Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-05-17 · Civilinė byla Nr. 2-481/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-17
Bylos Nr.
2-481/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“
Kategorijos
  • 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-481/2012Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.4; 122.2.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl 2008 m. gegužės 15 d. priedo Nr. 3 prie lizingo sutarties Nr. LT043794 2 punkto ir lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais, civilinėje byloje Nr. 2-1446-154/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl priedo prie lizingo sutarties ir lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovui dėl 2008 m. gegužės 15 d. priedo Nr. 3 prie lizingo sutarties Nr. LT043794 2 punkto ir lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo klausimas.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Šiaulių technika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2008 m. gegužės 15 d. priedo Nr. 3 prie lizingo sutarties Nr. LT043794 2 punktą, nustatantį, kad ieškovas įsipareigoja sumokėti atsakovui papildomą įmoką, pripažinti negaliojančiais 2008 m. lapkričio 13 d. atsakovo pranešimą dėl vienašališko sutarčių nutraukimo ir 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutarties Nr. LT034192 bei 2006 m. gruodžio 19 d. lizingo sutarties Nr. LT043794 nutraukimą, pakeisti minėtų lizingo sutarčių sąlygas, nustatant, kad 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atidedamas išpirkimo įmokų mokėjimas, ieškovui šiuo laikotarpiu mokant tik palūkanų įmokas, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Šiaulių technika“ ieškinį ir grąžino jį ieškovui.

Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 atmetė ieškovo UAB „Šiaulių technika“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 prašė pripažinti negaliojančiu 2008 m. lapkričio 13 d. UAB „Swedbank lizingas“ pranešimą dėl vienašalio sutarčių nutraukimo, kurio pagrindu buvo nutrauktos 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutartis Nr. LT034192 ir 2006 m. gruodžio 19 d. lizingo sutartis Nr. LT043794, tačiau tiek Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi konstatavo, kad lizingo sutartys buvo nutrauktos teisėtai. Pažymėjo, kad ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-1446-154/2011 pareikštu ieškiniu vėl prašo pripažinti 2008 m. lapkričio 13 d. UAB „Swedbank lizingas“ pranešimą dėl vienašališko sutarčių nutraukimo ir 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutarties Nr. LT034192 bei 2006 m. gruodžio 19 d. lizingo sutarties Nr. LT043794 nutraukimą negaliojančiais. Nurodė, kad ieškinio 10 lape ieškovas UAB „Šiaulių technika“ pats nurodo, kad vienas pagrindinių reikalavimų, kurį ieškovas kelia šioje ginčo byloje, yra prašymas pripažinti neteisėtu 2008 m. lapkričio 13 d. UAB „Swedbank lizingas“ pranešimą dėl vienašališko sutarčių nutraukimo, t. y. pripažinti lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtu. Teismas konstatavo, kad ieškovas pareiškė ieškinį, kai jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Šiaulių technika“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neįvertino, kad nagrinėjamo ieškinio dalykas (reikalavimas) bei pagrindas nėra tapatūs Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtai bylai Nr. 2-252-154/2010. Nesant ieškinio dalyko bei pagrindo tapatumo skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

2. Civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2012 yra reiškiami reikalavimai pripažinti negaliojančiu tarp šalių sudaryto susitarimo punktą bei pripažinti negaliojančiu atsakovo pranešimą dėl vienašališko sutarčių nutraukimo, o ieškinyje be prašymo pripažinti negaliojančiu pranešimą dėl vienašališko sutarčių nutraukimo buvo reiškiami du visiškai nauji reikalavimai.

3. Ne tik ieškinio dalykas, bet ir ieškinio pagrindas yra kitas. Civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 buvo prašoma pripažinti vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtu, ginčijant tarp šalių sudaryto susitarimo atitinkamo punkto, kurio pagrindu ir buvo vienašališkai nutrauktos lizingo sutartys, teisėtumą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje prašoma pripažinti vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtu, ginčijant visai kitos tarp šalių sulygtos sąlygos, kurios pagrindu buvo nutrauktos lizingo sutartys, teisėtumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo. Atsisakymas priimti ieškinį šiuo pagrindu reiškia, kad byla yra užbaigta ir tapatūs reikalavimai teisme pakartotinai negali būti nagrinėjami. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa: šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti patį reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas turi įvardyti įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p.). Pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios, bei atsisakyti priimti ieškinį nurodytu pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-147/2009).

Taigi sprendžiant, ar ieškovo UAB „Šiaulių technika“ ieškinyje atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ pareikšti reikalavimai yra tapatūs reikalavimams, išnagrinėtiems Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010, turi būti nustatyta, ar sutampa ieškinių elementai: šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 ieškovas UAB „Šiaulių technika“ ieškiniu reiškė atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ du materialaus teisinio pobūdžio reikalavimus: 1) prašė pripažinti negaliojančiu 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimo „Dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo“ (toliau - Susitarimas) 4 punktą; 2) bei pripažinti negaliojančiu 2008 m. lapkričio 13 d. UAB „Swedbank lizingas“ pranešimą Nr. 01-30-3273 „Dėl vienašalio sutarčių nutraukimo“, kurio pagrindu buvo nutrauktos 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutartis Nr. LT034192 ir 2006 m. gruodžio 19 d. lizingo sutartis Nr. LT043794 (ieškinio dalykas). Pareikštus reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad Susitarimo 4 punkte nustatyta sąlyga dėl 2006 m. birželio 6 d. sudarytos lizingo sutarties Nr. LT034192 ir 2006 m. gruodžio 19 d. sudarytos lizingo sutarties Nr. LT043794 neatsiejamo vykdymo buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias CK 1.5 straipsnio 2 dalies, 6.158 straipsnio 1 dalies bei dėl susiklosčiusių sunkių ekonominių sąlygų, t. y. dėl galimo 2 milijonų litų nuostolio, kurį ieškovui būtų tekę atlyginti pagal jau sudarytą preliminariąją pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas nurodė, kad minėtą susitarimą ieškovas buvo priverstas pasirašyti jam akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis, nes nepasirašius susitarimo atsakovas nesutiko pasirašyti ir 2006 m. gruodžio 19 d. lizingo sutarties Nr. LT043794 dėl minėto pastato lizingavimo (ieškinio faktinis pagrindas). Atsakovas priešieškiniu prašė iškeldinti ieškovą iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančiais daiktais. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies, įpareigodamas ieškovą išsikelti iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančiais daiktais. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Tokiu būdu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimas įgijo res judicata galią, o jame nustatyti faktai nebegali būti ginčijami kitose bylose.

2011 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apygardos teisme gautas dar vienas ieškovo UAB „Šiaulių technika“ ieškinys atsakovui UAB „Swedbank lizingas“. Šiame ieškinyje taip pat reiškiami keli reikalavimai. Ieškovas prašo: 1) pripažinti negaliojančiu 2008 m. gegužės 15 d. priedo Nr. 3 prie lizingo sutarties Nr. LT043794 2 punktą, nustatantį, kad ieškovas įsipareigoja sumokėti atsakovui papildomą įmoką; 2) pripažinti negaliojančiais 2008 m. lapkričio 13 d. atsakovo pranešimą dėl vienašališko sutarčių nutraukimo ir 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutarties Nr. LT034192 bei 2006 m. gruodžio 19 d. lizingo sutarties Nr. LT043794 nutraukimą; 3) pakeisti minėtų lizingo sutarčių sąlygas, nustatant, kad 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atidedamas išpirkimo įmokų mokėjimas, ieškovui šiuo laikotarpiu mokant tik palūkanų įmokas. Kolegija sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu antrojo reikalavimo teisiniu įvertinimu ir teismo padaryta išvada dėl šio reikalavimo tapatumo jau išnagrinėtam antrajam reikalavimui civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010. Iš esmės ir pats ieškovas atskirajame skunde neneigia, kad jo reikalavimas pripažinti negaliojančiais 2008 m. lapkričio 13 d. atsakovo pranešimą dėl vienašališko sutarčių nutraukimo ir 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutarties Nr. LT034192 bei 2006 m. gruodžio 19 d. lizingo sutarties Nr. LT043794 nutraukimą jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (b. l. 107-109). Vertinant, ar reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2008 m. gegužės 15 d. priedo Nr. 3 prie lizingo sutarties Nr. LT043794 2 punktą, nustatantį, kad ieškovas įsipareigoja sumokėti atsakovui papildomą 3 000 000 Lt įmoką yra tapatus teismo išspręstam reikalavimui pripažinti negaliojančiu šalių 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimo 4 punktą pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 teismas sprendė, ar Susitarimo 4 punktas, pagal kurį šalys susitarė neatsiejamai susieti 2006 m. birželio 6 d. lizingo sutarties ir 2006 m. gruodžio 19 d. lizingo sutarties vykdymą, suteikti teisę atsakovui reikalauti, kad ieškovas nedelsiant sugrąžintų turtą ir padengtų atsakovo išlaidas, neapsiribojant vien tik turto vertės nukritimu dėl eksploatacijos atitinka pagrindinius sutarčių teisės principus ir ieškovo teisėtus interesus. Teismas nusprendė, kad ši sutarties nuostata atitiko šalių tikrąją valią, nepažeidė jų teisių ir teisėtų interesų. Tuo tarpu 2011 m. gruodžio 27 d. teisme gautame ieškinyje keliamas klausimas ne dėl 2006 m. gruodžio 19 d. susitarimo teisėtumo, o dėl 2008 m. gegužės 15 d. priedo Nr. 3 nuostatos, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovui iki nustatytos dienos sumokėti papildomą 3 000 000 Lt įmoką, atitikties imperatyvioms įstatymo normoms, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, geros moralės principams. Tai, kad ieškovas šį reikalavimą, kaip ir ankstesnįjį, grindžia aplinkybe, jog dėl susidariusios sunkios ekonominės padėties buvo priverstas pasirašyti šį susitarimą, nesudaro pagrindo reiškiamo reikalavimo prilyginti jau išspręstam reikalavimui išnagrinėtoje byloje. Ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 tokio reikalavimo nereiškė (ieškinių dalykai skiriasi), o toje byloje ieškovo ieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad atsakovas nepagrįstai reikalavo sumokėti papildomą 3 000 000 Lt sumą ir teismų sprendimuose nurodyti argumentai, kad šalys buvo sudariusios tokį rašytinį susitarimą nereiškia, kad ieškovas neturi teisės civilinio proceso tvarka ginčyti šios sutarties nuostatos ieškinyje nurodyti pagrindu. Kolegija taip pat sutinka su apeliantu, kad civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 nebuvo sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas pakeisti lizingo sutarčių sąlygas, nustatant, kad 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atidedamas išpirkimo įmokų mokėjimas, ieškovui šiuo laikotarpiu mokant tik palūkanų įmokas, nes toks reikalavimas apskirtai nebuvo reiškiamas. Tai, kad lizingo sutartis atsakovas vienašališkai teisėtai nutraukė, nereiškia, kad civilinio proceso tvarka negali būti reiškiamas reikalavimas dėl iki sutarčių nutraukimo nustatytų sąlygų keitimo ir užkertama teisė į teisminę gynybą.

Pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nepagrįstai ieškovo pareikštus reikalavimus dėl šalių 2008 m. gegužės 15 d. sudaryto priedo Nr. 3 prie lizingo sutarties Nr. LT043794 2 punkto pripažinimo negaliojančiu bei lizingo sutarčių pakeitimo laikė tapačiais civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 išnagrinėtiems reikalavimams ir todėl nepagrįstai atsisakė priimti visą ieškinį. Nutartis keistina. Nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti minėtus reikalavimus, naikintina ir šios ieškinio dalies priėmimo klausimą perduotina spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kita nutarties dalis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu atsakovo 2008 m. lapkričio 13 d. pranešimą dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo, paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo UAB „Šiaulių technika“ reikalavimus atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl šalių 2008 m. gegužės 15 d. sudaryto priedo Nr. 3 prie lizingo sutarties Nr. LT043794 2 punkto pripažinimo negaliojančiu bei lizingo sutarčių pakeitimo ir perduoti šių reikalavimų priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėArtūras DriukasAudronė Jarackaitė