Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2011-02-11 · Civilinė byla Nr. 2-762-826/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-11
Bylos Nr.
2-762-826/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
Viešosios įstaigos Klaipėdos Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro, Respublikinei Klaipėdos ligoninei, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, VŠĮ Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei
Advokatai
Algimantas Jucys
Kategorijos
  • 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-762-826/2011Procesinio sprendimo kategorija 25.3; 44.; 44.2.4.2.; 113.1; 113.8; 113.9.; 116.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 11 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant ieškovui A. B., ieškovo atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui, atsakovų Viešosios įstaigos Klaipėdos Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro atstovui advokatui Algimantui Juciui, Viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovui advokatui Rimantui Tumėnui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams VšĮ Klaipėdos jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centrui, Respublikinei Klaipėdos ligoninei, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, VŠĮ Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei dėl gydytojų konsultacinių komisijų išvadų pripažinimo neteisėtomis, nepagrįstomis, diskriminacinėmis, prieštaringomis ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. B. su ieškiniu ir patikslintais ieškiniais kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtomis, nepagrįstomis, diskriminacinėmis ir prieštaringomis 2006 metų gegužės mėnesio Klaipėdos psichikos sveikatos centro, Klaipėdos jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų konsultacinių komisijų išvadas neleisti ieškovui dirbti muitinėje, pripažinti neteisėta, nepagrįsta ir klaidinga 1981 m. ligos diagnozę, nurodytą Klaipėdos psichiatrijos ligoninės ir Vilniaus psichiatrijos ligoninės epikrizėse, priteisti iš atsakovų 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas VŠĮ Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centras pateikė atsiliepimus į ieškinius ir jų patikslinimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovas su tokia diagnoze dirbti muitinėje negali. Duomenys apie ieškovo sveikatos būklę nurodyti 2006-05-19 Medicininės komisijos išvadoje ir 2006-05-18 siuntime tirti, konsultuoti ar gydyti. LR SAM 2003-12-22 įsakymo Nr.V-753, „Asmenų, pareiškusių norą būti priimtais į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje, taip pat muitinės pareigūnų profilaktinių ir neeilinių sveikatos patikrinimo tvarkos nuostatų 24 p. nurodytas ligų sąrašas, dėl kurių asmuo negali eiti muitinės pareigūno pareigų. Ieškovas nenurodo, kuo pasireiškė atsakovo aplaidus ir nesąžiningas pareigų neatlikimas ir kas konkrečiai tai padarė (T.1, b.l. 34, 37, 80, 128 - 130).

Šalies argumentai

Atsakovas VŠĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras pateikė atsiliepimus į ieškinius ir jų patikslinimus, kuriame nurodė, kad su ieškiniu ir jo patikslinimais nesutinka, nurodė, kad atsakovas spręsdamas klausimą dėl ieškovo tinkamumo muitininko pareigoms, rėmėsi ambulatorinės asmens sveikatos istorijoje esančiais duomenimis apie ieškovo psichinę būklę. Gydytojų konsultacinės komisijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004-03-31 įsakymu Nr.177 patvirtinti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų konsultacinės komisijos nuostatai. Siuntime tirti, konsultuoti ir gydyti nurodyta išvada, kad vadovaujantis 2000-05-31 SAM įsakymo Nr.301, 13 priedo bendrosiomis nuostatomis ir kontraindikacijomis dirbti muitinėje negali. Šią išvadą patvirtino ir Klaipėdos psichiatrijos ligoninės specialistai. VŠĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos sprendimą ieškovas vyr.gydytojui neskundė. (T.1. b.l. 38, 39, 82, 83, 136).

Atsiliepimas

Atsakovas VŠĮ Klaipėdos psichiatrijos ligoninė (Nuo 2008-11-06 VŠĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nurodė, kad duomenys apie ieškovo sveikatos būklę nurodyti epikrizėje Nr.1096. Dėl savo 1981 m. ligos diagnozės patikslinimo ieškovas, vadovaujantis LR Psichikos sveikatos priežiūros įstatymu, privalo kreiptis į Respublikinę Psichikos sveikatos centro komisiją ar į VŠĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninės komisiją (T.1, b.l. 40, 79, 131).

Atsakovas VŠĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, jis nepagrįstas ir netenkintinas, nurodo, kad ieškovas, aiškiai viršydamas savo kompetenciją, neturėdamas specialių medicinos ir psichiatrijos mokslo žinių, nepateikdamas galimų ekspertų išvadų, vadovaudamasis tik savo subjektyviu požiūriu vertina ir daro kategoriškas išvadas apie gydytojų psichiatrų profesinę kompetenciją. Ieškovas buvo gydytas Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 1981-07-16 iki 1981-08-03, nustatyta diagnozė – būklė po neuroinfekcijos su astenovegetaciniu sindromu. Nuo 1981-09-29 iki 1981-11-13 gydytas tuometinės Respublikinėje Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninėje. Pagal tuo metu galiojusią tarptautinę aštuntos peržiūros psichikos ligų klasifikacijos adaptuotą variantą psichikos sutrikimai vertintini kaip šizofrenija, vangios nepertraukiamos eigos, hipochondrinė forma. Ieškovo atveju galutinė klinikinė diagnozė yra psichopatija, šizoidinė forma. Ieškovo teiginys, kad 1981 m. ligos diagnozė blogino reputaciją ir darė neturtinę žalą, nepagrįsta jokiais faktiniais įrodymais, priešingai – pats ieškovas nurodo, kad po gydymo, baigė universitetą, visą laiką dirbo kompiuterijos srityje. Informacija apie ieškovo gydymą ir sveikatos sutrikimus ligoninėje viešai paskelbta nebuvo, išrašai pateikti tik Klaipėdos miesto psichoneurologijos dispanceriui ir Klaipėdos psichiatrijos ligoninei. Po 1981-11-13 ieškovas jų ligoninėje nebesilankė, tačiau, kaip nurodo pats ieškovas, 1988 ir 1995 metais buvo dar du kartus hospitalizuotas į Klaipėdos psichiatrijos ligoninę. (T.1, b.l. 138 – 173).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėta, nepagrįsta ir klaidinga 1981 m. ligos diagnozę, nurodytą Klaipėdos psichiatrijos ligoninės ir Vilniaus psichiatrijos ligoninės epikrizėse, atmetė, ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovų 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą, išskyrė į atskirą bylą ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtomis, nepagrįstomis, diskriminacinėmis ir prieštaringomis 2006 metų gegužės mėnesio Klaipėdos psichikos sveikatos centro, Klaipėdos jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro GKK išvadas neleisti ieškovui dirbti muitinėje ir perdavė pagal teismingumą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Klaipėdos apygardos teismas 2009-11-25 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeitė - Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovų 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas ir į atskirą bylą išskirtas ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtomis, nepagrįstomis, diskriminacinėmis ir prieštaringomis 2006 metų gegužės mėnesio Klaipėdos psichikos sveikatos centro, Klaipėdos jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro GKK išvadas neleisti ieškovui dirbti muitinėje bei perduotas pagal teismingumą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, panaikino ir šias dalis perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, nurodė, kad buvo iškelta neveiksnumo byla, todėl asmuo, inicijavęs tą bylą, turi būti nubaustas bauda. Kadangi tą bylą inspiravo teismo pirmininkė, jokios baudos nebuvo, atsirado slėpimas įrodymų. Nuo to prasidėjo jo sunkumai, nes negalėjo susipažinti su ambulatorinės bylos kopijomis. Ekspertizė rekomendacinio pobūdžio nors remiasi ambulatorinės bylos kopijomis. Kadangi nebuvo leista susipažinti su ambulatorine byla, buvo apribota teisė į gynybą, negalėjo duoti paaiškinimų. Faktiškai yra naudojama tikimybių teorija serga jis ar ne. Kadangi yra remisija, tai nėra jokios tikimybės, kad jis vėl susirgs. Reikalavimus atsisakė pasakyti, nes jie yra nurodyti byloje. Nuo 1995 m. jis yra pasveikęs, nes niekas iš šalių negali įrodyti, kad jis sirgo. Kuo toliau, tuo labiau silpnėja ligos tikimybė. Nei į išplėstinę gydytojų konsultacinę komisiją, nei į gydytojų konferenciją dėl išrašymo iš įskaitos nesikreipė, nes niekas jo ten nesiuntė ir nekvietė. Jokios pareigos eiti komisiją jis neturi. Niekas remisijos nepaneigė. Neturtinę žalą prašo priteisti iš visų atsakovų, jeigu teismas mano, kad prašo pernelyg mažos neturtinės žalos, prašo padidinti neturtinės žalos dydį. Į aukštesnio lygio sveikatos priežiūros įstaigą dėl neigiamos gydytojų konsultacinės komisijos išvadų nesikreipė, nes jautėsi sveikas. Ten kreiptis jam nereikia. Turi būti laikomasi logikos ir protingumo principo, taip pat negali būti sudarinėjamos dirbtinės kliūtys. Jis buvo komisijoje, buvo uždavinėjami keisti klausimai, naudojami aparatai. Gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje nenurodytas ligos kodas.

Ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo VŠĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad pozicija yra išsakyta atsiliepimuose. Gydytojų konsultacinė komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovas negali dirbti tose pareigose, į kurias jis pretendavo. Tokia išvada buvo padaryta remiantis ambulatorine ligos istorija, buvo pasitelkti kiti specialistai, tai yra, tuometinės Klaipėdos psichiatrinės ligoninės specialistai. Jokio pagrindo panaikinti išvadą nėra. Norėdamas pagrįsti visišką savo pasveikimą, ieškovas turėtų kreiptis į aukštesnio lygio medicininės įstaigos gydytojų konsultacinę komisiją. Jeigu būtų nurodyta, kad ieškovas visiškai pasveiko, tada atsakovas būtų neteisus, tačiau tokių duomenų bylos nagrinėjimo metu nėra. Gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje nėra nurodytas ligos kodas, nes niekur nėra nurodyta, kad jį privalu nurodyti.

Atsakovo VŠĮ Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Ieškovas nurodo, kad jo sveikatos būklė yra įvertinama kaip remisija, tačiau nenurodo, kieno remisija. Šis žodis gali būti traktuojamas įvairiai. Ieškovas savaip supranta šio žodžio prasmę. Gydytojų konsultacinė komisija privalo remtis Sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymu Nr.301 su pakeitimais, kur aiškiai yra nurodyta, kas gali būti muitinės pareigūnu. Muitinės pareigūnas yra susijęs su šaunamojo ginklo nešiojimu ir panaudojimu, taip pat su valstybės paslaptimis. Yra nustatyti standartai, kurie medikams neleidžia duoti teigiamos išvados ar gali dirbti šiose pareigose. Viena iš tų sąlygų, liga, įskaita, buvusi liga. Gydytojų konsultacinė komisija negalėjo nusižengti sveikatos apsaugos ministro įsakymui. Jie priėmė sprendimą pagal tuos normatyvus, kurie tuo metu galiojo. Ieškovas nenurodo, kas buvo pažeista. Galimai šis klausimas turėtų būti adresuotas Sveikatos apsaugos ministrui, kodėl yra priimami tokie draudimai. Ieškovo pateikta ekspertizės išvada dar kartą įrodo, kad ieškovui nustatyta ligos remisija. Ieškinys negali būti tenkinamas, nes neįrodyta, kad komisija, priimdama tokį sprendimą būtų ką nors pažeidusi. Ieškovas nesikreipė į aukštesnes medicinos įstaigas dėl buvusios diagnozės panaikinimo.

Atsakovų VŠĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ir VŠĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymas, 2003-12-22 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr.V-753 „Dėl asmenų, pareiškusių norą būti priimtais į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje, taip pat muitinės pareigūnų profilaktinių ir neeilinių sveikatos patikrinimų tvarkos nuostatų patvirtinimo“, 2000-05-31 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr.301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ 13 priedas „Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą) privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos“, 2004-03-31 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr.V-172 „Dėl Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsulatcinės komisijos nuostatų patvirtinimo“).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2006 m. ieškovas kreipėsi Klaipėdos teritorinę muitinę dalyvauti konkurse posto inspektoriaus pareigybei užimti. Asmuo, pareiškęs norą būti priimtas į tarnybą muitinėje, privalo pasitikrinti sveikatą ir pateikti asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos arba medicinos ekspertizės komisijos išvadą dėl tinkamumo tarnybai muitinėje. Asmenų, pareiškusių norą būti priimtais į tarnybą muitinėje, taip pat muitinės pareigūnų profilaktinių ir neeilinių sveikatos patikrinimų tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 8 str. 1 ir 4 d. ). 2003-12-22 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-753 „Dėl asmenų, pareiškusių norą būti priimtais į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje, taip pat muitinės pareigūnų profilaktinių ir neeilinių sveikatos patikrinimų tvarkos nuostatų patvirtinimo“ (toliau tekste nuostatai) buvo patvirtinti asmenų, pareiškusių norą būti priimtais į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje, taip pat muitinės pareigūnų profilaktinių ir neeilinių sveikatos patikrinimų tvarkos nuostatai, kurių 3 p. nurodyta, kad pretendentai privalo profilaktiškai pasitikrinti sveikatą prieš dalyvavimą konkurse arba atrankoje į tarnybą muitinėje, nuostatų II. Dalyje „Sveikatos tikrinimas ir apmokėjimas“ yra išsamiai reglamentuota sveikatos tikrinimo tvarka ir ligos, kuriomis sergantis, ir sveikatos problemų, dėl kurių asmuo negali eiti muitinės pareigūno pareigų, sąrašas (nuostatų 24 punktas). Todėl ieškovui 2006-05-17 pagrįstai buvo išduota Privalomo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma forma 047/a, kuri, su gydytojų parašais apie tinkamumą ieškovą užimti posto inspektoriaus pareigas turėjo būti pateikta Klaipėdos teritorinei muitinei iki 2006-05-23. 2004-03-31 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-172 „Dėl Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsulatcinės komisijos nuostatų patvirtinimo“ 11.3. p. suteikia teisę Gydytojų konsultacinei komisijai pasitelkti kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojus specialistus. Todėl 2006-05-18 VŠĮ Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centras pasiuntė ieškovą tirti, konsultuoti psichiatrui ir narkologui. Pagal VŠĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro išvadą, ieškovas, vadovaujantis 2000-05-31 Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr.301, 13 priedo nuostatais, dirbti muitinėje negali, su kompiuteriu dirbti gali (T.1, b.l. 8). Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsulatcinės komisijos nuostatų 13 punkte nurodyta, kad pacientas, nesutinkantis su gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu, per 5 darbo dienas gali jį apskųsti įstaigos vadovui, o įstaigos vadovo sprendimą – teismui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ši VŠĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro išvada buvo apskųsta įstaigos vadovui, todėl darytina išvada, kad šis sprendimas nebuvo skųstas. Ieškovui išduotoje privalomo sveikatos patikrinimo pažymoje yra nurodyta, kad pagal VŠĮ Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro 2006-05-31 d. išvadą, ieškovas dirbti muitinėje negali (T.1, b.l. 9, 12). Ieškovas šią gydytojų konsultacinės komisijos išvadą apskundė VŠĮ Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiajam gydytojui, tačiau ieškovo skundas buvo atmestas, ieškovui buvo nurodyta, kad medicininės komisijos išvados yra teisingos, pagrįstos Sveikatos apsaugos įstatymais bei Muitinės nuostatais (T.1, b.l. 6, 7).

Ieškovas nesutinka su VŠĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro ir VŠĮ Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro išvadomis, kurioje nurodyta, kad ieškovas negali dirbti muitinėje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2080-637/2008 atmetė ieškovo A. B. ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtomis, nepagrįstomis ir klaidingomis 1981 m. ligos diagnozę, nurodytą Klaipėdos psichiatrijos ligoninės ir Vilniaus psichiatrijos ligoninės epikrizėse. Šios teismo sprendime padarytos išvados turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str.), todėl ieškovas, prašydamas pripažinti neteisėtomis, nepagrįstomis, diskriminacinėmis ir prieštaringomis 2006 metų gegužės 31 d. VŠĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro ir VŠĮ Klaipėdos Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų konsulatcinės komisijos išvadas neleisti ieškovui dirbti muitinėje, privalo pateikti įrodymus dėl VŠĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro ir VŠĮ Klaipėdos Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų konsultacinės komisijos išvadų neteisėtumo, nepagrįstumo, diskriminatiškumo ir prieštaringumo.

Ieškovo sveikatos epikrizėje Nr.1096 yra nurodyta, kad ieškovas buvo tirtas nuo 1995-09-04 iki 1995-09-06, diagnozė – šizofrenija (remisija). Atsigulė pats savo iniciatyva, norėdamas „nusiimti diagnozę arba ją pakeisti į švelnesnę“ <..>. Dėl rėžimo pažeidimo iš skyriaus išrašytas, paliekant buvusią diagnozę. Rekomenduojama toliau tirtis ambulatoriškai, po ko galutinai šį klausimą atidėta spręsti išplėstinėje gydytojų konsultacinėje komisijoje arba bendrojoje gydytojų konferencijoje (T.1, b.l. 41-42). Pagal VŠĮ Klaipėdos psichiatrijos ligoninės (Nuo 2008-11-06 VŠĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė) 2007-01-15 pažymą Nr.4R-9, ieškovas gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 1981-09-29 iki 1981-11-13 su diagnoze: Psichopatija, šizoidinė forma. Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje ieškovas gydėsi nuo 1988-09-01 iki 1988-10-06 su diagnoze: Šizofrenija, priepuolinė – progredientinė eiga, paranoidinio registro priepolis. Nuo 1995-09-04 iki 1995-09-06 tirtas, diagnozė: Šizofrenija, remisija (T.1, b.l. 94 – 96). 2003-12-17 VŠĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro pažymoje Nr.01-10/2974, nurodyta, kad ieškovas stebimas psichiatrų nuo 1968 m., keletą kartų gydėsi psichiatrijos stacionare, paskutinį kartą buvo tirtas pačiam reikalaujant Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje nuo 1995-09-04 iki 1995-09-06 dėl diagnozės nuėmimo, bet už rėžimo pažeidimą iš stacionaro išrašytas, dirbęs inžinieriumi – programuotoju dviejuose darbovietėse, charakterizuojamas neigiamai. Apie galimybę dirbti vidaus reikalų sistemoje išvados neprieita, pakartotinai nukreiptas į Klaipėdos psichiatrijos ligoninės ambulatorinio konsultacinio skyriaus gydytojų konsultacinę komisiją, į kurią A. B. nenuėjo. Dėl darbo vidaus reikalų sistemoje tikslinga spręsti medicininėje komisijoje prie LR VRM (T.2, b.l.181). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.123 nurodyta, kad dėl asmenų, pareiškusių norą būti priimtais į tarnybą LR muitinėje sprendžia psichinės sveikatos įstaigos, remiantis LR SAM 2003-12-22 įsakymu Nr.V-753. Į ekspertams paskirtus klausimus (ar iš byloje esančių dokumentų galima daryti išvadą, kad ieškovui A. B. 2006-05-31 išduotos išvados dėl jo negalėjimo dirbti muitinėje pagrįstos ir ar pagal sveikatos būklę ieškovas A. B. 2006-05-31 ir dabar gali dirbti muitinės pareigūnu) teismo psichiatrai atsakyti nekompetentingi, nes tai psichikos sveikatos priežiūros įstaigų kompetencija (T.2, b.l. 183). 2009 m. sausio – balandžio 16 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.85TPK-5, nurodyta, kad A. B. psichinė būsena atitinka šizofrenijos, remisijos kriterijus (T.4, b.l. 69 - 70).

Įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2080-637/2008 nustatyta, kad tuometinės Klaipėdos psichiatrijos ligoninės (dabar VŠĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė) ir VŠĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės epikrizėse ieškovui nustatytos diagnozės buvo teisingos.

2003-12-22 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-753 „Dėl asmenų, pareiškusių norą būti priimtais į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje, taip pat muitinės pareigūnų profilaktinių ir neeilinių sveikatos patikrinimų tvarkos nuostatų patvirtinimo“ 24 punkte nurodytas ligų, kuriomis sergantis, ir sveikatos problemų, dėl kurių asmuo negali eiti muitinės pareigūno pareigų, sąrašas. Sąrašo 24.4 punkte nurodyta viena iš ligų, dėl kurių negalima užimti paminėtų pareigų – šizofrenija.

Ieškovas, duodamas teismui paaišknimus žodžiu ir raštu nurodo, kad yra pasveikęs, nes jam yra diagnozuota remisija, kurią ieškovas vertina kaip visišką pasveikimą. Teismui kartu ieškovas su įvairiais procesiniais dokumentais pateikė ištraukas iš knygos „Psichologija medicinoje“, internetinių puslapių (T.2, b.l. 11 – 28, 51, 52), knygos „Psichiatrija“ (T.2, b.l.155-178). Kadangi antspauduotame voke esanti informacija iš VŠĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro iš ieškovo A. B. ambulatorinės sveikatos istorijos yra susijusi su ieškovo reikalavimais, išspręstais 2008 m. balandžio 14 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2080-637/2008, teismas ja nesivadovauja, be to pagal LR Psichikos sveikatos priežiūros istatymo 15 str. ieškovui yra ribojama teisė susipažinti su šia informacija.

Remisija [lot. remissio –susilpnėjimas]: - laikinas ligos atoslūgis, per kurį sumažėja arba išnyksta ligos požymiai, galintis trukti nuo kelių savaičių ar mėnesių iki kelerių metų (Valerija Vaitkevičiūtė, Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius, leidykla „Žodynas“, 2002. – 905p.)

Ieškovas teismo posėdžio metu nepateikė jokių įrodymų (išskyrus savo paaiškinimus), kad 2006-05-31 VŠĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro ir VŠĮ Klaipėdos Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų konsultacinės komisijos išvados yra neteisėtos, nepagrįstos, diskriminacinės ir prieštaringos. Priešingai, byloje yra įrodymai, kad ieškovas gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 1981-09-29 iki 1981-11-13 su diagnoze: Psichopatija, šizoidinė forma. Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje ieškovas gydėsi nuo 1988-09-01 iki 1988-10-06 su diagnoze: Šizofrenija, priepuolinė – progredientinė eiga, paranoidinio registro priepolis. Nuo 1995-09-04 iki 1995-09-06 tirtas, diagnozė: Šizofrenija, remisija. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad 2006-05-31 ir bylą nagrinėjant teisme ieškovas būtų buvęs visiškai pasveikęs.

Byloje yra duomenys, kad ieškovas pats savo iniciatyva buvo nuvykęs ir buvo gydytas VŠĮ Klaipėdos psichiatrijos ligoninėje nuo 1995-09-04 iki 1995-09-06 dėl diagnozės nuėmimo, tačiau už rėžimo pažeidimą iš stacionaro išrašytas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovui yra žinoma, kad, norint nustatyti visišką pasveikimą, reikia kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.

Todėl akivaizdu, kad ieškovui pakako kreiptis į atitinkamus psichikos sveikatos specialistus, kurie būtų patvirtinę nustatytą ligą arba konstatavę pasveikimo faktą, tačiau ieškovas to nepadarė. Teismo posėdžio metu į teismo užduotus klausimus ieškovas paaiškino, kad nematė reikalo kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, nes jautėsi sveikas. Dėl šių priežasčių galima teigti, kad ieškovas pats elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, dėl ko patyrė neigiamas tokio elgesio pasekmes, todėl tenkinti ieškinį - pripažinti neteisėtomis, nepagrįstomis, diskriminacinėmis ir prieštaringomis 2006 metų gegužės mėnesio Klaipėdos psichikos sveikatos centro, Klaipėdos Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų konsultacinės komisijos išvadas neleisti ieškovui dirbti muitinėje nėra pagrindo.

Ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą taip pat netenkintinas kaip nepagrįstas, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovams teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui būtų buvę pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas ir į tai, kad ieškovui teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 proc. išlaidų, valstybei bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisitinos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį pripažinti neteisėtomis, nepagrįstomis, diskriminacinėmis ir prieštaringomis 2006 metų gegužės mėnesio Klaipėdos psichikos sveikatos centro, Klaipėdos Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų konsulatacinės komisijos išvadas neleisti ieškovui dirbti muitinėje ir priteisiti 3000,00 Lt neturtinės žalos atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis