą. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovės vardu yra įregistruota 1/146 dalis patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) ir butas, esantis (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu yra įregistruota viena transporto priemonė – keleivinis automobilis BMW 530 Gran turismo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris šiai dienai yra parduotas.

Ieškovas A. Z. yra įgijęs verslo liudijimą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-03-17, jo pajamos sudaro apie 175 Eur neatskaičius mokesčių. Nurodyta įmonė priklauso ieškovo sutuoktinei G. Z., kuri yra vienintelė įmonės akcininkė ir vadovė, po to, kai ieškovas jai įmonę perleido 2016-06-10. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovo vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų. VĮ „Regitra“ duomenimis nėra įregistruotų transporto priemonių. Ieškovas nurodė, kad turi dar du išlaikytinius, tačiau, atlikus paiešką Lietuvos teismų informacinėje sistemoje, nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams nėra priteistas. Pagal aukščiau nurodytą teismo sprendimą nustatyta, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus, gimusius 2011-04-20 ir 2003-07-08.

Įstatymas nurodo, jog pakeisti išlaikymo dydį jį mažinant ar didinant yra pagrindas tuo atveju, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos, kitos – tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys (CK 3.201 str.). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo (2015-07-31) konstatavo, kad ieškovas dirbo papildomai UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis sudarė 36,20 Eur. Taip pat teismas konstatavo, kad nė viena iš šalių nepateikė teismui duomenų apie jų tikrąją turtinę padėtį. Iš esmės yra pagrindo konstatuoti, kad ir šiuo atveju šalys pateikė teismui duomenis nerodančius jų tikrosios turtinės padėties, nes pagal procesinius dokumentus matyti, kad atsakovė niekur nedirba, tačiau sugeba apmokėti nepilnametės dukros čiuožimo pamokas. Ieškovo pajamos yra mažos, tačiau teismo posėdžio metu jo atstovas nurodė, kad kitiems dviems vaikams teikia 700 Eur išlaikymą, tuo tarpu jo uždarbis vargiai siekia 170 Eur.

Analizuojant teismui pateiktus bei teismo surinktus rašytinius įrodymus, konstatuojama, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, situacija iš esmės pasikeitė tuo, kad nepilnametė šalių dukra lanko dailųjį čiuožimą (priimant aukščiau nurodytą sprendimą, šie dukros poreikiai nurodyti nebuvo). Tai byloje patvirtina Vilniaus pramogų arenos raštas, kuriame nurodyta, kad mėnesinė treniruočių kaina 220 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad mergaitė dailiajam čiuožimui yra labai gabi, jai yra prognozuojamos perspektyvos, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Nėra pateikta nepilnamečio vaiko charakteristika iš Vilniaus pramogų arenos. Kita vertus nesutiktina ir su ieškovo argumentais, kad jis sutikimo šiam sportui lankyti nedavė, todėl ir neprivalo jo finansuoti. Ieškovo atstovas nurodė, jog ieškovas sutiktų, jei išlaikymas nepilnamečiam vaikui būtų padidintas iki 175 Eur perinėmis išmokomis.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė privalo įrodinėti nepilnamečio vaiko poreikius. Atsakovės atstovas teigė, kad vaiko poreikiams esant minimaliems, jų įrodinėti nereikia. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ieškinį palaiko ir nepilnamečio vaiko papildomi poreikiai įrodyti. Sutiktina su išvadą teikiančios institucijos atstove. Nepilnametė šalių dukra po teismo sprendimo priėmimo pradėjo lankyti čiuožimą, papildomai lanko anglų kalbos pamokas, todėl priteistas išlaikymo dydis tik iš dalies patenkina nepilnamečio vaiko poreikius. Teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra racionalus, tačiau jos prašomas priteisti išlaikymo dydis ne visai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijų (CK 1.5 str.). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų. Tačiau atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) vaiko išlaikymo dydis turi būti siejamas ir su protingais vaiko poreikiais, ir su tėvų finansinėmis išgalėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo vaikui dydis kiekvieną mėnesį įprastomis aplinkybėmis gali būti orientuotas į Vyriausybės patvirtintą vienos minimalios algos sumą. Ši suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkinti jo realius bei protingus poreikius, reikalingus vaikui fiziškai ir socialiai vystytis. Kita vertus, atsakovas pats turi dėti didesnes pastangas, siekdamas gauti didesnes pajamas, kad galėtų nepilnamečiam vaikui teikti tokį išlaikymą, kuris atitiks nepilnamečio vaiko poreikius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-07-01 yra 380 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas turi dar du nepilnamečius išlaikytinius, iš ieškovo nepilnamečio vaiko V. L., gim. 2011-11-17, naudai priteistinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2016-03-23, iki vaiko pilnametystės (CK 3.201 str.), išskaičiuojant sumas iš ieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kai atsisakoma nuo ieškinio, ieškovui grąžinama 75 proc. jo sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 30,75 Eur (41 Eur x 75 proc.) (CPK 87 str. 3 d.).

Patenkinus priešieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo, iš ieškovo priteisiamas 18 Eur (200 Eur – 150 Eur = 50 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant priešieškinį, atsakovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.). Atlikus nurodytų sūmų įskaitymą, ieškovui grąžintino žyminio mokesčio suma sudaro 12,75 Eur.

Ieškovas nepateikė prašymo priteisti jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti bei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jų pagrindžiančių dokumentų, todėl jo patirtos išlaidos už advokato pagalbą nepriteistinos.

Atsakovė patyrė tokias išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti – 1 100 Eur (elektroninės bylos priedo, b.l. 44-47). Kadangi atsakovės priešieškinis yra patenkintas 60,61 procentu, iš ieškovo jos naudai priteistina 666,71 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-18, naikintinos (CPK 150 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienam, todėl nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovo A. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-31 sprendimu iš A. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui V. L., gim. 2011-11-17, dydį ir priteisti iš A. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2016-03-23, iki V. L., gim. 2011-11-17, pilnametystės, išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnametės motinai A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Grąžinti A. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 12,75 Eur (dvylika eurų 75 euro centus) žyminio mokesčio, 2016-03-22, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo teismo sprendimu.

Priteisti iš A. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 666,71 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 71 euro centą) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-18, panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.