Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-04-23 · Byla Nr. ATP-166-519/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-23
Bylos Nr.
ATP-166-519/2012
Teisminio proceso Nr.
4-07-3-00318-2012-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-166-519/2012Teisminio proceso Nr. 4-07-3-00318-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.5.; (S) 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos I. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012‑02-20 nutarimo, kuriuo I. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 127 straipsnio 1 dalį 500 (penkių šimtų) litų dydžio bauda, pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, subendrinus nuobaudas skirta 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. nubausta už tai, kad 2012 m. sausio 7 d., 17 val. 13 min. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „Hyundai Getz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), nesustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiojo M. Š. ir jį kliudė, taip nežymiai sutrikdydama jo sveikatą, be to, iš įvykio vietos nuvažiavo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 37, 231.4 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu I. J. prašo pakeisti Šiaulių miesto aplinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarimą paliekant paskirtą ir sumokėtą administracinę baudą - 3000 (tris tūkstančius) litų, bet neatimti teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, pripažindamas lengvinančią aplinkybę tai, kad apeliantė nuoširdžiai gailisi padariusi administracinį pažeidimą, turėjo vertinti ir tai, kad ji po įvykio būdama policijos įstaigoje bendravo su nukentėjusiu, jo atsiprašė, jis jai (I. J.) jokių pretenzijų nebereiškė. Mano, jog jos padaryto administracinio pažeidimo aplinkybės nebuvo įžūlios: pėstysis į perėją išėjo staiga, buvo be atšvaito, o lauke buvo tamsu, blogas matomumas, snigo ir po susidūrimo su juo jis nuėjo toliau. Taip pat mano, kad jos nuvažiavimas iš įvykio vietos negalėjo būti vertinamas kaip norėjimas išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą, nes tolimesni apeliantės veiksmai įrodo, kad ji tuo metu, kaip moteris, patyrė stresą, susijaudino ir nesąmoningai nuvažiavo. Maždaug po 10 min. apeliantė niekieno neverčiama grįžo į įvykio vietą, ten rado policijos ekipažą. Buvo užfiksuotas eismo įvykis. Mano, kad jos pasišalinimas iš įvykio vietos teisme turėjo būti vertinamas ne kaip įžūlus vengimas atsakomybės, o pasimetimas tokioje situacijoje.

Nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas skirdamas bausmę už padarytą administracinį pažeidimą negalėjo nevertinti ir kitų aplinkybių, kurios galėjo sušvelninti bausmės dydį: šiuo metu apeliantė yra sumokėjusi paskirtą 3000 Lt baudą, pateikė teismui iš darbovietės raštą, kuriame yra patvirtinamos darbo funkcijų atlikimo tam tikros aplinkybės. Jos yra neatsiejamai surištos su tarnybinio automobilio vairavimu atliekant pavestą darbą, o vairuotojo teisių atėmimas tokiam ilgam laikotarpiui reikštų ir darbo netekimą. Taip pat nurodo, jog palikus galioti paskirtą vairavimo teisių atėmimą trejiems metams būtų pažeistas proporcingumo principas tarp įstatymo tikslų siekiant asmenį perauklėti, nubausti ir užtikrinti, jog jis ateityje nepažeidinėtų įstatymų ir to, kokias neigiamas socialines pasekmes sukels vairuotojo teisių atėmimas, t. y. apeliantė mano būsianti atleista, kaip negalinti atlikti pavesto darbo, o žinant šių dienų esamą ekonominę situaciją, jos amžiaus žmogui, kur nors įsidarbinti būtų be galo sunku. Teigia, kad šeimoje yra vienintelė dirbanti, vyras S. J. yra neįgalus (darbingumas 40 procentų), sūnus M. J. mokosi Šiaulių universitete, jo studijos yra mokamos. Mano, kad jos esama socialinė padėtis leidžia teigti, kad paskirta nuobauda, kurią pasiskolinusi pinigų jau yra sumokėjusi, ir yra ta priemonė, kuri, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliantę pakankamai griežtai nubaus, o administracinės nuobaudos paskyrimo tikslai, bei uždaviniai jau bus pasiekti bei įvykdyti.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino tai, kad negali būti taikoma LR ATPK 30¹ str. nuostata, nes tai liečia ne tik apeliantę, sukelia ne tik jai vienai tam tikrus nepatogumus. Mano, jog jos elgesys po įvykio rodo, kad padaryto administracinio pažeidimo aplinkybės nebuvo šiurkščios. Apeliantė įsitikinusi, kad nuobaudos pasekmės – vairavimo teisių atėmimas, tikrai sukels skaudesnes socialines pasekmes visai apeliantės šeimai negu norimi pasiekti prevenciniai bausmės tikslai.

Šiaulių apskrities VPK atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis LR ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. LR ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal LR ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-4788/2009, Nr. N63-992/2010, N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įstatymo normas, patikrino skundžiamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Apeliantė savo kaltės padarius jai inkriminuojamą LR ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą iš esmės neneigia, tačiau nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad I. J. visiškai pripažino padarytus administracinius teisės pažeidimus, matyti, jog tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek apeliaciniame skunde, apeliantė ginčija tyčia pasišalinusi iš įvykio vietos, t. y. padarius LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Apeliantė motyvuoja tuo, kad nukentėjusysis atsisakė sėstis į jos automobilį bei nuėjo ir tik tuomet ji nuvažiavo, tačiau po to ji pati, savo noru, po 10 minučių grįžo į įvykio vietą. Priešingai nei nurodo apeliantė, nukentėjusiojo paaiškinime teigiama, jog jis niekur nenuėjo, o kai I. J. pasišalino, iškvietė policiją. Po to, policijos pareigūnams paskelbus automobilio paiešką, pavyko sustabdyti I. J. vairuojamą automobilį toje pačioje gatvėje, prie parko. Pareigūno tarnybiniame pranešime nenurodyta, jog I. J. automobilis būtų stabdytas, taip pat nenurodyta, kiek laiko po eismo įvykio I. J. buvo pasišalinusi. Tarnybiniame pranešime taip pat nenurodoma ar automobilis į įvykio vietą jau buvo grįžęs iki atvykstant pareigūnams.

Pažymima, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasižalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62 – 3765/2011).

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės kaltės formos dėl LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo iš viso netyrė ir nevertino, dėl to nutarime visiškai nepasisakė, o byloje nėra pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad I. J. veika pasireiškė kaip tyčinis pasišalinimas iš įvykio vietos.

Skundžiamame nutarime konstatuota, kad I. J. prisipažino padariusi pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi. Pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde, kaip jau minėta, I. J. neigia savo kaltę tyčia padarius LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Nagrinėdamas skundą apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti apeliantės parodymų pirmosios instancijos teisme ir juos sulyginti su kitais bylos duomenimis, kadangi byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors LR ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N1-1333/2007).

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nei policijos pareigūnas R. S., kuris atvyko į įvykio vietą ir užfiksavo eismo įvykį, nei nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme apklausti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas, nesant byloje šių papildomų duomenų, negali vertinti I. J. apeliacinio skundo motyvų dėl LR ATPK 130 str. 1 d. ir 30¹ str. taikymo pagrįstumo, todėl šioje byloje būtina papildomai apklausti liudytojus bei pašalinti tarp I. J. ir nukentėjusiojo M. Š. paaiškinimų esančius prieštaravimus dėl I. J. pasišalinimo iš įvykio vietos aplinkybių.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, ir nerinko galimų papildomų įrodymų. Todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo papildomai ištirti bylos aplinkybes, pašalinti visas byloje esančias abejones ir prieštaravimus, nes tik įvertinus įrodymų visumą galima daryti išvadas dėl I. J. kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

TeisėjasGražvydas Poškus