Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui A. J., su institucija, teikiančia išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2024-10-03 pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė rūpinasi savo nepilnamečiu sūnumi, jo ugdymu, sudaro vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Tarp šalių nėra ginčo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo. Todėl įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad ieškovės ir šalių sūnaus tarpusavio ryšys su motina artimesnis nei su tėčiu, darytina išvada, jog A. J. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka šio vaiko interesus. Iki išvados pateikimo teismui dienos skyriuje nebuvo gauta informacija, jog tarp šalių būtų kilusios konfliktinės situacijos dėl bendravimo su šalių sūnumi. (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centras nurodė, jog atsakovas keletą kartų susitarė su ieškove dėl susitikimų su nepilnamečiu šalių sūnumi, jiedu kartu leido laiką neutralioje aplinkoje. Šiame bylos nagrinėjimo etape nesant duomenų, kad tėvo bendravimas su vaiku kenktų jo interesams, skyriaus vertinimu, tiek ieškovės reikalavimai, teik atsakovo pozicija dėl atsakovo ir šalių vaiko tarpusavio bendravimo, neprieštarauja A. J. interesams. Vaikui išlaikyti skiriama suma neturėtų apsiriboti tik minimalių ir fiziologinių vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimu, darytina išvada, kad būtent ieškovės prašomas priteisti, o ne atsakovo siūlomas išlaikymo dydis, atitinka nepilnamečio A. J. teises ir teisėtus interesus.

Institucijos atstovė į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti institucijos atstovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš gimimo įrašo matyti, kad A. J. gimė (duomenys neskelbtini), jo mama yra V. J., tėvas A. J..

Ieškovė prašo nustatyti sūnaus A. J. gyvenamąją vietą su ja, nes sūnus yra mažas ir yra įpratęs būti su ja, emociškai ji yra sūnui artimiausiais žmogus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje numatyta, kad jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamos bylos duomenimis ieškovė augina nepilnametį sūnų A. J.. Ieškovė su sūnumi gyvena nuomojamame apie 44 m² ploto, 2 gyvenamųjų kambarių bute. Šeimos namuose yra visi būtinieji baldai, įrengtas vandentiekis, nuotekų sistema. Būste tvarkinga ir švaru, antisanitarinių sąlygų nepastebėta. Šalių vaikui sudarytos sąlygos augti, ugdytis, žaisti ir ilsėtis. Teismas sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) metų vaiko socialinis, emocinis ir psichologinis ryšys su motina, su kuria nuolat gyvena nuo gimimo iki šiol, neabejotinai yra stipresnis ir artimesnis nei su atskirai gyvenančiu tėvu. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama nekyla ginčas. Nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą spręsti, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu šalių sūnumi, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Atkreiptinas dėmesys, jog tėvas/motina, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-4 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomas pareigas, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jeigu atsakovas norės bendrauti su vaiku, tam ji netrukdys, bendrauti jis galės be apribojimų, tik būdamas blaivus. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad iki išvados pateikimo teismui dienos skyriuje nebuvo gauta informacija, jog tarp šalių būtų kilusios konfliktinės situacijos dėl bendravimo su vaiku. Pažymėjo, kad, ieškovės pozicija dėl atsakovo ir sūnaus tarpusavio bendravimo, neprieštarauja A. J. interesams. Teismo vertinimu, šalys gali netrukdomai bendrauti su vaiku, todėl nustatyti bendravimo tvarką šiuo metu nėra būtina. Ieškovė leidžia atsakovui dalyvauti vaiko gyvenime, užtikrina vaiko ir tėvo ryšio palaikymą, tėvo teisės bei pareigos bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant bei vaiko teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamai įgyvendinamos. Visuotinai suprantama, kad bendrauti su nepilnamečiu (šiuo atveju net mažamečiu) vaiku galima tik asmeniui esant blaiviam. Pasikeitus aplinkybėms, tarp šalių kilus nesutarimams dėl bendravimo su vaiku, gali būti nustatyta bendravimo tvarka.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis pagal straipsnio 2 dalį turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Tokiu būdu, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus, abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 924 Eur dydžio (atskaičius mokesčius siekia apie 709 Eur).

Ieškovė V. J. prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį nuo 2024-10-01 dienos mokomomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Iš pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad V. J. darbo užmokestis per mėnesį yra 685,45 Eur. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2024 m. liepos 8 d. pažymoje įrašyta, kad V. J. 2024 m. iki gegužės mėnesio gaudavo kas mėnesį po 152,90 Eur išmoką vaikui, o 2024 m. birželio, liepos mėnesiais išmoka vaikui buvo po 96,25 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose nurodyta, kad V. J. 2023-08-08 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu įgijo 0,0467 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 212 Eur vertės, ir gyvenamąjį namą su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini), bendros 3553 Eur vidutinės rinkos vertės. Atsakovas nurodė, kad dirba pavežėju (duomenys neskelbtini). Taip nurodyta ir institucijos pateiktoje išvadoje. Išvadoje taip pat nurodyta, kad atsakovas su mama gyvena jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jo plotas apie 45 m². įrengti du gyvenamieji kambariai, virtuvė, dušo ir tualeto kambariai. Šeimos namuose yra visi būtinieji baldai, įrengtas vandentiekis, nuotekų sistema. Neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad A. J. nustatytas neįgalumo lygis yra (duomenys neskelbtini) procentų iki 2024-10-23. Atsakovo teigimu jam priklauso ¼ dalis 7 ha žemės sklypų (duomenys neskelbtini).

Iš išdėstytų duomenų apie šalių turtinę padėtį matyti, kad jų abiejų turtinė padėtis nėra gera, jie gauna nedideles pajamas ir turi nedidelės vertės nekilnojamąjį turtą, kuriuo nesinaudoja. Tai įrodo, kad viena ieškovė negali ir neturi išlaikyti vaiką, nes tai yra abiejų tėvų pareiga. Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių. Išlaikymo dydis priklauso ir nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta.

Nors ieškovės turtinė padėtis yra sunki, bei ji rūpinasi kasdiene vaiko priežiūra, ji prisiima sau didesnę sūnaus išlaikymo dalį ir teismo posėdžio metu sumažino ieškinio reikalavimą atsakovui iki 250 Eur per mėnesį. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog jis sutinka teikti 250 Eur išlaikymą vaikui. Nors teismo posėdžio metu jis su tokia išlaikymo suma nebesutinka, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas per mėnesį gauna pajamas nuo 800 Eur iki 1000 Eur (kaip pats nurodė) todėl teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybę 250 Eur suma prisidėti prie vaiko išlaikymo ir teikti nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio teismas taip pat atsižvelgia į institucijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškovės prašomas priteisti (ieškinyje 350 Eur), o ne atsakovo siūlomas išlaikymo dydis (atsiliepime į ieškinį 250 Eur), atitinka nepilnamečio A. J. teises ir teisėtus interesus. Taigi 250 Eur išlaikymo suma iš vieno iš tėvų laikoma minimalia priteistina suma, mažesnė suma nebeatitiktų vaiko poreikių.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes vertintina, kad atsakovas gali dirbti ir užsidirbti, kad galėtų teikti didesnį išlaikymą vaikui. Atsakovo turtinė padėtis geresnė tuo, kad jis pats vaiko neaugina, gali laisvai rinktis darbą ir daugiau užsidirbti. Bet kuriuo atveju, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Be to, tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl privalo stengtis uždirbti didesnes pajamas, kad savo vaikus galėtų išlaikyti tinkamai. Nagrinėjamu atveju pagal nustatytus duomenis darytina išvada, kad atsakovo faktinė ir turtinė padėtis nėra kliūtis mokėti ieškovės prašomą 250 Eur išlaikymą. Atsakovui taip pat, kaip ir ieškovei, tenka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, todėl teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas visiškai, ir iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteistina po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. spalio 1 d. iki A. J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodytas išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Remiantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2024-01-01 (kaip ieškinyje) iki 2024-09-30, t. y. už 9 mėnesius po 250 Eur susidaro bendra 2250 Eur įsiskolinimo suma. Atsakovas pripažįsta, kad 2024 metais nuo sausio mėnesio iki bylos nagrinėjimo dienos neteikė sūnui išlaikymo, jis sutiko su šia ieškinio dalimi. Teismas pripažįsta, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiui vaikui yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovė sutinka, kad šis išlaikymo įsiskolinimas būtų sumokėtas ne iš karto, bet per 18 mėnesių, kas mėnesį mokant 125 Eur išlaikymo įsiskolinimo dalį. Teismas sprendžia, kad toks išlaikymo įsiskolinimo mokėjimas yra palankus atsakovui ir priteistinas tokiu būdu dalimis.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymą, priteisiamą vaikui, pavedama valdyti nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui – vaiko mamai V. J., su kuria nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovui A. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-08-14 sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant antrinę teisinę pagalbą 100 procentų. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Šioje dalyje tenkinant ieškinį iš atsakovo valstybei nėra priteistinas žyminis mokestis. Taip pat nėra priteisiamos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė V. J., užvesdama bylą, yra sumokėjusi 110 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Taip pat už advokato pagalbą ji turėjo 400 Eur išlaidas. Tai patvirtina 2024-07-11 dienos kvitas. Tenkinant ieškinį šios išlaidos, iš viso 510 Eur ieškovei priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsniu, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:

- 2 250 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) materialinio išlaikymo įsiskolinimą už 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį; šį įsiskolinimą sumokant lygiomis dalimis per 18 mėnesių (125 Eur kiekvieną mėnesį);

- periodinėmis išmokomis – po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki A. J. pilnametystės. Šią sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į metinę infliaciją. Lėšos vaikui turi būti pervestos kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos.

Nustatyti, kad V. J. vaikui A. J. skirtas lėšas tvarko išimtinai sūnaus interesais uzufrukto teisėmis.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. J. 510 Eur (penkių šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.