Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Valentinui Aleknai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. V. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) raj., dirbantis ŽŪB (duomenys neskelbtini) , besimokantis Sveikatos mokslų universiteto VI kurse, nevedęs, teistas 2011-11-03 pagal BK 284 str. 1 d. 30 MGL dydžio bauda, šią baudą sumokėjęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. V. 2009 metais, birželio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) šile, neturėdamas leidimo, iš aliuminio pudros, kalio permanganato ir salietros neteisėtai pasigamino didelį kiekį, apie 2 litrus, savadarbės sprogstamosios medžiagos, kurią padėjęs prie medžio susprogdino.

Kaltinamasis Ž. V. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2009 metų pavasarį iš aliuminio pudros, kalio permanganato ir salietros pasigamino sprogstamąją medžiagą, (pilną 2 litrų talpos butelį), kurios svoris galėjo būti apie 2 kilogramai. Šias medžiagas rado namuose, o receptą buvo sužinojęs vaikystėje. Tų pačių metų vasarą, vedamas smalsumo, šią sprogstamąją medžiagą susprogdino Babtų šile. Prieš sprogdindamas įsitikino, kad aplinkui nėra pašalinių žmonių. Kad stipriau sprogs suprato, tačiau, kad sprogmuo bus toks galingas, nesitikėjo.

Liudytojas D. V. paaiškino, kad kaltinamasis jam sakė, jog (duomenys neskelbtini) šile susprogdino paties pasidarytą sprogstamąją medžiagą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 9-16) matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaimo miško laukymėje, (duomenys neskelbtini). rastas sprogimo epicentras, kurio skersmuo 1,8 m, 0,54 m gylio. Taip pat iš epicentro paimti plastiko fragmentai.

Iš specialisto išvados (b.l. 25-27) matyti, kad ant įvykio vietoje rastų plastiko fragmentų aptikti aliuminio pudros pėdsakai, kuri dėl savo fizikinių ir cheminių savybių yra naudojama gaminant savadarbes sprogstamąsias medžiagas. Įvykio vietoje tikimiausia įvyko savadarbio neskeveldrinio sprogmens, užpildyto savadarbe sprogstamąja medžiaga, kurios vienas iš komponentų buvo aliuminio pudra, sprogimas. Sprogimo vietoje susiformavę aplinkos objektų pažeidimai galėjo būti padaryti sprogstant ne mažiau kaip 2 kg sprogstamosios medžiagos užtaisui pagal trotilo ekvivalentą. Tikimiausia įvykio vietoje susprogdinta sprogstamoji medžiaga buvo didelės sprogstamosios galios.

Apklaustas šią išvadą davęs specialistas T. S. paaiškino, kad kaltinamojo pasakojimas apie sprogstamosios medžiagos pasigaminimą, jos sudedamąsias dalis, susprogdinimo mechanizmą, yra logiškas, atitinka nustatytas aplinkybes. Jis taip pat patvirtino, kad 2 litrai savadarbės medžiagos, kurią pasigamino Ž. V., yra didelis kiekis tokios medžiagos ir tikimiausia, kad ši medžiaga buvo didelės sprogstamosios galios.

Kaltinamasis prisipažino iš aliuminio pudros, kalio permanganato ir salietros pasigaminęs apie 2 litrus (maždaug 2 kilogramus) sprogstamosios medžiagos, kurią susprogdino (duomenys neskelbtini)šile. Liudytojas D. V. patvirtino, kad kaltinamasis jam prisipažino susprogdinęs paties pasigamintą sprogstamąmą medžiagą. Specialistas irgi nurodė, kad Ž. V. nurodytos savadarbės sprogstamosios medžiagos pasigaminimo aplinkybės yra logiškos, tokia pagaminta medžiaga tikrai galėjo sprogti ir padaryti tokio dydžio aplinkos pažeidimus. Ši specialisto išvada atitinka įstatymo reikalavimus, ją surašė atitinkamą kvalifikaciją turintys specialistai, todėl ji laikoma tinkamu įrodymu byloje. Esant šioms aplinkybėms netikėti kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamojo atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Bet kurios iš šių alternatyvių veikų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti iš specialisto paaiškinimo, toks kiekis sprogstamosios medžiagos, kuris buvo susprogdintas (duomenys neskelbtini) šile laikomas dideliu. Todėl laikoma įrodyta, jog kaltinamasis Ž. V. padarė vieną iš šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytų alternatyvių veikų – pasigamino didelį kiekį savadarbės sprogstamosios medžiagos. Tokiu būdu, kaltinamojo padarytas nusikaltimas įrodytas, teisingai kvalifikuotas pagal BK 253 str. 2 d. Tačiau iš kaltinimo pašalinama, kad kaltinamojo pagaminta sprogstamoji medžiaga buvo didelės sprogstamosios galios, kadangi didelė sprogstamoji galia yra vertinamasis požymis, kurį nustatyti reikia specialių žinių, o tiek iš specialisto išvados, tiek iš specialisto paaiškino matyti, kad kategoriškos išvados, jog pagaminta sprogstamoji medžiaga buvo didelės sprogstamosios galios, duoti negalima. O bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Nėra abejonių, jog Ž. V. suprato, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo pagamino sprogstamąją medžiagą ir to norėjo.

Kaltinamojo Ž. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jis įvykdė tyčinį sunkų nusikaltimą ( BK 11 str. 5 d. ), kurio sankcijoje numatyta vienintelė bausmė, laisvės atėmimas nuo ketverių iki aštuonerių metų. Kaltinamasis taip pat 2011-11-03 nuteistas 3900 Lt bauda už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., padarymą, taip pat baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio – pastarasis vedamas jaunatviško smalsumo (nusikaltimo padarymo metu jam buvo 20 metų), pasigamino didelį kiekį savadarbės sprogstamosios medžiagos ir ją miške susprogdino. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog Ž. V. neteisėtai pagamintos sprogstamosios medžiagos buvo panaudotos nusikalstamiems ar kokiems nors kitokiems neteisėtiems tikslams įgyvendinti, reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms dėl jo nusikalstamų veiksmų neatsirado (netgi sprogimo vietoje padarytą duobę kaltinamasis užlygino ir pasodino eglutę). Jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs šį nusikaltimą, papasakojo esmines įvykio aplinkybes ir davė nuoseklius bei aiškius parodymus. Ž. V. dirba, tiek iš savo darbo vietos ŽŪB (duomenys neskelbtini) , tiek iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, kur mokosi, tiek (duomenys neskelbtini) seniūno jis charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip labai darbštus, darbui atsidavęs, iniciatyvus, nestokojantis idėjų žmogus, aktyviai dalyvavęs kaimo bendruomenės veikloje (netgi buvo išrinktas bendruomenės pirmininku), taip pat buvęs studentų atstovybės prezidentu, o šiuo metu esantis universiteto senato nariu, aktyviai dalyvaujantis sprendžiant studentų socialines ir akademines problemas, kaip pažangus, atsakingas ir kūrybingas studentas. Teismui belieka visa tai įvertinus paskirti teisingą bausmę, geriausiai atitiksiančią jos paskirtį. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje išdėstyti bausmės skyrimo tikslai. Teismo nuomone, visos šios aptartos Ž. V. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, o taip pat ir nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad paskyrus BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą net ir švelniausią laisvės atėmimo bausmę, ji neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtino reikalavimo užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, būtų aiškiai neteisinga. Visa tai sudaro pagrindą teismui svarstyti klausimą dėl švelnesnės negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmės kaltinamajam paskyrimo ( BK 54 str. 3 d.). Teismo nuomone, dėl to, kas išvardinta, bet kokio dydžio laisvės atėmimo bausmės, numatytos BK 50 str., paskyrimas irgi neatitiktų teisingumo principo. Todėl, vadovaujantis bausmės paskirtimi, už nusikaltimo, numatyto BK 253 str. 2 d. padarymą, Ž. V. skirtina švelnesnė bausmė negu numatyta straipsnio sankcijoje – laisvės apribojimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 304, 305, 307 str. teismas

nusprendžia:

Ž. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 str. 2 d. ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., 6 d. 1 p, 5 p (2005-06-23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) įpareigoti per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir neatlygintinai išdirbti 200 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat Ž. V. privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti 2009-10-12 ir 2009-10-13, kai jis buvo sulaikytas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę, dokumento paėmimą, palikti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.