- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-04
- Bylos Nr.
- 2-31-446/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Išvadą teikia
- Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 74.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinius atsakovui A. K., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir santuokos nutraukimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė prašo santuoką tarp jos ir atsakovo nutraukti, dėl santuokos iširimo kaltu pripažinti atsakovą, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę K. pavardę, nepilnamečių vaikų A. K., gimusio 1994 m. rugpjūčio 2 d., ir V. K., gimusios 1996 m. kovo 26 d., gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 50000 Lt, padalinti santuokoje įgytą turtą, jos asmeninėje nuosavybėje paliekant 1,81 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį AUDI 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš jos atsakovui 1867,50 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nuomonės dėl ieškinio nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys dėl santuokos nutraukimo pagrįstas ir tenkintinas pilnumoje, dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo - dalinai.
Iš santuokos, gimimo liudijimų (b.l. 6, 7, 8), pažymos apie šeimos sudėtį (b.l. 9) matyti, kad šalys susituokė 1988 m. birželio 11 d., šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai A. K., gimęs 1994 m. rugpjūčio 2 d., ir V. K., gimusi 1996 m. kovo 26 d. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (b.l. 46-47), automobilio registracijos liudijimo (b.l. 48) matyti, kad santuokoje yra įgytas turtas – 1,81 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir automobilis AUDI 90, 1987 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė nurodė, kad jos sutuoktinis piktnaudžiavo alkoholiu, vengė išlaikyti šeimą, tačiau ji stengėsi išsaugoti šeimą, tikėjosi, kad atsakovas pakeis gyvenimo būdą, tačiau jis nepasikeitė. 1997 metais jos sutuoktinis išvyko uždarbiauti į Vilnių, kurį laiką grįždavo namo, tačiau jau dešimt metų, kaip atsakovas į namus negrįžta, vaikų neišlaiko. Jų santuokiniai ryšiai daugiau kaip prieš dešimt metų nutrūko, atsakovas nei su ja, nei su vaikais nebendrauja, išsaugoti santuokos nėra jokių galimybių. Gavęs ieškinį po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, atsakovas jai neskambino, atnaujinti santykių nebandė. Ji nematanti jokių galimybių susitaikyti, todėl prašo santuoką nutraukti. Daug metų ji viena augino ir išlaikė keturis jų vaikus, du vaikai šiuo metu jau pilnamečiai. Kadangi jai vienai sunku išlaikyti nepilnamečius vaikus, prašo jų išlaikymui iš atsakovo priteisti po 500 Lt kas mėnesį. Ji nežinanti apie atsakovo pajamas ir turtą, jo gyvenimo būdą ir galimybes tokio dydžio išlaikymą teikti, tačiau nori, kad tokio dydžio išlaikymas būtų priteistas. Išlaikymo įsiskolinimą 50000 Lt ji prašanti priteisti už trejus metus. Santuokoje yra įgytas 1,81 ha žemės sklypas ir automobilis. Juos ieškovė įgijusi iš savo lėšų, jų išlaikymu ji rūpinosi viena, todėl šį turtą prašo priteisti jai, atsakovui iš jos piniginę kompensaciją 1867,50 litų sumoje.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinius nepareiškė. Jo abejingumas šeimai, vengimas teismo vertintinas jo interesų nenaudai – ieškinių pripažinimu, sutikimu su ieškiniuose nurodytomis šeimos iširimo priežastimis.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomone, ieškinys dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių sutuoktinių vaikų gyvenamųjų vietų nustatymo su mama ir išlaikymo priteisimo iš tėvo yra pareikštas nepilnamečių vaikų interesais, nes tėvas vaikais visiškai nesirūpina, išlaikymo neteikia, nors nepilnamečius vaikus išlaikyti privalo abu tėvai.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad sutuoktiniai labai ilgą laiką negyvena santuokinio gyvenimo, šeimyninių santykių nepalaiko, bendro ūkio neveda, todėl yra pagrindo manyti, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūkę galutinai, jiems išsaugoti šeimą nėra galimybės, santuoka nutrauktina.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečios knygos normose įtvirtinti sutuoktinių lojalumo, pagarbos vienas kitam, moralinės bei materialinės paramos principai. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas nuo 1997 m. visiškai nesirūpina šeima, šeimos būsto ir nepilnamečių vaikų išlaikymu. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė, paskelbus paiešką per policiją, atsakovo gyvenamoji vieta nustatyta Vilniuje, kas rodo, kad atsakovas tikrai su šeima negyvena. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas.
Ieškovei prašant, nutraukus santuoką jai paliekama santuokinė pavardė (CK 3.69 str. 1 d.).
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patvirtino, kad nepilnamečių šalių vaikų gyvenimas su mama atitinka vaikų interesus, todėl nepilnamečių A. K. ir V. K. gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina – ieškove. Ginčo dėl bendravimo su vaikais nekyla, todėl atsakovas gali bendrauti su vaikais be apribojimų.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Akivaizdu, kad šalių vaikų poreikiai dideli – sūnus septyniolikos, dukra šešiolikos metų amžiaus. Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad jos pajamos pragyvenimui – asmeninis ūkis, kuriame užsiaugina daržovių maistui, parduoda pieną (b.l. 13-15). Šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad ieškovės materialinė padėtis sunki, ji neturi galimybių viena pilnumoje patenkinti visų vaikų poreikių. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (800 Lt). Sunki tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-3-259/2004). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovas niekur nedirba (b.l. 80), duomenų, kad jis būtų neįgalus arba dėl kokių nors kitokių aplinkybių negalėtų dirbti ir išlaikyti vaikus, teismui nepateikia, todėl laikytina, kad jis yra darbingas, sveikas, kitų išlaikytinių neturintis ir galintis išlaikyti savo vaikus. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo perkelti vaikų išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaikų interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, pripažįsta tikslinga priteisti materialinį išlaikymą iš atsakovo po 400 Lt, t.y. pusę minimalios algos, kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.
Remiantis Civilinio kodekso 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės tvirtinimą, kad jis daugiau nei trejus metus išlaikymo vaikams neteikia, todėl išlaikymo įsiskolinimas, ieškovei reikalaujant, iš atsakovo priteistinas, skaičiuojant kas mėnesį kiekvienam vaikui po 400 Lt, t.y. po 14400 Lt (400x36=14400).
Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. nuostatas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš nekilnojamojo turto registro pažymėjimo (b.l. 46-47), transporto priemonės registracijos liudijimo (b.l. 48) matyti, kad 1,81 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas 2007-11-08 pirkimo-pradavimo sutartimi, automobilis AUDI 90 – 2008-01-19. Kadangi šis nekilnojamasis turtas įgytas santuokos su A. K. metu, todėl jis laikytinas bendrąja jungtine šių sutuoktinių nuosavybe. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.100 str. 4 p.), todėl spręstinas klausimas dėl santuokinio turto padalijimo. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117.1 d.). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). Ieškovės reikalavimas jai paskirti žemės sklypą ir automobilį natūra, atsakovui – piniginę kompensaciją pagrįstas ir tenkintinas. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, atsakovas prie šio turto išlaikymo neprisideda, kartu su šeima ilgą laiką negyvena, savo pasiūlymų teismui dėl santuokinio turto padalijimo nepateikė, todėl teismas laiko, kad ieškovės nurodyta piniginė kompensacija 1867,50 Lt, t.y. pusė žemės sklypo vidutinės rinkos vertės (1717,50 Lt) ir 150 Lt už labai seną ir nusidėvėjusį automobilį, reali ir pagrįsta.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), todėl ieškinį dėl santuokos nutraukimo patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis 251 Lt (b.l. 29, 30).
Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokesti, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), kuris šioje byloje yra 288 Lt (400x2x12x3%=288) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Kadangi ieškinys iš esmės patenkintas, todėl iš atsakovo priteistinos valstybei išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 40,40 Lt (b.l. 1) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.60 str., CPK 259 str., 265 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinius tenkinti dalinai.
Santuoką, įregistruotą 1988 m. birželio 11 d. Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 125, tarp A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), nutraukti.
Pripažinti, kad santuoka iširo dėl A. K. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – K.
Nepilnamečių vaikų A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina S. K., a.k. (duomenys neskelbtini).
Leisti A. K. bendrauti su nepilnamečiais vaikais be apribojimų.
Priteisti iš A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą vaikams A. K., gimusiam 1994 m. rugpjūčio 2 d., a.k. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gimusiai 1996 m. kovo 26 d., a.k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 (keturis šimtus) litų nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki vaikų pilnametystės.
Priteisti iš A. K. išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį sūnui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir dukrai V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), po 14400 (keturiolika tūkstančių keturis šimtus) litų kiekvienam.
Lėšas, skirtas nepilnamečių vaikų išlaikymui, uzufrukto teise valdys vaikų motina S. K., a.k. (duomenys neskelbtini)
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2011 m. rugsėjo 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi, panaikinti, laikiną išlaikymą A. K. ir V. K. nutraukti, lėšas, išieškotas pagal šią nutartį, įskaityti į šiuo sprendimu priteisto išlaikymo sumą.
Padalinti santuokoje įgytą turtą, S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn priteisiant 1,81 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį AUDI 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš S. K. A. K. 1867,50 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimt septynių litų 50 ct.) už jai tenkančią didesnę santuokinio turto dalį.
Priteisti iš A. K. bylinėjimosi išlaidas : 251 (du šimtus penkiasdešimt vieną) litą S. K. ir 328,40 Lt (tris šimtus dvidešimt aštuonis litus 40 ct.) valstybei.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.