- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-04
- Bylos Nr.
- 1A-405-312-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01345-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- V. M.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
- Kategorijos
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 2.4.6Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 182 str. 3 d. (dėl D. B. pinigų užvaldymo sukčiavimo būdu) ir nubaustas areštu keturiasdešimčiai parų.
Taip pat pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. (dėl R. B. pinigų užvaldymo sukčiavimo būdu) ir nubaustas areštu keturiasdešimt penkioms paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta arešto bausme ir galutinė bausmė paskirta areštas devyniasdešimčiai parų.
Iš V. M. D. B. naudai priteista 200,00 Lt (du šimtai litų) ir R. B. naudai priteista 200,00 Lt (du šimtai litų) turtinės žalos atlyginimo
Taip pat iš nuteistojo į valstybės biudžetą priteistos bylinėjimosi išlaidos: 28,37 Lt (dvidešimt aštuoni litai 37 ct) pašto išlaidos bei 192,22 Lt (šimtas devyniasdešimt du litai 22 ct) - valstybės patirtos išlaidos nukentėjusiojo kelionei į teismo posėdžius kompensuoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. liepos 3 d., 15.27 val., tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Švenčionyse, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš kompiuterines sistemos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), ir kuri nurodytu laiku priklausė jo tėvui V. M., internetiniame tinklalapyje www.(duomenys neskelbtini).lt, pateikdamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kaip kontaktinį, patalpino melagingą skelbimą ID (duomenys neskelbtini) apie tai, kad parduoda automobilį „Audi A6“, nors jo patalpintame skelbime nurodytu automobiliu nedisponavo ir jo neturėjo, A. B. 2013 m. liepos 7 d. skelbime nurodytu telefono numeriu susisiekus su juo, jis, prisistatęs A. B., melagingai nurodė, kad disponuoja nurodytu automobiliu ir tokiu būdu piktnaudžiaudamas A. B. pasitikėjimu, pastarąjį paskatino į A. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ esančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti pinigus – 200,00 Lt kaip susitarimo garantą, kuriuos A. B. prašymu jo duktė D. B. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į A. B. banko sąskaitą, po to juos išgrynino AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate ir užvaldė D. B. pervestus pinigu.;
Taip pat nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 4 d., 21:50:11 val., iki 2013 m. rugpjūčio 9 d., 08:31:35 val., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, Švenčionių mieste, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d.,17:38:24 val., iki 2013 m. rugpjūčio 8 d., 07:29:31 val., IP adresas (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. rugpjūčio 4 d., 21:10:23 val. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d., 08:04:29 val., ir IP adresas (duomenys neskelbtini), priskirti V. M., adresu (duomenys neskelbtini), Švenčionys, siekdamas apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą - pinigus, interneto tinklapyje www. (duomenys neskelbtini).lt paskelbė melagingą informaciją apie tai, kad jis parduoda automobilį „AudiA4“, kurio realiai neturėjo, ir 2013 m. rugpjūčio 12 d. susisiekęs telefonu su potencialiu automobilio pirkėju R. B., susitarė dėl šio automobilio pirkimo-pardavimo ir dalies pinigų (avanso) už jį gavimo, o 2013 m. rugpjūčio 12 d. R. B. pervedus į A. J. banko AB „(duomenys neskelbtini)“ asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už minėtą automobilį 200,00 litų avansą, apgaulės būdu pasisavino šiuos pinigus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo išsamiai peržiūrėti jo bylą ir jį išteisinti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra padaręs veikų, už kurias jį nuteisė. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis jo tėvo V. M. parodymais, nes jis yra supykęs ant nuteistojo ir tokiu būdu nori atkeršyti, be to, jo tėvas kitoje byloje, kuri nagrinėjama teisme, yra pripažintas nukentėjusiuoju. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtent nuteistasis naudojosi jo tėvui priklausančiu kompiuteriu ir modemu. Byloje taip pat nenustatyta, kad jis būtų naudojęsis mobiliais telefonais ar SIM kortelėmis, iš kurių buvo daromi nusikaltimai. Nuteistojo įsitikinimu, teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį be jokių konkrečių įrodymų, remdamasis tik jo tėvo iš pykčio duodamais parodymais. Apelianto įsitikinimu, jo tėvo parodymai yra nereikšmingi, duoti ne apie bylos aplinkybes, o visai kitus, nesusijusius dalykus. Apeliantas taip pat teigia, kad jo tėvas taip pat užsiima automobilių perpardavinėjimu ir pats į internetą talpina panašius skelbimus dėl parduodamų automobilių. Tėvo kompiuteriu naudotis negalėjo dar ir dėl to, kad modemas buvo laikomas pas patį tėvą, o nuteistasis nežinojo kur. Nukentėjusieji taip pat tiksliai nenurodė ar bendravo su nuteistuoju, ar su kitu asmeniu. Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis kaip įrodymu ir ta aplinkybe, kad jis yra kaltinamas panašiais nusikaltimais ir kitose bylose, nes kol teismas neįrodė asmens kaltumo, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus asmuo yra laikomas nekaltu.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, jame stengiamasi sumenkinti liudytojo V. M. parodymų reikšmę, nurodomas apelianto kaltės įrodymų trūkumas bei teigiama, kad teismas kaip įrodymu nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad jis yra kaltinamas panašiais nusikaltimais kitose bylose.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatomis, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., pagal kurią teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 2 d. nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir minėta 5 d. nuostata įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos nepagrįstomis ar prieštaraujančiomis įstatymui.
Patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio turinį ir kitą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad skunde išdėstyti argumentai dėl V. M. parodymų nepatikimumo nepagrįsti. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, V. M. davė nuoseklius parodymus, kad nusikalstamas veikas galimai padarė jo sūnus V. M., kadangi būtent jis galėjo jungtis prie V. M. vardu registruoto „(duomenys neskelbtini)“ interneto, o kompiuteris buvo apelianto kambaryje. V. M. internetu namuose galėjo naudotis iki 2013 metų rudens, nes tik tada jo galimybes tai daryti tėvas teigia apribojęs, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas apeliantas, buvo padarytos 2013 metų vasarą. Vien ta aplinkybė, kad ir pats liudytojas galimai yra nukentėjęs nuo savo sūnaus nusikalstamų veikų, kitoje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju, nesudaro pagrindo abejoti jo duotų parodymų patikimumu, nes juos patvirtina ir rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga bei kitų liudytojų parodymai. Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, V. M. kaltė dėl abiejų nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d., epizodų yra įrodyta ne tik liudytojo V. M., bet ir nukentėjusiojo R. B. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad su tariamu automobilio „Audi A4“ pardavėju kalbėjo telefonu ir nors telefone kalbančiojo balsas skamba kiek kitaip, tačiau nuteistojo balsas panašus į pardavėjo balsą (t. 1, b. l. 164-165). Jo kaltė įrodyta liudytojų A. J. (t. 1, b. l. 165-167), M. S. (t. 1, b. l 167-168), A. B. (t. 1, 180-182) pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiosios D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nuteistojo kaltę taip pat patvirtina 2013 m. spalio 18 d. apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 64), Šiaulių apskrities VPK Specialiųjų užduočių biuro antrojo skyriaus 2013 m. rugpjūčio 7 d. pateikta informacija Nr. (duomenys neskelbtini), (t. 1, b. l. 66), kurios turinys leidžia neabejotinai spręsti, jog iš kompiuterines sistemos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), priklausiusios V. M., svetainėje www.(duomenys neskelbtini).lt buvo patalpintas skelbimas apie tariamai parduodamą automobilį „Audi A6“. Siekiant įsigyti tariamai parduodamą automobilį, A. B. prašymu, jo duktė D. B. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į A. B. banko sąskaitą 200,00 Lt, ką taip pat patvirtina šių asmenų sąskaitų išrašai (t. 1, b. l. 70, 75). Liudytojas A. B., duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad savo banko kortelę ir elektroninės bankininkystės duomenis buvo perdavęs naudotis V. M..
„(duomenys neskelbtini)“ pateiktų skelbimų išrašai patvirtina, kad skelbimas, kurio ID (duomenys neskelbtini), dėl parduodamo „Audi A4“ automobilio buvo patalpintas 2013 m. rugpjūčio 7 d., 20:59:09 val. iš kompiuterinės sistemos, kurios IP (duomenys neskelbtini), jame buvo nurodytas kontaktinis telefono numeris +(duomenys neskelbtini), miestas – Kaunas (t. 2, b. l. 21-22). Iš Klaipėdos apskrities VPK Specialiųjų užduočių biuro 2013 m. spalio 23 d. pateiktos informacijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos vartotojo Nr. IP (duomenys neskelbtini), yra priskirtas V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Švenčionyse (t. 2, b. l. 31), AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija patvirtina, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią nukentėjusysis R. B. pervedė 200,00 Lt už tariamai parduodamą automobilį „Audi A4“, priklauso A. J. (t. 2, b. l. 48). Liudytojas A. J. duodamas parodymus tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad V. M., kuris jam prisistatė „Mariaus“ vardu, galėjo pasinaudoti jo banko sąskaita. Ikiteisminio tyrimo metu, 2013 m. lapkričio 18 d. A. J., atpažino V. M., iš jam parodytų nuotraukų, kaip asmenį, kuris 2013 metų vasarą buvo jo namuose, matė kur jis laiko asmens bei banko dokumentus ir galėjo jais pasinaudoti (t. 2, b. l. 67-70). Akcentuotina ir tai, kad įrodinėjimo procesas byloje negali būti begalinis. Proceso metu turi būti surenkami ne visi įmanomi įrodymai, o tik toks įrodymų kiekis, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą dėl asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn, kaltės ar nekaltumo. Nors, nagrinėjamu atveju, nebuvo surinkta įrodymų, kad skelbimuose nurodytais telefonų numeriais naudojosi būtent V. M., jo kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų yra įrodyta kitais bylos duomenimis bei liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais. Akcentuotina ir tai, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu V. M. buvo pripažintas kaltu dėl 2013 metų pavasarį padarytų analogiškų nusikalstamų veikų, vykdytų iš AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ teikiamos „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos administruojamų IP adresų, kurie nurodytu laiku priklausė nuteistojo tėvui V. M., talpinant skelbimus apie tariamai parduodamus traktorius internetiniame tinklalapyje www.(duomenys neskelbtini).lt. Duodamas parodymus šioje byloje V. M. pripažino, kad skelbimus talpino jis, o pinigai buvo pervedami į jo sąskaitą (t. 1, b. l. 187-192). Minėtas nuosprendis bylos nagrinėjimo metu buvo įsiteisėjęs. Be to, byloje pateikta nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga patvirtina, kad jo atžvilgiu yra pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 122-124, t. 2, b. l. 90-111). Dėl to konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi minėtais bylos duomenimis. Informacijos apie pradėtus ikiteisminius tyrimus nurodymas nuosprendyje, nelaikytinas nuteistojo kaltės prezumpcija, o tik jį charakterizuojančia medžiaga. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, bausmę paskyrė įvertinęs jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nuteistojo asmenybė charakterizuojama neigiamai, iš Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarties (t. 1, b. l. 187) matyti, kad nuteistasis raštu atsisakė vykdyti viešųjų darbų bausmę, paskirtą pagal ankstesnį to paties teismo nuosprendį ir prašė pakeisti ją areštu, jis niekur nedirba, todėl akivaizdu, jog už dvi Lietuvos Respublikos 182 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas jam paskyrus švelnesnes minėto straipsnio sankcijoje numatytas bausmes - baudą ar viešuosius darbus, nebūtų buvę pasiekti bausmės tikslai. Dėl to pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai taikė arešto bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, kuris laikytinas pakankamu nuteistojo kaltei pagrįsti, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Su minėtomis, tinkamai motyvuotomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. M. kaltumo dėl Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. (du epizodai) klausimą, nepažeidė iš Lietuvos Respublikos BPK 20 str. kylančių reikalavimų, Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.