- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-09
- Bylos Nr.
- Iv-551-422/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00052-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“
- Trečiasis asmuo
- R. V. G.
dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Linai Jančiauskienei,
atsakovo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovams Živilei Čeplauskei ir pirmininkui Kęstučiui Jukniui,
viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą atsakovei Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. V. G. dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ 2012 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. N-L015, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą (pastabą) profesinės sąjungos narei – trečiajam suinteresuotam asmeniui R. V. G..
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnis nustato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybės ir savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų ar veiksmų teisėtumo, dėl atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo, turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, tarnybinius ginčus ir kt. Minėto straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus).
ABTĮ 2 straipsnio 19 dalis tarnybinius ginčus apibrėžia kaip valstybės tarnautojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, ginčus su administracija, susijusius su tarnautojo statuso įgijimu, pasikeitimu ar praradimu, ar drausminio poveikio priemonių taikymu.
Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra nurodžiusi, kad ginčo rūšinį teismingumą apsprendžia teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, pobūdis. Administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spęsti ginčus, kilusius viešojo ar vidaus administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.), o bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja privatinius teisinius ginčus (Civilinio proceso kodekso 1 str., 22 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma.
Ginčas šioje byloje yra susijęs su profesinės sąjungos “Sandrauga“ nesutikimu taikyti drausminio poveikio priemonę R. V. G., kuri yra pareiškėjo darbuotoja.
Iš į bylą pateiktos darbo sutarties, sudarytos 2006 m. birželio 1 d. tarp Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir R. V. G., matyti, jog tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens yra susiklostę ne valstybės tarnybos, o darbo teisiniai santykiai. R. V. G. darbo teisės ir pareigos atsirado darbo sutarties pagrindu, jos einamos pareigos negali būti prilygintos valstybės tarnautojo, turinčio viešojo administravimo įgaliojimus, pareigoms. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 7 punktas numato, jog Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų.
Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog pareiškėjo keliamas ginčas dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtinu tarnybiniu ginču. Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis numato, kad ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-424/2008; 2002-04-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-624/2002). Pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Kadangi šiuo atveju ginčas dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą kilo iš darbo teisinių santykių, jis yra spręstinas bendrosios kompetencijos teisme.
Paaiškėjus, kad byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, ji perduotina pagal priskirtinumą (ABTĮ 70 str. 1d. 2p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja
nutaria:
Bylą perduoti pagal priskirtinumą Kauno miesto apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.