- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-07-02
- Bylos Nr.
- 1A-322-462-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Violeta Miliuvienė, Dalius Jocys
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-322-462/2009
Teisėja Kristina Baškienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.7.9.; 1.2.18.2.;
2009 m. liepos 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-17 nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., ši subendrinta bausmė ir paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. bei 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams septyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-02-04 iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2009-04-17. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. nuteistas už tai, kad pavartodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:
jis 2009 m. sausio 30 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), pribėgo iš nugaros prie A. K., spyrė jai vieną kartą į kojas, nukentėjusiajai pargriuvus, pagrobė jos 2000 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su 10 Lt vertės „Labas“ kortele, 6 raktai 300 Lt vertės, 25 Lt vertės regėjimo akiniai, 15 Lt vertės kompaktinis diskas, 13 Lt vertės kompaktinis diskas, 50 Lt vertės piniginė, 500 Lt, 5 Lt vertės kosmetinė, kurioje buvo 10 Lt vertės kompaktinė pudra, 2 Lt vertės pieštukas akims, 2 Lt vertės pieštukas lūpoms, 10 Lt vertės lūpų dažai, 15 Lt vertės lūpų dažai, 20 Lt vertės veidrodėlis. Tokiu būdu G. S., pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė A. K. priklausantį 3177 Lt vertės turtą.
jis 2009 m. vasario 3 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė G. Ž. 369 Lt vertės turtą: 85 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 10 Lt vertės piniginė, 60 Lt, 5 Lt vertės pirštinės, 4 Lt vertės skėtis, 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3310“ su 5 Lt vertės išankstinio apmokėjimo „Tele 2“ kortele.
jis 2009 m. vasario 4 d., apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini), pasikėsino atvirai pagrobti G. R. 90 Lt vertės turtą: 50 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 30 Lt vertės piniginė ir 10 litų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybės, nepriklausančios nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Be to, G. S. neteisėtai įgijo ir laikė elektroninę mokėjimo priemonę:
jis 2009 m. vasario 3 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai atvirosios vagystės būdu pagrobė G. Ž. rankinę, kurioje rado ir pasiėmė R. Ž. vardu išduotą AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelę Nr. 4483081018894905, ir ją laikė iki 2009 m. vasario 4 d. 22 val., kol ji buvo paimta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės darbuotojų.
Be to, G. S. neteisėtai atliko finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone:
jis 2009 m. vasario 3 d. 21.27 val. parduotuvėje „Iki“, esančioje Herkaus Manto g. 84, Klaipėdoje, atsiskaitė svetima R. Ž. vardu išduota AB „Hansabankas“ mokėjimo kortele Nr. 4483081018894905 už prekes, kurių vertė 5,28 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-17 nuosprendį, kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ir pripažinti G. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pasikėsino pagrobti G. R. turtą, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat prokurorė prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., pridėti švelnesnes bausmes ir galutinę bausmę paskirti dvejus metus laisvės atėmimo. Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti, kad paskirta bausmė atliktina pataisos namuose. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai nepripažino G. S. sunkinančios aplinkybės, tai yra, jog pasikėsinimo atvirai pagrobti G. R. turtą metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Prokurorė pažymi, kad iškart po nusikaltimo, 2009-02-04 21.22 val., G. S. buvo nustatytas girtumas – 2,51 promilės. Tai, kad šio nusikaltimo padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, neneigia ir pats G. S., nurodydamas, jog dėl girtumo vagystės padarymo aplinkybių neprisimena ir todėl apie ją papasakoti negali. Prokurorė teigia, kad aiškios motyvacijos nebuvimas parodo, jog G. S. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Teismo išvada, kad vien tik savanaudiškos paskatos nulėmė G. S. pasiryžimą padaryti šią nusikalstamą veiką, o apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo realios įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, yra nepagrįsta.
Taip pat prokurorė apeliaciniame skunde pažymi, kad idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. Neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį su G. Ž. turto atvirąja vagyste, kadangi padarytas viena veika ir tuo pačiu metu. Prokurorė nurodo, kad G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. už tai, kad G. Ž. turto pagrobimo metu kartu pagrobė ir svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, kurią tokiu būdu neteisėtai įgijęs laikė iki tol, kol ji buvo iš jo paimta. Šiuo atveju tik neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį su G. Ž. turto atvirąja vagyste, kadangi padarytas viena veika ir tuo pačiu metu. Tačiau G. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. nuteistas ir už šiame straipsnyje numatytą alternatyvų veiksmą – neteisėtą svetimos elektroninės mokėjimo priemonės laikymą, kuris su nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (G. Ž. turto atviras pagrobimas), idealiosios nusikaltimų sutapties nesudaro, kadangi nėra padarytas viena veika ir tuo pačiu metu. Apeliaciniame skunde konstatuojama, kad už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (G. Ž. turto atviroji vagystė) ir 214 str. 1 d. (R. Ž. elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtas įgijimas ir laikymas), paskirtų bausmių subendrinimas apėmimo būdu negali būti taikomas, kadangi R. Ž. elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtas įgijimas ir laikymas su nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (G. Ž. turto atviras pagrobimas), idealiosios nusikalstamų veikų sutapties nesudaro.
Be to, apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad teismas nuosprendyje, atidėdamas G. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nurodė, jog jam paskirta bausmė atliktina pataisos namuose. Toks nurodymas, kai paskirtos bausmės vykdymas atidedamas, yra perteklinis.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistojo G. S. gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-17 nuosprendis keistinas dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 1 d.) ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 3 d.).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijama teismo išvada, jog byloje nepripažinta nuteistojo G. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p. nustato, kad veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, jeigu tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999-12-23 nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 27 p. numatyta, kad nusikaltimo padarymas girto asmens, taip pat asmens, apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, teismo pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe tais atvejais, kai girtumas ar apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimui padaryti. Teismas, priklausomai nuo nusikaltimo pobūdžio, girtumo ar kitokio apsvaigimo, gali nepripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jei girtumas neturėjo įtakos nusikaltimui padaryti arba kaltininkas buvo prieš savo valią nugirdytas ar apsvaigintas. Tai, kad G. R. turto atvirosios vagystės metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, neneigia nė pats nuteistasis G. S., be to, tai patvirtina ir alkotesterio kvito šaknelė, kurioje užfiksuotas G. S. 2,51 promilės girtumas, po įvykio praėjus kiek daugiau nei pusvalandžiui (t. 1, b. l. 154). Taigi akivaizdu, jog nusikaltimą G. S. padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis G. S. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau šios aplinkybės nepripažino sunkinančia, motyvuodamas tuo, jog tai neturėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, nes kaltinamojo polinkis daryti savanaudiškus teisės pažeidimus rodo, kad ne alkoholis, o savanaudiškos paskatos nulėmė jo pasiryžimą padaryti šią nusikalstamą veiką. G. S. anksčiau neteistas, todėl teismo išvados, kad G. S. vien tik savanaudiškos paskatos nulėmė jo pasiryžimą padaryti G. R. turto atvirąją vagystę, o apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo jokios įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, yra nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu būdu teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p. nuostatas, todėl ši nuosprendžio dalis keistina, pripažįstant nuteistojo G. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio.
Pagrįstas prokurorės apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas apėmimo būdu subendrindamas G. S. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (G. Ž. turto atviroji vagystė) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. (R. Ž. elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtas įgijimas ir laikymas), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p. nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra idealioji nusikaltimo sutaptis. Idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikytini atvejai, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose Baudžiamojo kodekso straipsniuose. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. už elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtą įgijimą ir laikymą: tai, kad G. Ž. turto pagrobimo metu kartu pagrobė ir svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, kurią tokiu būdu neteisėtai įgijęs laikė iki tol, kol ji buvo paimta policijos pareigūnų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansinei sistemai baudžiamosiose bylose“ 3 p. nurodyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių rūšių nusikalstamas veikas: pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą, laikymą, realizavimą ar panaudojimą svetimo mokėjimo instrumento finansinei operacijai inicijuoti. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai atliekamas bent vienas iš minėtų alternatyvių veiksmų. Prokurorė pagrįstai konstatavo, kad tik neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimas sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį su nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., kadangi padaryta tik viena veika – neteisėtas įgijimas ir tuo pačiu metu padaryta vagystė, o neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės laikymas su nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., idealiosios nusikaltimų sutapties nesudaro. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokurorė apeliaciniame skunde teisingai įvertino tai, jog už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. (R. Ž. elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtas įgijimas ir laikymas) paskirtų bausmių subendrinimas apėmimo būdu negali būti taikomas, kadangi R. Ž. elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtas įgijimas ir laikymas su nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., idealiosios nusikalstamų veikų sutapties nesudaro.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-17 nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. bendrina dalinio bausmių sudėjimo būdu. Nustačiusi G. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kolegija, saistoma apeliacinio skundo ribų, neturi pagrindo svarstyti klausimą dėl griežtesnės bausmės paskyrimo, nes to neprašoma prokurorės apeliaciniame skunde.
Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo apkaltinamajame nuosprendyje nuteistajam G. S. klaidingai nurodytas paskirtos bausmės atlikimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-17 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta G. S. bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Nuteistajam G. S. paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, todėl nurodymas, kad paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose, šalintinas iš nuosprendžio rezoliucinės dalies.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p.,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. nuosprendį pakeisti.
Pripažinti nuteistojo G. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis pasikėsino pagrobti G. R. turtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
G. S. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., pridėti iš dalies kitas paskirtas švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę paskirti dvejus metus laisvės atėmimo.
Pašalinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-17 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teiginį, kad nuteistajam G. S. bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.