Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. P., gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., 2015-02-26 apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini), kliudė stovėjusį automobilį VW Polo v/n (duomenys neskelbtini) ir apgadino abi transporto priemones. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. P. neneigė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, manevruodama automobiliu, galėjo kliudyti stovinčią kitą transporto priemonę ir jas abi apgadinti. Tačiau ji laikėsi nuostatos, kad kontakto nepajuto ir tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo. A. P. teigė, kad jos automobilis yra apdraustas, kad automobilį pastoviai parkuoja daugiabučio namo, kuriame gyvena jos šeima, kieme, todėl neturėjo tyčios šalintis iš įvykio vietos ir vengti policijos pareigūnų ar kliudytojo automobilio savininko ar jo teisėto valdytojo.

Apklausas teisme nukentėjusysis A. P. paaiškino, kad 2015-02-26 už automobilio VW Polo, kuris stovėjo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini)kieme, stiklo rado kažkieno paliktą raštelį, kad jo transporto priemonę kliudė kitas automobilis ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Apžiūrėjęs savo automobilį, pastebėjo ant dešinio priekinio sparno ir durelių apgadinimus. Jis paskambino raštelyje nurodytu telefonu ir atsiliepęs asmuo patvirtino, kad jo automobilį apgadino kita transporto priemonė, todėl kreipėsi į policiją. Įvykio aplinkybių jis nežino. Draudimo bendrovė paskaičiavo, kad jam padaryta apie 200 eurų turtinė žala.

Apklausta teisme liudytoja S. B. paaiškino, kad yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventoja ir savo automobilį (kaip ir kiti gyventojai), parkuoja kieme. 2014-02-26 d. ryte apie 8.00 val. ji sėdėjo savo automobilyje ir ruošėsi užvesti variklį. Tuo metu ji išgirdo kažkokį garsą ir pastebėjo, kad šalia jos stovėjusį automobilį VW Polo kliudė moters vairuojama Toyota Corolla, kurios vairuotoja, važiuodama į priekį (manevruodama) priekiniu dešiniu bamperiu nubraukė stovinčio VW Polo priekinį dešinį sparną. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, liudytoja negalėjo patvirtinti, kad automobilio Toyota Corolla vairuotoja turėjo suprasti (pajusti), kad kliudė kitą transporto priemonę. Liudytoja teigė, kad automobilių kontakto sukeltą garsą girdėjo ji bei tuo metu netoliese buvo praeiviai, tačiau negali pasakyti, kokia buvo Toyota Coroll vairuotojos reakcija, nes nematė jos veido. Vairuotoja iš automobilio neišlipo, įjungė atbulinę pavarą ir išlyginusi automobilį išvažiavo iš kiemo. Išlipusi iš savo automobilio liudytoja apžiūrėjo stovėjusį VW Polo automobilį ir pastebėjusi apgadinimo žymes, parašė raštelį, kad matė autoįvykį ir jį paliko prie VW Polo automobilio stiklo.

A. P. skirtina administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, kad A. P. yra inkriminuojami du administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Kaip matyti iš paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, duotų teismo posėdžio metu, ji neneigė, kad manevruodama galėjo kliudyti stovinti nukentėjusiojo A. P. automobilį, tačiau kontakto nepajuto. Minėti parodymai rodo, jog A. P. iš esmės neneigia, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Jos kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais - administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, bei jo parodymais teisme, liudytojos S. B. parodymais, transporto priemonių techninės apžiūros aktu bei fotonuotraukomis bei kita bylos medžiaga. Visų šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina viena kitą ir leidžia spręsti, kad A. P. veikoje yra visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, jog A. P. inkriminuojamas ir administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

ATPK 9 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ATPK 130 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė inter alia už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, A. P. atžvilgiu nutrauktina. Teismo posėdyje apklausta A. P. kategoriškai neigė, jog ji būtų girdėjusi ar jautusi, kaip įvykio metu kliudė stovintį VW Polo, todėl ir išvažiavo iš kiemo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti, jog A. P. būtų jautusi susidūrimą su nukentėjusiojo automobiliu, ar iškart po įvykio kaip nors į tai sureagavusi. Nors teisme apklaust liudytoja S. B. ir tvirtino, kad ji girdėjo automobilių kontakto metu sukeltą garsą, tačiau negalėjo pasakyti, ar tai turėjo girdėti ir A. P., juo labiau, kad liudytoja nematė vairuotojos reakcijos, kuri taip ir neišlipo iš savo automobilio. Įvertinus šias aplinkybes, tai, kad autoįvykis įvyko 8.00 val. ryto, kad A. P., liudytoja S. B., nukentėjusysis A. P., gyvena tame pačiame daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), o automobilius parkuoja jo kieme, teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti išvados, jog A. P. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamos A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (neturi galiojančių administracinių nuobaudų), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir sprendžia, jog A. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina minimali minėto įstatymo straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. P., a/k (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

A. P. administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.