- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-03
- Bylos Nr.
- I-754-342/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00369-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- T.S.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos T.S. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 04 09 pavedimo tikrinti Nr. AB1-6 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 04 09 pavedimą tikrinti Nr. AB1-6 bei sustabdyti iki teismo sprendimo priėmimo visus veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti, nes skundas nenagrinėtinas teismų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822–172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010, 2011 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-869/2011).
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Šiame straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
MAĮ 2 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad mokestinis patikrinimas– mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse. Kadangi viena iš pagrindinių mokesčių administratoriaus funkcijų yra kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai (MAĮ 25 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 26 straipsnio 1 dalies 7 punktas), atsižvelgiant į šią mokestinio patikrinimo sąvoką, akivaizdu, jog šis patikrinimas yra viena iš mokesčių administratoriaus vykdomos (atliekamos) mokesčių mokėtojo (jo veiklos) kontrolės formų. Skirtingai nuo kitų kontrolės formų (pavyzdžiui, mokestinio tyrimo), kurį mokesčių administratoriaus pareigūnai paprastai atlieka be atskiro pavedimo atlikdami savo tiesiogines darbo funkcijas (MAĮ 135 straipsnio 1 dalis), mokestinio patikrinimo pradžia yra aiškiai apibrėžta MAĮ 120 straipsnio 1 dalyje ir yra siejama su konkretaus sprendimo jį atlikti priėmimu (pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą surašymu). Taigi pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimo tikrinti) surašymas yra būtina sąlyga mokestiniam patikrinimui pradėti bei jį vykdyti. Sąlyga, jog visi mokestiniai patikrinimai pradedami tik kai mokesčių administratoriaus pareigūnas turi mokesčių administratoriaus viršininko ar jo įgalioto asmens pasirašytą pavedimą atlikti mokestinį patikrinimą, yra nurodyta Mokestinių patikrinimų atlikimo taisyklių 18 punkte.
Mokestiniu patikrinimu iš esmės yra siekiama patikrinti, ar konkretus mokesčių mokėtojas yra teisingai apskaičiavęs, deklaravęs ir sumokėjęs mokesčius už atitinkamą mokestinį laikotarpį. Pradedant mokestinio patikrinimo procedūrą, privaloma surašyti pavedimą atlikti mokestinį patikrinimą, kuris niekaip nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą yra tik būtina prielaida pradėti mokesčių administravimo procedūrą – mokestinį patikrinimą, o pavedimu tikrinti mokesčių mokėtojas iš esmės yra tik informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą specifinę mokesčių administravimo procedūrą. Tuo tarpu konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojui paprastai sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (MAĮ 132 str. 1 ir 2 d.). Taigi akivaizdu, jog pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti) yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas, metu priimamų dokumentų. Todėl pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pavedimas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Nesutikdama su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėja šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje. Būtent nagrinėdamos pastarąjį ginčą ikiteisminės institucijos ar(ir) teismas įvertins ir tokius tarpinius (procedūrinius) sprendimus (veiksmus), kaip pareiškėjos ginčijamas pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti), bei šiais procedūriniais (tarpiniais) sprendimais (veiksmais) padarytų pažeidimų įtaką galutinio aptariamos mokesčių administravimo procedūros sprendimo teisėtumui. Todėl ginčijamas atsakovės 2013 04 09 pavedimas tikrinti Nr. AB1-6 negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Toks aiškinimas atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktiką dėl pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą apskundimo (LVAT 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442–1238/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442– 593/11, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442– 1004/11, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–393/11, 2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575 – 145/11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A442–1238/2011, pažymėjo, kad tokia išdava negali būti vertinama kaip mokesčių mokėtojo teisės į teisminę gynybą apribojimas. Ginti su mokestinio patikrinimo atlikimu susijusias bei tikrai ar tariamai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus mokesčių mokėtojas gali ir kitais būdais, o ne skundžiant aptariamą pavedimą tikrinti (pvz., MAĮ 145 str. numatytais atvejais inicijuojant mokestinį ginčą).
Pareiškėjos ginčijamas atsakovės 2013 m. balandžio 9 d. pavedimas tikrinti Nr. AB1-6 pareiškėjai nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių, todėl skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų.
Skundą atsisakius priimti jo trūkumai neanalizuotini.
Atsisakius skundą priimti nespręstinas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 71 straipsnis).
Atsisakius priimti skundą, grąžintinas pareiškėjai sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 105 - 106 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjos T.S. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 04 09 pavedimo tikrinti Nr. AB1-6 panaikinimo.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su dokumentų priedais grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo gavimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.