- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- e2SP-6824-429/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02575-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Jegorovienė
- Pareiškėjas
- J. M. K., I. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. M. K.ir I. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme gautas pareiškėjų J. M. K.ir I. K. prašymas patvirtinti 2020 m. vasario 14 d. taikos sutartį, kurioje nurodyta, kad pareiškėja J. M. K (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su B. K.. B. K. iš pirmos santuokos turi sūnų – pareiškėją I. K.. (duomenys neskelbtini). pareiškėja ir B. K. santuoką nutraukė. (duomenys neskelbtini) B. K. mirė. Taikos sutartimi pareiškėjai patvirtina, kad sutaria, jog butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini), yra J. M. K. asmeninė nuosavybė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Pateiktas procesinis dokumentas nenagrinėtinas teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriaus nustatyta tvarka, nes neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 137 straipsnis).
Pareiškėjai Taikos sutartimi siekia patvirtinti, kad sutaria, jog butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuos pareiškėja įgijo nuosavybės teise, būdama santuokoje su pareiškėjo I. K. tėvu B. K., yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė ir šalys viena kitai neturės jokių pretenzijų dėl nuosavybės teise įgyto turto.
Iš pareiškėjų prašyme nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų nustatyta, jog pareiškėja J. M. K (duomenys neskelbtini). sudarė santuoką su B. K., tačiau santuoka (duomenys neskelbtini). buvo nutraukta. Iš pirmos santuokos B. K. turėjo sūnų – pareiškėją I. K.. (duomenys neskelbtini). B. K. mirė.
Santuokos nutraukimo metu ((duomenys neskelbtini).) galiojo LR santuokos ir šeimos kodeksas, kurio 37 straipsnis nustatė, kad, jeigu tarp sutuoktinių kyla ginčas dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, padalijimo, sutuoktiniai arba vienas iš jų turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą.
Taigi akivaizdu, jog 1995 m. gegužės 18 d. nutraukiant santuoką tarp pareiškėjos J. M. K ir pareiškėjo I. K. tėvo B. K. turėjo būti aptarti ir turto padalijimo klausimai, tame tarpe ir santuokoje įgyto turto, kurį siekiama taikos sutartimi pripažinti asmenine pareiškėjos J. M. K nuosavybe, t. y. buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismui nėra pateikta jokių duomenų, jog santuokos nutraukimo metu tarp sutuoktinių būtų kilęs ginčas dėl turto padalijimo. Priešingai, iš teismui pateiktų VĮ Registrų centras pažymų matyti, jog minėtas turtas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai J. M. K , todėl darytina išvada, jog buvę sutuoktiniai santuokos nutraukimo metu nekilnojamąjį turtą pasidalino bendru sutarimu. Po B. K. mirties 2007 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas I. K. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turėjo priimti palikimą (CK 5.50 straipsnis). Be to, įpėdinis neįgyja daugiau teisių nei jų turėjo palikėjas.
Taigi, atsižvelgus į minėtą teisinį reglamentavimą bei nurodytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad tarp pareiškėjų sudaryta taikos sutartis negali būti tvirtinama supaprastinto proceso tvarka, nes teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai). Šiuo atveju pareiškėjų nurodyto taikos sutartyje nekilnojamojo turto nuosavybės klausimas yra išspręstas santuokos nutraukimo metu, todėl taikos sutartį atsisakytina tvirtinti dėl aukščiau nurodytų priežasčių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 582 straipsniu,
nutaria:
Netenkinti pareiškėjų J. M. K ir I. K. pateikto prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.