Kauno apygardos teismo nutartis

2015-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2276-238/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-23
Bylos Nr.
1S-2276-238/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
Nr. 1S-2276-238/2015;
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2013-04-30 nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

Bausmės pradžia – 2013-08-05, bausmės pabaiga – 2018-08-05. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 10 mėnesių 18 dienų (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-09-17).

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2015-09-21 nutarimu Nr. 93-756 nutarta R. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam neatlikus 2 metų 10 mėnesių 18 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė todėl, kad nuteistasis R. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis; bausmės atlikimo laikotarpiu pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles pažeidė 1 kartą; 1 kartą skatintas; pataisos namuose nedirba dėl riboto darbingumo; turi teismo priteistą civilinį ieškinį; po paleidimo turės galimybę įsidarbinti; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; po planuojamo paleidimo vyks gyventi pas motiną; nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – žema (27 balai pagal „OASys“ metodiką); nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-10-28 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog šiuo metu nuteistąjį R. K. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis R. K. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis R. K. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-28 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 93-756, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad įstatymas nenurodo, už kokius padarytus nusikaltimus nuteistieji gali būti paleidžiami lygtinai, taip pat nusikaltimo pobūdis nenurodomas kaip veiksnys, kuris nurodytų, kokią bausmės dalį nuteistasis turi atlikti, kad būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Mano, kad Komisijos narių išvados ir nutarimas remiasi bausmės atlikimo, o ne būtuoju laiku, kuomet jis padarė nusikalstamą veiką. Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus jis pažeidė netyčia, kadangi tuo metu, kai vyko patikrinimas, jį ištiko epilepsijos priepuolis. Pareigūnai užfiksavo, jog patikrinimo metu trūko vieno nuteistojo, ir pamatę jo būseną surašė protokolą, kuriame ir nurodė šias aplinkybes. Administracijos pareigūnai nagrinėdami jo atvejį suprato, kad tai yra sveikatos problema, todėl jokios nuobaudos neskyrė. Teigia, kad jis per visą bausmės atlikimo laiką nėra gavęs nei vienos nuobaudos, tačiau vieną kartą yra skatintas, taip pat šiuo metu yra pristatytas antrajam paskatinimui. Jam dėl epilepsijos priepuolių yra pripažintas ribotas darbingumas, todėl jis negali pilnavertiškai dalyvauti projektuose, renginiuose, visuomeninėje darbinėje veikloje, už ką ir būna skiriami paskatinimai. Skunde taip pat konstatuoja, kad jis anksčiau nėra teistas, civilinį ieškinį dengia pagal savo finansines galimybes, nuolat bendrauja su artimaisiais, turi sporto mokytojo ir staliaus specialybes, galiojančių nuobaudų neturėjo ir neturi, yra skatintas, išėjęs į laisvę ieškos darbo ir gyvens kartu su savo šeima, pataisos įstaigos pareigūnų charakterizuojamas teigiamai, nedalyvauja ir yra griežtai nusistatęs prieš visas pataisos namuose esančias subkultūras, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išplaukia, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. K. priklauso žemos rizikos grupei – 27 balai, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad balų skaičius pagal šią metodiką būtų sumažėjęs, taigi šiuo atveju turi būti įvertina ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, psichologinės tarnybos ir būrio viršininko pažymas, taip pat pažymą apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro neabejotiną pagrindą manyti, kad nuteistasis R. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. per daugiau nei dvejų metų bausmės atlikimo laikotarpį buvo skatintas tik vieną kartą, taip pat yra nustatyta ir kriminogeninių veiksnių – mąstymas ir elgesys (nuteistasis greitą veikimą vertina kaip ryžtingo ir savimi pasitikinčio žmogaus požymį; yra tikimybė, kad pavartojęs alkoholio ar narkotikų išreikš savo pyktį; ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas pasekmes tik sau ir tam tikriems asmenims), piktnaudžiavimas alkoholiu. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog nuteistasis R. K. po nusikaltimo, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, įvykdė ir kitų nusikaltimų – 2011-04-08 įvykdė nedidelės vertės turto vagystę (Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-09 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1736-240/2011), 2013-03-22 davė kyšį policijos pareigūnui (Kauno apylinkės teismo 2013-04-09 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1351-923/2013). Taigi nėra pagrindo teigti, jog R. K. nuo nusikaltimo, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, padarymo neabejotinai darė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis R. K. padarė pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl nuteistojo R. K. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-28 nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo R. K. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė