Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. D. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. birželio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12341-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. birželio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12341-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) T. D. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, buvo nubaustas 375 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad T. D. 2023 m. birželio 11 d. 20.15 val. Kaune, (duomenys neskelbtini)g. vairavo transporto priemonę, kurios maksimali leistina masė 3000 kg, prie kurios buvo prikabinta priekaba, kurios maksimali leistina masė viršija 750 kg (bendra junginio maksimali masė 5700 kg), neturėdamas teisės (kategorijos) to daryti. Šiais veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (toliau - KET) 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą - teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus. Vis tik, jei taip nėra, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad „įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsa­komybės.“, kuri taip pat pakartota ir ANK 2 straipsnio 2 dalyje - „Įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia.“ 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 (toliau - SEAKĮ) 23 straipsnio 6 ir 7 punktuose nurodyta, kad „B kategorija - automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“; BE kategorija - B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginiai“. SEAKĮ 13 straipsnyje kaip ir KET 14 punkte numatyta, jog „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės <...>“. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.“ ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad „Už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.“ Akivaizdu, kad aukščiau paminėtos teisės normos aiškiai apibrėžia kokiai teisės vairuoti transporto priemones kategorijai priskirta maksimali leistina transporto priemonės ir jos junginio su priekaba masė, todėl Pareiškėjo subjektyvus įsitikinimas, kad jo pasirinktas transporto priemonės pervežimo būdas bus saugesnis eismui, atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nešalina. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia. tiek dėl neatsargumo. išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos A. T. 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). Pažymėtina, kad Pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas. Pareiškėjas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas automobilio su priekaba nevairuoti neturėdamas tam teisės (reikiamos kategorijos) ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami pa­dariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukš­čiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018 ir kt.). Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su jo asmeniniais, šeimos ar darbo įsi­pareigojimais, yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas ir negali būti vertinamas ignoruojant viešąjį interesą. Pareiškėjas nebuvo baustas už administracinius nusižengimus dėl šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau, Pareiškėjas nuo 2010 metų yra baustas už 22 administracinius nusižengimus, iš kurių 20 yra už KET pažeidimus, t. y., už naudojimąsi mobiliuoju telefonu rankomis vairuojant transporto priemonę, maksimalaus leistino greičio viršijimą, tinkamai neįregistruotos transporto priemonės vairavimą, vairavimą transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo, vairavimą neužsisegus saugos diržo. Taip pat 2011 metais Pareiš­kėjas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas svetimas turtas. Šiuo metu, kaip ir nusižengimo padarymo metu, Pareiškėjas turi vieną galiojančią nuobaudą, už nusižengimą numatytą tame pačiame straipsnyje, bei už naudojimąsi mobiliuoju telefonu rankomis vairuojant transporto priemonę. Pareiškėjo administracinių nusižengimų istorija rodo, kad jis eilę metų sistemingai daro tyčinius nusižengimus, jis ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, todėl ši aplinkybė traktuotina kaip asmens padėtį bloginanti aplinkybė. Pareiškėjas nei savo paaiškinime protokole, nei nagrinėjimo metu neišreiškė nuoširdaus apgailestavimo dėl savo veiksmų ir tai paminėjo tik savo skunde, todėl bylos nagrinėjimo metu nebuvo fiksuota jokių lengvinančių aplinkybių, taip pat per klaidą nebuvo pažymėta sunkinanti aplinkybė - Pareiškėjas padarė tame pačiame straipsnyje numatytą nusižengimą kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Net ir atsižvelgiant į prieš tai pateiktą informaciją, Pareiškėjo asmenybė bylos nagrinėjimo metu Institucijos vertinta išskirtinai palankiai. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos dydis buvo parinktas atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, kur numatyta, kad „Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Institucija nurodė, kad nagrinėjamu atveju, ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, kad užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų“, o 7 dalyje numatyta, kad „Už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų <...>“. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių lengvinančių aplinkybių, tik sunkinanti, taip pat atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, ir asmenybę, asmens padėtį bloginančią aplinkybę, buvo paskirta nuobauda lygi straipsnio sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, t. y., 375 eurai, skiriant administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams, kuri, Institucijos nuomone, yra adekvati ir proporcinga. Atkreiptinas dėmesys, jog Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog yra vienintelis dirbantis asmuo šeimoje, bei suponuoja, kad tik jis gali vežti dukrą į darželį, tačiau patikrinus Pareiškėjo nurodytos sutuoktinės duomenis matyti, jog VĮ „Regitra“ duomenimis ji turi galiojančią teisę vairuoti transporto priemones, o VĮ „SODRA“ duomenimis būdama vaiko auginimo atostogose, pagal terminuotą darbo sutartį nuo 2023 metų vasario iki 2024 metų gruodžio mėnesio, bei pagal neterminuotą sutartį nuo 2019 metų kovo dirba (duomenys neskelbtini), iš ko matyti, jog Pareiškėjo pateikti argumentai neatitinka realybės, t. y., administracinio poveikio priemonės taikymas Pareiškėjui nepanaikina galimybių šeimos nariams laisvai judėti naudojantis transporto priemonėmis, bei Pareiškėjas nėra vienintelis asmuo išlaikantis šeimą, todėl traktuotini kaip Pareiškėjo vengimas atsakomybės, bandymas suklaidinti teismą ir siekis išvengti administracinio poveikio priemonės. Institucijos nuomone, Pareiškėjo byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, o Pareiškėjo pateiktos aplinkybės susijusios su darbu bei būtinybe rūpintis savo šeima, egzistavo ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau, akivaizdu, nebuvo pakankamos sulaikyti nuo nusižengimo darymo. Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, prašome Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas dalinai

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. birželio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12341-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) T. D. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, buvo nubaustas 375 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad T. D. 2023 m. birželio 11 d. 20.15 val. Kaune, (duomenys neskelbtini)g. vairavo transporto priemonę, kurios maksimali leistina masė 3000 kg, prie kurios buvo prikabinta priekaba, kurios maksimali leistina masė viršija 750 kg (bendra junginio maksimali masė 5700 kg), neturėdamas teisės (kategorijos) to daryti. Šiais veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę, neturintiems šios teisės.

Pareiškėjas T. D. pripažįsta padaręs nusižengimą, sutinka su jam paskirta bauda, tik prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad T. D. 2023 m. birželio 11 d. 20.15 val. Kaune, (duomenys neskelbtini)g. vairavo transporto priemonę, kurios maksimali leistina masė 3000 kg, prie kurios buvo prikabinta priekaba, kurios maksimali leistina masė viršija 750 kg (bendra junginio maksimali masė 5700 kg), neturėdamas teisės (kategorijos) to daryti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. D. turi B vairavimo kategoriją, kuri pagal SEAKĮ 23 straipsnio 6 ir 7 punktus suteikia jam teisę vairuoti automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“.

2023 m. birželio 11 d. 20.15 val. Kaune, (duomenys neskelbtini)g. T. D. vairavo transporto priemonę, kurios maksimali leistina masė 3000 kg, prie kurios buvo prikabinta priekaba, kurios maksimali leistina masė viršija 750 kg (bendra junginio maksimali masė 5700 kg). Šiam junginiui vežti būtina BE kategorija, tai yra teisė vairuoti B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginius, kurios pareiškėjas įvykio metu neturėjo. Pareiškėjas pažeidimą pripažįsta, paaiškino, kad nusižengė nepagalvojęs, iš nežinojimo, dėl savo pažeidimo labai gailisi ir šiuo metu jau yra pateikęs prašymą VĮ „Regitra“ dėl BE kategorijos įgijimo.

SEAKĮ 13 straipsnyje kaip ir KET 14 punkte numatyta, jog „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės <...>“. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.“ ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad „Už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą ad­ministracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.“

Aptarti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį – jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones. Įvertinus paminėtąsias aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir naikinti jį pagrindo nėra.

Už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą skiriama bauda nuo rijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Pareiškėjas su jam paskirta bauda sutinka, tačiau prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pareiškėjas nurodė, kad jis gailisi nusižengęs, pasižada daugiau pažeidimų nedaryti. Pažymėjo, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbui, pasirūpinti šeima, mažais vaikais, žmona šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose. Jis gyvena užmiestyje, susiekimas su miestu viešuoju transportu nėra išvystytas, be to, jo darbas susijęs su važinėjimu po visą Lietuvą, o jis pats yra (duomenys neskelbtini), dalyvauja (duomenys neskelbtini). Neturėdamas teisės vairuoti negalėtų (duomenys neskelbtini) ir dalyvauti varžybose. Pareiškėjas nurodė, kad jis išvadas dėl savo elgesio jau padarė, pasimokė, ateity bus atidesnis ir KET taisyklių nepažeidinės.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Ką šiuo atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes ir tinkamai taikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Teismas sutinka su Institucija, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau pažymėtina, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti teisingumo ir proporcingumo reikalavimus.

Kaip matyti iš skundžiamos nutarimo, pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Tačiau iš skundo ir pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat siekia įgyti BE kategoriją, kurios įvykio metu neturėjo ir už tai buvo nubaustas. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tuo tarpu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pareiškėjas baustas administracine tvarka, tačiau už nesunkius pažeidimus, nėra baustas už vairavimą neblaiviam ar kitus šiurkščius pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą, kas jį teigiamai charakterizuoja ir teismui suponuoja pagrįstą išvadą, kad jo padarytas nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemiškas.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas turi šeimą, du mažamečius vaikus, šiuo metu jo sutuoktinė yra vaiko auginimo atostogose. Jie gyvena užmiestyje, susisiekimas viešuoju transportu su mieste esančiu vaiko darželiu nėra lengvas. Atsižvelgtina ir į pareiškėjo darbo pobūdį, kad darbinėms funkcijoms vykdyti jam reikalingos turėti teisę vairuoti transporto priemones. Ta aplinkybė, kad jis laisvalaikiu užsiima (duomenys neskelbtini), nėra aktuali dėl teisės vairuoti transporto priemones sugrąžinimo, nes (duomenys neskelbtini), be kurio asmuo gali laikinai apsieiti. Be to, kaip (duomenys neskelbtini)tikrai turėjo žinojo Kelių eismo taisykles bei numatytus kvalifikacijos reikalavimus asmenims, kurie nori vairuoti transporto priemonę, kurios maksimali leistina masė 3000 kg ir prie kurios būna prikabinta priekaba, kurios maksimali leistina masė viršija 750 kg. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas visiškai suvokė padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas ir į savo padarytą pažeidimą žiūri atsakingai, ruošiasi laikyti BE vairuotojo kategoriją bei pasižada būti atidus ir laikytis KET taisyklių.

Todėl teismas, įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, padaryto nusižengimo pavojingumą, mano, kad T. D. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sutrumpintinas iki 2 mėnesių. Teismo manymu, tai padės įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus ir atgrasys pareiškėją nuo administracinių nusižengimų darymo bei užtikrins teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą, nesuvaržant pareiškėjo teisių labiau nei būtina.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo T. D. skundas tenkintinas dalinai, skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. birželio 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12341-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeistinas, T. D., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 2 mėnesių. Likusioje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

T. D. skundą tenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. birželio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-12341-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) iš dalies pakeisti ir, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, T. D. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 2 (dviejų) mėnesių. Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.