Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseja Rasa Bartašiene

dalyvaujant ieškovei E. B.

atsakovo Lietuvos Respublikos Generalines prokuraturos atstovui Šiauliu miesto apygardos prokuraturos prokurorui Viktorui Rošcenkovui,

viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves Elenos balnines ieškini atsakovams - valstybe atstovaujanciai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuraturai, Policijos departamentui prie Vidaus reikalu ministerijos, treciajam asmeniui atsakovo puseje Lietuvos Respublikos Vidaus reikalu ministerijai del neturtines žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Ieškove E. B. prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 300000 litu (tris šimtus tukstanciu litu) neturtines žalos atlyginimo. Prašo panaikinti duomenis apie kardomaja priemone ir itarima iš itariamuju, kaltinamuju ir teisetu asmenu žinybinio registro. Priteisti bylinejimosi išlaidas 1180 litu.

Ieškinyje ir papildomai pateiktame faktiniu aplinkybiu (irodymu) patikslinime (b.l. 66, t.2) bei teismo posedžio metu ieškove nurodo, kad baudžiamasis persekiojimas buvo atliekamas šiurkšciai pažeidžiant teises ir laisves, o taip pat istatymo leidejo nuostatas, itvirtintas BPK 1 str. 1 dalyje, todel ieškovei neturtine žala atsirado del šiu pareigunu veiksmu:

1) Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas buvo pradetas pažeidžiant BPK 166 str. 1 dalies reikalavimus, nesant skundo ar pareiškimo, pagal T. Š. tarnybini pranešima, neturint duomenu apie nustatytus nusikalstamos veikos požymius, kuriu reikalauja BPK 166 str. 1 d. 2 punktas - objekta, subjekta, objektyvine ar subjektyvine puses. Pažeista BPK 166 str. 3 d. nuostata, nes nebuvo prokuroro sprendimo (rezoliucijos) pradeti ikiteismini tyrima. Tyrejas tyrima pradejo tam neturedamas igaliojimo. 2008 m. balandžio 21 d. Šiauliu rajono policijos komisariato Viešosos policijos Bubiu policijos nuovados tyrejo T. Š. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad tirdamas K. A. telefonini pranešima nuvyko kartu su Šiauliu rajono PK Bubiu policijos viršininku M. V. nurodytu adresu ir minetas plakatas buvo pastebetas bei užfiksuotas foto – video techninemis priemonemis, taciau nera 2008 m. balandžio 21 d. ivykio apžiuros protokolo ar aprašytu aplinkybiu fiksavimo.

3) 2008-08-07 nebuvo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) I ir II tomo dokumentu apyrašu, pareigunai galejo keisti, išimti dokumentus.

4) 2008-05-07 tyrejai (pareigunas R. P.) savo iniciatyva atliko nesankcionuota krata gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nors butinybes atlikti ši procesini veiksma kuo skubiausiai ir be teisejo sankcijos nebuvo. Ikiteisminio tyrimo teiseja per tris dienas patvirtino kratos teisetuma neišsireikalavusi visos medžiagos, 2008-05-23 krata leista atlikti nesant duomenu apie nusikaltimo ivyki, žalos dydi, asmenis.

5) Atliekant ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinius veiksmus, 2008-05-23 pažeistos teises i privatu gyvenima ir oruma, kurios itvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 ir 22 str. Pareigunai daryti krata pas L. P. teismo nutarti pateike ieškovei tartum ji butu L. P.. Veliau, neturedami procesinio pagrindo, paeme daiktus, iejo i užrakinta miegamaji ir padare krata, tuo pažeide žmogaus privataus gyvenimo nelieciamuma. Teismo nutartyje nebuvo nurodyta atlikti krata pas E. B. ir paimti jos daiktus, o BPK nenumato kratos metu filmuoti asmeni nuo galvos iki koju ir jo užimamas patalpas. Filmavimas nebuvo nutrauktas ir tuomet kai prasidejo reakcija i stresa, kurios metu ji nuvirto nesamoningai instinktyviai apsinuogino iki puses. Tokiu vaizdu fiksavimas pažemino ieškoves oruma. Kaip toliau tapo aišku šia baisia scena apžiurinejo daugelis pareigunu, kai buvo parašytas pareiškimas neleisti susipažinti su fiksuota medžiaga kitiems asmenims, buvo atsakyta, kad liudytoja prašymu neturi teises reikšti. Prokurorai samoningai pažemino ieškoves oruma ir neužtikrino ieškoves teisiu.

6) Baudžiamasis procesas buvo pradetas nepagristai, procesines prievartos priemones taikytos neadekvacios ir neproporcingos, itariamosios teisinis statusas ieškovei paskelbtas nepagristai ir neteisetai. Pareigunai nevykde arba netinkamai vykde jiems pavestas pareigas, susijusias su pilieciu teisiu apsauga. BPK 45 straipsnyje nurodyta, kad prokurorai ir pareigunai privalo išaiškinti proceso dalyviams ju procesines teises ir užtikrinti galimybe jomis pasinaudoti. Taciau nei prieš viena procesines prievartos veiksma nebuvo išaiškintos teises, neišaiškinta pareigunu veiksmu apskundimo tvarka ir pagrindai. Visi šie veiksmai sukele ieškovei dideles neigiamas pasekmes. Baigus ikiteismini tyrima prokurorai, neistenge pasielgti sažiningai ir padoriai – atsiprašyti už padarytas klaidas, nors to reikalauja Lietuvos prokuroru etikos Kodekso 5.2 straipsnio nuostatos. Pareigunu veiksmu neproporcingumas pasireiške ir tuo, kad procesiniams prievartos veiksmams nebuvo pasirinktas tinkamas laikas ir salygos. Gyvenamojo namo kratos buvo atliekamos 2008-05-07 17 val. 30 min. ir 2008-05-23 7 val. 30 min. Pirmosios kratos metu buvo tikrinami net mano mažamecio anuko žaislai, jo stalciai, lova, nors vaikas tam prieštaravo ir nesuprato ko policijos pareigunai ieško jo daiktuose. I antra krata policijos pareigunai atvyko trimis tarnybinemis mašinomis, buvo ijungta ir garsine signalizacija, nuo kurios pažadino. Policijos pareigunu skaicius, ju nemandagus ir arogantiškas elgesys, išgasdino vaika, jis pergyveno, kai del pareigunu veiksmu nugriuvo jo mociute. Pareigunai, neturedami leidimo, filmavo net gulint ieškove neestetineje pozoje, taip pažeisdami teises i atvaizda.

7) Ieškovei nepagristai pareikštas itarimas pagal BK 231 str., 290 str., ir neteisetai paskirta kardomoji priemone. Šiauliu apygardos prokuroras apie ieškove rinko duomenis, nors byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tik liudytoja.

8) Pranešimas apie itarima buvo pateiktas pažeidžiant BPK 187 straipsnio reikalavimus,nes pranešimas apie itarima iš esmes yra kaltinimas. Pranešimas (kaltinimas) ieškovei suformuluotas pažeidžiant BPK 44 str. 7 dalies reikalavima, nes kaltinimas turi buti pateikiamas suprantama kalba ir jis turi buti nuodugnus. CK 6.271 str. 1 dalyje itvirtina, kad žala, atsiradusia del valstybes valdžios instituciju neteisetu aktu, privalo atlyginti valstybe iš valstybes biudžeto nepaisydama konkretaus valstybes tarnautojo ar kito valstybes valdžios institucijos darbuotojo kaltes.

9) Iteikiant ieškovei pranešima apie itarima pagal BK 231 str.1 dali nebuvo užtikrinta teise i gynyba, nes prieš ši veiksma nebuvo išaiškintos konstitucines teises tureti advokata (LR Konstitucijos 31 str. 6 d.) ir ikiteisminio tyrimo metu pažeistos teises i gynyba. Nebuvo užtikrinama reali teise pasinaudoti gynejo pagalba, nes i pirmaja apklausa joks gynejas nebuvo pakviestas. Šia aplinkybe liudija faktas, kad byloje nera gynejo orderio ir buvo klaidinama del dalyvavimo butinumo, tyrejai netinkamai vykde BPK 45 straipsnio imperatyva. 2008 m. liepos 2 diena, po to, kai ieškove pasiraše ant pranešimo, kad butu leista susipažinti su ikiteisminiu tyrimu ir pasidaryti visos šios bylos dokumentu ir filmuotos medžiagos kopijas kratos metu, 2008-07-15 toks leidimas buvo duotas. Taciau realiai šia teise pasinaudoti negalejo, todel 2008-07 22 paraše pakartotini skunda ir mano, kad tokiu budu buvo vilkinamas susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Atsiliepime i ieškini atsakovas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija su ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad teisesaugos instituciju veiksmu neteisetumas turi buti konstatuotas istatymu nustatyta tvarka, konkreciu veiksmu neteisetumas nera preziumuojamas, ieškove neirode neteisetu veiksmu egzistavimo.LR baudžiamojo proceso kodekso 62 ir 63 straipsniai numato proceso dalyviams teise apskusti ikiteisminio tyrimo pareiguno veiksmus ir nei vienas iš ieškinyje nurodytu veiksmu nebuvo pripažintas neteisetu. Nutarime nutraukti ikiteismini tyrima konstatuojama, kad E. B. veiksmai vertintini kaip nepagarbus krata atlikusiu pareigunu atžvilgiu, taciau buvo iššaukti nervinio streso. Kadangi nebuvo nustatyta tycia sutrukdyti ikiteisminio tyrimo pareigunams, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, krata atlikta teisetai, nepažeidžiant BPK 145 ir 149 straipsniu reikalavimu. Ieškoves reikalaujama atlyginti neturtine žala yra nepagristai didele, neigiamu pasekmiu egzistavimo ieškove nepagrindžia irodymais ir neargumentuoja žalos dydžio.

Atsiliepime i ieškini atsakovas Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalu ministerija ir jos atstovas teismo posedyje su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti ir nurodo, kad neteiseti veiksmai nustatomi procesiniu sprendimu ir prokuraturos ar teismo nekonstatuota, kad policijos pareigunai ieškoves atžvilgiu butu atlike neteisetus veiksmus. Civilinio proceso kodekso 178 str. nustato pareiga šaliai irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todel nesant irodymu del pareigunu neteisetais veiksmais atsiradusios žalos ieškovei, ieškini prašo atmesti.

Tretysis asmuo LR Vidaus reikalu ministerija (b.l.175,t.1) atsiliepime i ieškini su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo atmesti ir nurodo, kad Vidaus reikalu ministerija yra „Itariamu, kaltinamu ir teistu asmenu žinybinio registro” tvarkytoja, o šio Registro tvarkyma reglamentuoja LR Vidaus reikalu ministro 2005 m. rugsejo 13 d. isakymu Nr. 1V-291 patvirtinti “Itariamu, kaltinamu ir teistu asmenu žinybinio registro nuostatai”. Minetu Nuostatu 4 punktas nustato, kad registro paskirtis – registruoti registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti Registro duomenis ir dokumentus ikiteisminio tyrimo institucijoms, teismams, kitoms valstybes institucijoms ir istaigoms, fiziniams ir juridiniams asmenims bei atlikti kitus Registro duomenu tvarkymo veiksmus. Vadovaujantis Nuostatu 6.1. punktu, registro objektu yra ir fiziniai asmenys, kuriems iteiktas pranešimas apie itarima (iškelta baudžiamoji byla). Visi registro duomenys tvarkomi vadovaujantis minetais Nuostatais, o taip pat Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo reikalavimais, todel ieškoves duomenys registre tvarkomi nepažeidžiant ieškoves teisiu. Pažymejo, kad Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo 25 str. ir 26 str., Nuostatu 39.1 p. numato, kad asmuo, kurio duomenys irašyti Registre, turi teise susipažinti su Registre tvarkomais savo duomenimis, reikalauti ištaisyti klaidingus, netikslius duomenis, taciau ieškove nesikreipe i registro istaiga del duomenu apie ja tvarkymo neteisetumo, taip pat ieškinyje nenurode, kad registre kaupiami jos duomenys yra klaidingi, ar netikslus. Nurode, kad gincu del registro duomenu nagrinejimui yra nustatyta ikiteismine ginco sprendimo tvarka, kuria ieškove nepasinaudojo, todel mano, kad L. B. ieškinys šioje dalyje turetu buti paliktas nenagrinetu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies (CK 6.271 str., 6.272 str.,).

Bylos dokumentais nustatyta, kad 2008 m. balandžio 21d. apie 11:25 val., Šiauliu rajono policijos komisariato VP Bubiu policijos nuovados pareigunai telefoninio pranešimo pagrindu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir foto-video techninemis priemonemis užfiksavo namo antro aukšto lange iš vidines kambario puses kabanti plakata (baudž. byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l.19-20). Šiauliu rajono policijos komisariate 2008 m. balandžio 28 d. buvo pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 1 dalyje (del kurstymo prieš bet kokios tautos, rases, etnine, religine ar kitokia žmoniu grupe) padarymo. 2008 m. gegužes 7 d. buvo atlikta krata gyvenamajame name ir pagalbinese patalpose (duomenys neskelbtini), tikslu rasti plakata su jame pavaizduotu naciu simboliu svastika ir užrašytu šukiu „HI HITLER". 2008 m. gegužes 23 d. buvo atlikta krata gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ir paimti galincius tureti reikšmes nusikalstamai veikai tirti daiktus - fotonuotraukas su fotoaparate, mobilaus ryšio telefono aparate, turinciame fotografavimo ar filmavimo funkcijas, vaizdo kameroje, kompiuteryje arba tokiai informacijai skirtose laikyti laikmenose užfiksuotu plakatu (baudž. byla b.l.12). 2008 m. gegužes 23 d. Šiauliu rajono policijos komisariate buvo pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) del E. B. trukdymo Šiauliu rajono policijos komisariato pareigunams atlikti 2008 m. gegužes 23 d. gyvenamajame name, esanciame (duomenys neskelbtini), krata pagal 2008 m. gegužes 15 d. Šiauliu rajono apylinkes teismo nutarti ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje (del trukdymo teisejo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareiguno, advokato ar antstolio veiklai). 2008 m. birželio 3 d. ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) tolimesniam jo atlikimo organizavimui buvo perduotas Šiauliu miesto apylinkes prokuraturai ir pavestas atlikti Šiauliu miesto vyriausiojo policijos komisariato transporto policijos komisariatui. 2008 m. liepos 1 d. pradetas ikiteisminis tyrimas E. B. atžvilgiu del nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos 290 straipsnyje (valstybes tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekancio asmens ižeidimas) padarymo, del to, kad 2008 m. gegužes 23 d. kratos metu gyvenamajame name, esanciame (duomenys neskelbtini), ižeide Šiauliu rajono policijos komisariato pareigunus. 2008 m. liepos 1 d. E. B. buvo iteiktas pranešimas apie itarima del nusikalstamu veiku, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnyje, padarymo ir ji buvo apklausta itariamaja. 2008 m. liepos 2 d. E. B. buvo paskirta kardomoji priemone - rašytinis pasižadejimas neišvykti. 2008 m. rugsejo 5 d. ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje reglamentuojama atsakomybe už žala, atsiradusia del ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroru, teiseju veiksmu ir 1 dalyje numatyta, kad žala, atsiradusia del neteiseto nuteisimo, neteiseto suemimo kardomosios priemones taikymo, neteiseto sulaikymo, neteiseto procesines prievartos priemoniu pritaikymo, neteiseto administracines nuobaudos –arešto –paskyrimo, atlygina valstybe visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuraturos pareigunu ar teismo kaltes. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas panašaus pobudžio bylose yra nurodes, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybes pareiga atlyginti žala yra specialus civilines deliktines atsakomybes atvejis. Neteiseti veiksmai, su kuriais istatyme siejama valstybes prievole atlyginti žala, neteisetas procesines prievartos priemoniu pritaikymas, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso. Deliktine atsakomybe yra civilines teises institutas ir jos taikymo atveju teisesaugos instituciju veiksmu teisetumo vertinimas nera tapatus tu paciu veiksmu vertinimui baudžiamosios procesines teises požiuriu. Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi buti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro veiksmu teisetumas sprendžiant del valstybes prievoles atlyginti žala, yra suformuluoti Lietuvos Aukšciausiojo Teismo ir Europos žmogaus teisiu teismo praktikoje. Baudžiamuju procesiniu veiksmu teisetumo patikrinimas šiu teises šaku normu nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybiu, kurias, laikydamasis civiliniu procesiniu irodinejimo taisykliu, turi ivertinti civiline byla del žalos atlyginimo nagrinejantis teismas, konstataves esmines reikšmingas aplinkybes civilineje byloje teismas gali padaryti priešinga išvada negu padarytoji baudžiamojo proceso kontekste. Valstybes civiline atsakomybe gali atsirasti ne tik del neteiseto teisesaugos instituciju veikimo ar neteiseto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad ju pareigunai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rupestingai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos Nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-7/2007, Nutartis civilineje byloje Nr.3k-3-364/2008).

Del ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradejimo teisetumo ir su tuo susijusiu policijos, prokuraturos ir ikiteisminio tyrimo pareigunu veiksmu.

LR BPK 166 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skunda, pareiškima ar pranešima apie nusikalstama veika. Bylos dokumentai patvirtina, kad Šiauliu rajono policijos komisariate 2008 m. balandžio 28 d. buvo pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 1 dalyje gavus tarnybini pranešima apie 2008 m. balandžio 21d. apie 11:25 val., Šiauliu rajono policijos komisariato VP Bubiu policijos nuovados pareigunu užfiksuota neleistina plakta adresu - (duomenys neskelbtini),(pranešimas iregistruotas informacijos registre Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios faktines aplinkybes buvo pakankamas pagrindas pradeti ikiteismini tyrima priimant 2008 m. balandžio 28d. procesini dokumenta – motyvuota tarnybini pranešima, kurio nutariamojoje dalyje nutarta pradeti ikiteismini tyrima. Ieškoves nuoroda del netinkamos procesines formos yra nepagrista, nes nuo 2007 m. rugsejo 1d. galiojusi LR BPK 166 str. redakcija nedetalizavo dokumento formos ir nereikalavo nurodyti objekto, objektyviosios puses, subjekto ir subjektyviosios puses. Istatymas nenumate, kad tarnybiniame pranešime nurodytu faktu tikrumas butu prokuroro ar kito pareiguno LR BPK nustatyta tvarka tikrinamas iki tyrimo pradžios, o baudžiamieji procesiniai veiksmai galimi tik pradejus ikiteismini tyrima. Tas faktas, kad prieš surašant tarnybini pranešima, 2008 m. balandžio 21 d.VP Bubiu nuovados pareigunai patikrino telefoninio pranešimo teisinguma t.y. tikslindami informacija nuvyko i vieta ir užfiksavo plakata irodo, kad pareigunai pareigas atliko tinkamai. Turedami šiuos duomenis, pareigunai turejo vykdyti LR BPK 171 str. 1 dalies imperatyvu reikalavima pradeti tyrima gavus pranešima apie nusikaltima. Pažymetina, kad šioje baudžiamojoje byloje ieškove E. B. apklausta kaip liudytoja ir BPK 82 str.2d. teise atsisake duoti parodymus (baudž. byla b.l.140), todel jokie procesiniai veiksmai jos atžvilgiu nebuvo atliekami. Civilines atsakomybes požiuriu reikšminga aplinkybe yra bylos nutraukimo pagrindas. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas nesurinkus pakankamai duomenu, pagrindžianciu ieškoves dukters kalte del nusikalstamos veikos, nereiškia baudžiamuju procesiniu veiksmu neteisetumo ir nepanaikina faktiniu veiksmu, kuriu pagrindu buvo pradetas ikiteisminis tyrimas, nes nutraukus tyrima šie faktai (plakato iškabinimas) nera paneigti. Todel reikalauti žalos atlyginimo del aptartu pareigunu veiksmu, ieškove neturi teisinio pagrindo ir teismas šiuo ieškinio pagrindu atmeta ieškoves argumentus bei reikalavima priteisti neturtine žala.

Del kratu ir jas atlikusiu pareigunu veiksmu teisetumo, proporcingumo, kratu fiksavimo.

2008 m. gegužes 7 d. buvo atlikta krata gyvenamajame name ir pagalbinese patalpose (duomenys neskelbtini), tikslu rasti plakata su jame pavaizduotu naciu simboliu svastika ir užrašytu šukiu „HI HITLER", remiantis ikiteisminio tyrimo pareiguno nutarimu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 145 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad krata gali buti daroma be ikiteisminio tyrimo teisejo nutarties neatideliotinais atvejais, t.y. tada, kai pavelavus atlikti krata nusikalstamos veikos tyrimui gali atsirasti rimtu kliuciu. Bylos nagrinejimo metu peržiuretas 2008 m. gegužes 7d. atliktos kratos vaizdo irašas, iš kurio matyti, kad policijos pareigunai, atvyke i patalpas (duomenys neskelbtini), apžiurejo balkono langa kuriame iš vidaus puses anksciau buvo pastebetas plakatas, informavo apie ieškoma plakata kaip galimos nusikalstamos veikos ikalti, pasiule atiduoti plakata. Atsisakius, tapo butina atlikti krata, esant tikimybei, kad šis ikaltis gali buti pasleptas arba sunaikintas. Todel krata buvo atlikta iš karto po ivykio vietos apžiuros. Šias aplinkybes patvirtina ir ivykio vietos apžiuros protokolas (b.l.8-11 Nr. (duomenys neskelbtini), t.1). Iš 2008 m. gegužes 7 d. kratos protokolo matyti, kad jokie daiktai nerasti ir nepaimti, ieškove sutiko su kratos atlikimu (Nr. (duomenys neskelbtini), t.1, b.l.13-14). Pažymetina, kad ieškove neturejo pretenziju pareigunams pirmosios kratos metu del ju elgesio, pati elgesi mandagiai. BPK 145 str. 3 dalyje numatyta, kad nutarimas daryti krata per tris dienas turi buti sankcionuotas. Šis reikalavimas nepažeistas, nes 2008-05-09 buvo sankcionuotas ikiteisminio tyrimo teisejos (Nr. (duomenys neskelbtini), t.1, b.l. 13-14), todel teismas pripažista, kad krata atlikta teisetai, pareigunu veiksmai buvo teiseti. Teismas ieškoves motyva del teisejos nutarimo daryti krata 2008-05-09 netinkamo sankcionavimo, neturint visos ikiteisminio tyrimo medžiagos ir neisitikinus kratos teisetumu, atmeta kaip neirodytus samprotavimus, nes istatymas suteikia teisejui teise spresti, kokiu dokumentu reikia sprendimui priimti.

2008 m. gegužes 23 d. buvo atlikta krata gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ir paimti daiktus (fotonuotraukas su fotoaparate, mobilaus ryšio telefono aparate, turinciame fotografavimo ar filmavimo funkcijas, vaizdo kameroje, kompiuteryje arba tokiai informacijai skirtose laikyti laikmenose su užfiksuotu plakatu), galincius tureti reikšmes minetai nusikalstamai veikai tirti, Šiauliu rajono apylinkes teismo 2008 m. gegužes 15 d. priimtos nutarties pagrindu. Baudžiamojoje byloje yra ivertintas nutarciu del kratos atlikimo ir paciu kratu kaip procesiniu veiksmu teisetumas, 2008 m. birželio 10 d. Šiauliu apygardos teismo nutartimi išnagrinejus L. P. skunda. 2008 m. liepos 25 d. nutartimi Šiauliu rajono apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejas pripažino, kad krata gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), atlikta teisetai, kratos eiga teisetai buvo filmuojama (Nr. (duomenys neskelbtini), t.1, b.l. 12). Iš bylos nagrinejimo metu peržiureto kratos vaizdo irašo matyti, kad atvykus policijos pareigunams, prie iejimo i nama, prieš pradedant krata buvo paskelbta teismo nutartis del kratos atlikimo ieškovei E. B. ir kitiems ten buvusiems šeimos nariams. Policijos pareigunai atvyke prisistate ir praneše, kad bus daroma krata teismo nutarties pagrindu, pateike pažymejimus, pateike E. B. nutarti (b.b. Nr. (duomenys neskelbtini), t.1, b.l. 53). Pažymetina, kad krata buvo atlikta dienos metu, po 6 valandos ryto, pareigunams suteikiama teise atlikti krata bet kuriuo paros laiku, todel ieškoves motyvas del pareigunu veiksmu neproporcingumo neturi pagrindo ir yra neteisingas. 2008-05-23 vykusia krata policijos pareigunu atvykimas keliomis tarnybinemis mašinomis, nedaro policijos pareigunu veiksmu neteisetais. Iš byloje apžiureto vaizdo irašo akivaizdu, kad pareigunai neatliko jokiu veiksmu, kuriuos butu galima pripažinti nepagarbiais. Ieškove E. B. ši karta elgesi priešiškai, atvirai tai demonstravo, vartojo nepagarbius išsireiškimus, šeimos nariai triukšmavo, fotografavo pareigunus, del ko pastariesiems teko kviesti papildoma policijos ekipaža. Iš irašo matyti, kad pareigunai mandagiai paaiškino, kad jie atlieka savo tarnybines pareigas, turi nurodyma atlikti krata. Iš kratos vaizdo irašo matyti, kad pareigunas stovintis nugara i kamera neatliko judesiu iš kuriu butu galima pripažinti naudojus prieš ieškove smurta. Veliau, pareigunams leidus mobiliu telefonu pranešti i darba del galimo velavimo E. B. suriko ir griuvo ant grindu. Sutrikus E. B. sveikatai, policijos pareigunai iškviete medicinine pagalba ir ji nedelsiant atvyko.

Generalinio prokuroro pavaduotojo G.Jasaicio 2008-09-05 nutarime nutraukti ikiteismini tyrima byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 6264), buvo nurodyta, kad 2008-05-23 atliekamos kratos metu nebuvo pagrindo išimti daiktus, priklausancius E. B., taciau 2008-05-23 kratos metu susidare itempta situacija, nebuvo aišku kam ir kokie daiktai priklauso, patalpos yra neatidalintos, visi bendrai vaikšciojo, todel buvo paimti visi reikiami irodymai. Todel teismas tokius pareigunu veiksmus vertina kaip teisetus buvusioje situacijoje. Be to, ieškove nepateike jokiu konkreciu irodymu, kad del šiu daiktu paemimo ji patyre konkrecia žala.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 179 straipsnyje numatyta, kad atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai, taip pat tyrimo veiksmu metu gali buti fotografuojama, filmuojama, daromas garso irašas ir pan. Atliekant krata 2008 m. gegužes 23 d. ji buvo filmuojama, tai matyti iš kratos protokolo ir tokiam procesiniam iforminimui nereikalingas teismo leidimas, nes ši teise numatyta paciame istatyme. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos ir vaizdo irašo nenustatyta, kad E. B. butu specialiai filmuojama. Ieškovei gulint ant grindu, matyti pareigunas ramiai stovintis kambaryje, nusukantis veida i šona, nežiurintis ir nestebintis gulincios moters. Todel pripažintina, kad pareiguno buvimas kambaryje nebuvo ieškoves teisiu ar laisviu pažeidimas, nelaikytinas priekabiavimu ar asmens ižeidimu. Generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis 2008-09-05 nutarime nutraukti ikiteismini tyrima byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 62-64), konstatavo, kad E. B. veiksmuose yra požymiai nusikalstamu veiku, numatytu BK 231 str. 1 d., 290 str. , nurode, kad policijos pareigunai 2008-05-23 atvyke atlikti kratos, teisetai ir pagristai draude palikti patalpas, kuriose bus atliekama krata E. B., pagristai reikalavo, kad jos pateiktu daiktus, kaip nors galincius tureti reikšmes nusikalstamai veikai tirti, kad E. B. veiksmai krata atlikinejusiu policijos pareigunu atžvilgiu ivertinti kaip nepagarbus veiksmai, taciau šie veiksmai buvo iššaukti netiketo emocinio susijaudinimo ir nervinio streso, t.y. ju veiksmuose nenustatyta tycia turint tiksla pažeminti pareiguna ar juos ižeisti. Generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis 2008-12-08 atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) del atliktu ikiteisminio tyrimo veiksmu pagal LR BK 170 str. 1 dali teisetumo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), E. B., nurode, jog „pagrindo teigti, kad mineto ikiteisminio tyrimo atlikimo metu ji atlike ar jam vadovave prokurorai butu padare baudžiamojo proceso ir kitu istatymu pažeidimus, nera. Visi atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, iskaitant procesines prievartos veiksmus – kratas, buvo atlikti nepažeidžiant galiojanciu Lietuvos Respublikos BPK nuostatu“. Teismas atmeta ieškoves E. B. argumentus del pareigunu veiksmu neteisetumo ir reikalavima priteisti jai neturtine žala, nes nera pagrindo pripažinti, kad del ieškoves išdestytu argumentu ir pateiktu irodymu, 2008-05-07 ir 2008-05-23 ieškoves namuose, (duomenys neskelbtini), atliktos kratos buvo neteisetos, kad darydami kratas, pareigunai atliko kokius nors neteisetus veiksmus ieškoves atžvilgiu, del to jai neatsirado teise i žalos atlyginima pagal LR CK 6.272 straipsnio nuostatas.

Del pagrindo pradeti ikiteismini tyrima byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskirti kardomaja priemone

Ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradetas 2008-05-23 ikiteisminio tyrimo pareigunu A. U., R. G., R. B., V. G. tarnybiniu pranešimu pagrindu, iš kuriu matyti, kad 2008-05-23 atliekant krata gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ieškove trukde pareigunams atlikti krata, reke, uždavinejo klausimus, nesusijusius su kratos atlikimu, demonstravo nepagarba pareigunams. Nurodyti ieškoves veiksmai rodo, kad buvo atlikti veiksmai, leidžiantys juos vertinti kaip trukdyma ikiteisminio tyrimo pareigunams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu, kurie buvo pakankamas pagrindas pradeti ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dali. Generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis minetame 2008-09-05 nutarime nutraukti ikiteismini tyrima byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 62-64), konstatavo, jog E. B. veiksmuose formaliai yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 231 str.1 d., kad E. B. veiksmai krata atlikinejusiu policijos pareigunu atžvilgiu ivertinti kaip nepagarbus veiksmai, taciau tyrimo eigoje buvo nustatyta, kad ieškoves veiksmuose nenustatyta tycia turint tiksla pažeminti pareiguna ar ji ižeisti. Teismas pripažista, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas nesurinkus pakankamai duomenu, pagrindžianciu ieškoves kalte del nusikalstamos veikos, nereiškia baudžiamuju procesiniu veiksmu neteisetumo ir nepanaikina faktiniu veiksmu, kuriu pagrindu buvo pradetas ikiteisminis tyrimas.

Del kardomosios priemones paskyrimo teisetumo teismas pažymi, kad žmogaus laisves ir nelieciamybes garantijos itvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijoje, Civilinio kodekso antrojoje knygoje, kituose teises aktuose. Konvencijos 5 straipsnyje atspindeti bendrieji žmogaus teisiu apribojimo teisetumo kriterijai: toks ribojimas turi buti nustatytas istatymu, jis turi buti butinas apsaugoti svarbu visuomenes interesa bei atitikti priemones ir tikslo proporcingumo principa. Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencija turi tarptautines sutarties galia, tai yra tiesioginio taikymo teises aktas, valstybes teises aktu kontekste.

Teismas iš dalies sutinka su ieškoves E. B. argumentu, kad nepriklausomai nuo to, jog 2008-07-02 paskiriant jai kardomaja priemone buvo itariamoji ir baudžiamojo proceso istatymas leido jai skirti kardomaja priemone(LR BPK 119 str.), nors ir buvo paskirta švelniausia kardomoji priemone – rašytinis pasižadejimas neišvykti (LR BPK 120 str. 1d.), kad byloje buvo pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad itariamoji padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 231 str.1d. (LR BPK 121 str.2 d.), taciau LR BPK 119 str. nurodyta, kad kardomaja priemone skirti nera privaloma, kad ji skiriama siekiant užtikrinti itariamojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima teisme ir nuosprendžio ivykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms. LR BPK 121 str. 4 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar reikia skirti kardomaja priemone, reikia atsižvelgti i itariamojo nusikalstamos veikos sunkuma, itariamojo asmenybe, i tai, ar jis turi nuolatine gyvenamaja vieta ir darba ar kitoki legalu pragyvenimo šaltini, i itariamojo amžiu, sveikatos bukle, šeimynine padeti ir kitas aplinkybes, galincias tureti reikšmes sprendžiant del kardomosios priemones. Ieškovei kaip itariamajai byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pagrindo 2008 m. liepos 2d. prokuroro nutarimu skirti kardomaja priemone, nes byloje nebuvo duomenu, kad ji gali vengti ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinejimo teisme ar nuosprendžio ivykdymo, taip pat, kad gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Ieškove pagal Itariamuju, kaltinamuju ir teistu asmenu žinybinio registro duomenis nebuvo teista, kas prokurorui nedave pagrindo manyti, jog gali vengti ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinejimo teisme ar nuosprendžio ivykdymo, taip pat gali daryti nusikalstamas veikas, nes ieškove turejo pastovia gyvenamaja vieta, dirbo, buvo teigiamai charakterizuojama (b.b. Nr. (duomenys neskelbtini), t.1, b.l. 41-44). Tai, kad kardomoji priemone ieškovei buvo paskirta nepagristai, patvirtina baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimta Šiauliu miesto apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2008-08-22 nutartis, kuria ieškovei buvo panaikinta kardomoji priemone (b.b. Nr. (duomenys neskelbtini), t.2, b.l. 23-24). Tokiu budu, prokuroro veiksmai paskiriant ieškovei E. B. kardomaja priemone pripažintini neteisetais, neadekvaciais.

Teismas pripažista, kad kardomosios priemones kaip procesines prievartos priemones taikymo laikotarpis neilgas - nuo 2008-07-02 iki 2008-08-22, taciau sukele ieškovei jos ieškinyje ivardintus nepatogumus, nepasitenkinima tokiu jos asmenybes vertinimu, apribojo jos galimybe savo nuožiura keliauti. Ieškove, skusdama pareigunu veiksmus, turejo nepatogumu, lankesi teisesaugos istaigose, kas akivaizdžiai sukele neigiamas emocijas, galejo tureti itakos jos bendrai sveikatos buklei ir nuotaikai. Ieškovei E. B. kardomosios priemones skyrimo diena sutapo su gimimo diena ir tai vertintina kaip atsitiktinumas, taciau galejo sukelti ieškovei papildomas neigiamas emocijas, iskaudinti, del ko ieškove apsirgo ir tai patvirtina išduotas nedarbingumo pažymejimas (Civiline byla b.l. 108). Todel pripažintina, kad del minetu pareigunu veiksmu E. B. igijo LR CK 6.272 str. numatyta teise i neturtine žala. Del šio veiksmo ieškove žalos dydžio ieškinyje nekonkretizavo, teismas žalos dydi nustato atsižvelgdamas i pažeidimo pobudi, trukme, sukeltas pasekmes, formuojama teismine praktika, LR CK 1.5 str. ir LR CK 6.250 str. nuostatas ( Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2005-11-23 nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-604/2005, nutartis civilineje byloje Nr.3K-7-7/2007). Teismas žalos atlyginimo dydi del šio pažeidimo nustato 5000 litu suma, kuri priteistina ieškovei iš valstybes.

Del pranešimo apie itarima suformulavimo

Pranešimo turinys atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 187 straipsnio nustatytus reikalavimus. Teisiškai nepagristi ieškoves E. B. argumentai del pranešimo apie itarima turinio, kad jis nesuprantamas, iš jo teksto negalima suprasti itarimo esmes ir prasmes. Si aplinkybe prieštarauja faktams užfiksuotiems itariamosios E. B. apklausos protokole (t. 1 b.l. 34), iš kurio matyti, kad ji itarimo esme supratusi (taip užfiksuota protokole), apklausos metu ji davusi detalius parodymus del pareikšto itarimo.

2008-07-01 Itariamojo apklausos protokole nurodoma, kad E. B. itarimo esme supranta, iš apklausos protokolo turinio matyti, kad ji paaiškina tas aplinkybes, del kuriu jai pareikštas itarimas, bet nepripažista pateikto itarimo (b.b. Nr. (duomenys neskelbtini), t.1, b.l. 33,34). Ieškove neteisingai interpretuoja, kad pranešimas apie itarima turejo buti surašytas kaip kaltinamasis aktas ar kaip nuosprendžio dalis, apie irodytomis pripažintas veikos aplinkybes, nes tai neatitinka baudžiamojo proceso reikalavimu. Pranešimas apie itarima asmeniui pateikiamas tyrimo pradžioje, tuo tarpu kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, teismo nuosprendyje suformuluojamos irodytomis pripažintos veikos aplinkybes tik išnagrinejus baudžiamaja byla. Ieškoves argumentai del pranešimo apie itarima nesuvokimo pripažintini nepagristais, nes apklausta itariamaja nurode supratusi itarima. Todel teismas atmeta argumentus, kad tyrejas A. B., pareikšdamas itarima ieškovei atliko neteisetus veiksmus ir pažeide LR BPK 187 str. reikalavimus.

Del pažeistos teises i gynyba ir teises susipažinti su tyrimo medžiaga, tyrimo trukmes

Iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, o butent teises tureti gyneja išaiškinimo protokolo (t. 1 b.l. 31,32) matyti, kad 2008 m. liepos 1 d. E. B. buvo išaiškinta teise tureti gyneja, ji savo ranka padariusi iraša, kad išaiškinima supratusi. Iš 2008 m. liepos 1 d. protokolo del gynejo atsisakymo (t. 1 b.l. 32) matyti, kad ji šiame protokole savo ranka užraše, kad apklausiant itariamaja gynejo atsisako, taip pat ir pateikiant itarima. Teismo posedžio metu ieškove patvirtino, kad protokole del gynejo atsisakymo yra jos ranka rašytas prierašas ir parašas (b.l. 113, t.3). Byloje apklaustas liudytoju tyrejas A. B. nurode, kad buvo informuotas buti ypac atidžiam, kruopšciai laikytis baudžiamojo proceso, todel ieškovei procesiškai išaiškino teise tureti gyneja ir jo nuomone, E. B. supratusi šia teise tinkamai (civiline byla b.l. 113,t.2).

Pažymetina, kad baudžiamojo proceso istatymas nereikalauja, išskyrus butinus gynejo dalyvavimo atvejus, nurodytus BPK 51 straipsnyje, kad prieš itariamojo apklausa butu realiai iškviestas gynejas arba pateiktas jo orderis. Byloje nera duomenu, kad pagal BPK 51 str. ieškovei buvo butinas gynejo dalyvavimas. Pripažintina, kad ieškoves nurodytu BPK 45 ir BPK 50 str. reikalavimu ikiteisminio tyrimo pareigunai nepažeide, nes itariamoji gynejo tuo metu atsisake, ir šis atsisakymas neateme teises veliau bet kuriuo proceso metu vel tureti gyneja. Tokiu budu pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo pareigunas išaiškino itariamajai procesines teises ir sudare realias galimybes tomis teisemis naudotis, o E. B. išreiške valia baudžiamojo proceso metu pati gintis.

Del susipažinimo su tyrimo medžiaga ieškove nurodo, kad 2008 m. liepos 2 d. ji kreipesi i prokurora su prašymu leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, leidimas jai buvo duotas 2008 m. liepos 15 d., taciau susipažinti su bylos medžiaga ji negalejusi, todel 2008 m. liepos 22 d. ji pakartotinai kreipesi i prokurora su skundu, todel mano, kad susipažinimas buvo vilkinamas.

Iš bylos dokumentu matyti, kad 2008 m. liepos 1d. Šiauliu m. apylinkes prokuraturoje buvo gautas bendras E. B. prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. 2008 m. liepos 51d. L. B. ir E. B. pateike pakartotini prašyma susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. 2008 m. liepos 17 d. R. B., L. B., E. B. pateike Šiauliu m. apylinkes vyriausiajam prokurorui skunda del judejimo laisves apibrežimo, nevilkinti susipažinimo su tyrimo medžiaga, ivertinti pareigunu veiksmus atliekant ikiteismini tyrima, ivertinti paskirtu procesiniu prievartos priemoniu teisetuma. Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) iš Šiauliu apygardos prokuraturos po skundo išnagrinejimo perduota Šiauliu miesto apylinkes prokuraturai, 2008 m. liepos 22 d. E. B. kreipesi su pakartotiniu skundu, kad negalinti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2008 m. rugpjucio 6 d. baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) perduota Lietuvos Respublikos generalinei prokuraturai, 2008 m. rugpjucio 7 d. ikiteisminiam tyrimui atlikti perduota tik bylos kopija. 2008 m. rugpjucio 7 d. E. B. supažindinta su dalimi ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos.

Teismas pripažista pagristu atsakovo argumenta, kad supažindinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo vilkinamas, prokuroras buvo sudares visas salygas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taciau pacios E. B. veiksmais, t.y. skundais buvo sudaryta situacija, kad baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) nuo liepos 4 d. iki rugpjucio 6 d. buvo ivairiose prokuraturose tikslu išnagrineti ju skundus, ikiteisminio tyrimo pareigunams byla buvo pateikta tik 2008 m. rugpjucio 7 d., todel ieškoves teisiniai argumentai del vilkinimo yra nepagristi.

Del duomenu rinkimo apie ieškove, baudžiamosio bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentu apyrašu, ilgo proceso

LR BPK ipareigoja tyrima atliekanti pareiguna, surinkti duomenis apie asmeni, itariama padarius nusikalstama veika, t.y. surinkti duomenis apie teistuma, jo amžiu, giminystes ryšius, gyvenamaja vieta, darba, moksla, sveikatos bukle ir kt., nes šie duomenys yra svarbus sprendžiant del butino gynejo paskyrimo (LR BPK 51 str.), kardomosios priemones parinkimo (LR BPK 121 str.), asmenu apklausos (LR BPK 80,82 str.), pasirenkant ikiteisminio tyrimo taktika, siekiant nustatyti galimus ryšius su atitinkamais asmenimis, skiriant bausme už padaryta nusikalstama veika ir pan. Asmens duomenu rinkimo ir saugojimo tvarka yra reglamentuota LR baudžiamajame procese, Asmens duomenu teisines apsaugos istatymu bei kitais norminiais aktais, taciau ieškove nepateike irodymu, kad šiuos norminius aktus pareigunai butu pažeide.

Ieškove E. B. nurode, jog neteiseti ikiteisminio tyrimo pareigunu veiksmai dar pasireiške, tuo, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ilga laika nebuvo dokumentu apyrašo, todel, jos manymu, byloje galejo buti keiciami dokumentai. Pažymetina, kad ieškove šioje byloje buvo liudytoja ir dokumentu buvimo faktas jai nesukele baudžiamojo proceso pasekmiu, todel E. B. argumentai nedetalizuotini.

Teismas taip pat neturi pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vyko neproporcingai ilgai, nes pranešimas apie itarima ieškovei buvo iteiktas 2008m. liepos 9 d., o ikiteisminis tyrimas dalyje del ieškovei pareikšto itarimo nutrauktas 2008 m. rugsejo 5 d. Per ši laikotarpi, kaip mineta, del ikiteisminio tyrimo veiksmu iš ieškoves ir jos šeimos nariu buvo gauta nemažai skundu, kurie BPK nustatyta tvarka buvo tiriami ir sprendžiami atitinkamose institucijose (b.b., t. 2, b.l. 182-185),

Del ieškoves reikalavimo atlyginti 3000,000 Lt neturtine žala ir 1180 litu bylinejimosi išlaidu

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija (2008 m. liepos 8 d. nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-3-364/2008) nurode, kad valstybes pareiga atlyginti žala ir ja patyrusio asmens teise i žalos atlyginima atsiranda tik nustacius šias tris salygas: neteisetus veiksmus, žalos fakta ir priežastini ryši tarp neteisetu veiksmu ir atsiradusios žalos. Pareiga irodyti visas šias salygas tenka ieškovui. Ieškove neirode didžiosios dalies jos ivardintu pareigunu neteisetu veiksmu, neirode priežastinio ryšio, o taip pat nepateike konkreciu kriteriju, kuriais vadovaudamasi ji apskaiciavo tokio dydžio neturtine žala. Ieškove nurode atitinkama Lietuvos Aukšciausiojo Teismo, Europos teismu praktika, taciau nesivadovavo LR CK 1.5 straipsnyje itvirtintais teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais ir savaip interpretavo šia praktika.

Turtine žala pripažistami tiesioginiai nuostoliai (asmens turto netekimas, sužalojimas, turetos išlaidos) ir netiesioginiai nuostoliai (negautos del neteisetu veiksmu pajamos. Nera teisinio pagrindo atlyginti ieškinyje nurodytas kaip bylinejimosi išlaidas 1180 litu, nes ieškove nedetalizuoja, kas šias išlaidas sudaro, ar jos yra baudžiamojo proceso, ar civilinio proceso eigoje, kaip jos susijusios su civiline byla. Ieškoves pateikti kasos aparatu kvitai apie pirktus degalus neirodo kokiu budu susije su pareigunu neteisetais veiksmais. Todel teismas vertintina, kad ieškove šias išlaidas patyre savo interesais, neirode priežastinio ryšio su nurodytomis išlaidomis ir pareigunu veiksmais toje dalyje, kurie pripažinti neteisetais (kardomosios priemones paskyrimo), todel šis ieškoves reikalavimas atmestinas kaip neirodytas.

Del reikalavimo panaikinti duomenis apie kardomaja priemone ir itarima iš itariamuju, kaltinamuju ir teistu asmenu žinybinio registro

Ieškoves E. B. reikalavimas panaikinti jos duomenis apie kardomaja priemone ir itarima iš itariamuju, kaltinamuju ir teistu asmenu žinybinio registro, netenkintinas, nes ieškove nepateike irodymu, kad šiame Registre esantys duomenys yra netikri ar klaidingi. Ieškoves prašomu panaikinti duomenu tvarkyma ir saugojima reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2005 m. rugsejo 13 d. isakymu Nr. 1V-291 patvirtinti “Itariamu, kaltinamu ir teistu asmenu žinybinio registro nuostatai”. Minetu Nuostatu 4 punktas nustato, kad registro paskirtis – registruoti registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti Registro duomenis ir dokumentus ikiteisminio tyrimo institucijoms, teismams, kitoms valstybes institucijoms ir istaigoms, fiziniams ir juridiniams asmenims bei atlikti kitus Registro duomenu tvarkymo veiksmus. Vadovaujantis Nuostatu 6.1. punktu, registro objektu yra ir fiziniai asmenys, kuriems iteiktas pranešimas apie itarima (iškelta baudžiamoji byla). Visi registro duomenys tvarkomi vadovaujantis minetais Nuostatais, o taip pat Asmens duomenu teisines apsaugos istatymo reikalavimais, todel ieškoves duomenys registre tvarkomi nepažeidžiant ieškoves teisiu ir teisetu interesu. Teismas daro išvada, kad teisetai, pagal atitinkamus teises aktus kaupiami ir saugomi duomenys negali buti panaikinti del to, kad ieškove nenori, jog jie ten butu.

Del bylinejimosi išlaidu

Vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 6 p., šalys yra atleistos nuo žyminio mokescio ir kitu bylinejimosi išlaidu mokejimo, todel ieškini patenkinus iš dalies, bylinejimosi išlaidos Valstybei nepriteistinos (LR CPK 96 str. 3 d.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškini tenkinti iš dalies.

Priteisti iš valstybes, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (i.k. 188604955, istaigos adresas: Gedimino pr. 30/1, LT – 01104 Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovei E. B. 5000 Lt (penkis tukstancius litu) neturtines žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje ieškini atmesti.

Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skunda Šiauliu apygardos teisme.