- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2007-12-07
- Bylos Nr.
- II-1322-583/2007
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pažeidėjas
- A. G.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Petras Macenis
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. G., jo atstovui advokatui Petrui Maceniui, nukentėjusiajam V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – A. G. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriui dėl 2007 m. spalio 3 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2007 m. spalio 3 d. Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūno (toliau – Institucijos) nutarimu A.G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 3000 litų bauda, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnį ir jam paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, subendrinus paskirtąsias administracines nuobaudas, paskirta galutinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams. Administracinėn atsakomybėn A.G. patrauktas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 30 d. apie 13:20 val., Klaipėdos rajone, Gručeikių kaime, neblaivus vairuodamas automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir kliudęs apgadino automobilį Mazda Tribute, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai pasišalino.
Šalies argumentai
A.G. skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus 2007 m. spalio 3 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad 2007 m. rugsėjo 30 d. apie 13:00 val. grįžo namo kartu su meistru. Pripažįstą, kad grįžę namo gėrė degtinę, tačiau neigia administracinio teisės pažeidimo padarymą. Nurodo, jog apie 16:00 val. į jo namus atvykę policijos pareigūnai išsivežė jį į policijos komisariatą, nustatė girtumą, apkaltino neva jis padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir uždarė į išblaivinimo kamerą. Nurodo, jog policijos pareigūnai neapžiūrėjo jo automobilio, nesurašė apžiūros akto, todėl nėra jokių objektyvių duomenų apie automobilių kontaktą. Teigia, jog eismo įvykyje pats nedalyvavo ir nėra jokių įrodymų, nes ant automobilio nėra jokių susidūrimo pėdsakų. Pažymi, kad automobilį vairavo blaivus ir tik grįžęs namo vartojo alkoholį, o neblaivumą galima inkriminuoti tik tuomet, kai vairuotojas žinojo ir suvokė, kad dalyvavo eismo įvykyje ir po to vartojo alkoholį. Teigia, jog nepadarė jokio pažeidimo, todėl nutarimas naikintinas, o administracinė byla nutrauktina.
A.G. atstovas advokatas Petras Macenis prašo skundą patenkinti.
Institucija apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkama (b.l. 50), atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Nukentėjusysis V. K. nurodė, kad nesutinka su A.G. skundu. Teigia, kad eismo įvykio metu buvo kontaktas su A.G. vairuojamu VW Transporter, smūgis buvo toks stiprus, jog kliudžius veidrodėlį pažiro stiklai, jo veidas aplipo stiklo šukėmis. A.G. važiavo viršydamas greitį ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, todėl jei reaguodamas į jo manevrą nebūtų pasukęs kanalo sankasos link, būtų buvęs smūgis kaktomuša, įvykio pasekmės būtų neįsivaizduojamai sunkesnės. Akivaizdžiai įsidėmėjo, kad automobilį vairavo A.G. ir tai gali patvirtinti kategoriškai teisme. A.G. buvo neblaivus, negalėjo pasirašyti net paaiškinimo, būtent tokios būklės jis buvo ir tuomet, kai vairavo automobilį, nes jis privažiavo jam pavymui į jo namo kiemą, kai jis po gana ilgo pasivažinėjimo, tikėtina siekiant pasislėpti, grįžo į namus. Nukentėjusysis prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų.
Kaip nustatyta iš 2007-09-30 administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio A.G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis pažeidė kelių eismo taisyklių 68;164;271 punktų reikalavimus ir atsakomybė už tai numatyta ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. 2007-10-03 nutarimu A.G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnį. Taigi nutarimu jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ir už ATPK 130 straipsnyje numatytą veiką. Iš protokolo turinio, kuriame yra nurodoma, kad vairuodamas automobilį neblaivus, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, ten kliudė automobilį ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių 68 punkto, 164 punkto ir 271 punkto reikalavimus, akivaizdu, kad veikos, numatytos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įvykdymas yra inkriminuotas protokolo aprašomojoje dalyje, nėra tik nurodytas atsakomybę už tai numatantis administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnis. Tai patvirtina ir tai, kad jis kaltinamas pažeidęs KET 271 punkto reikalavimą, kuris numato, jog eismo įvykio metu nesant nukentėjusių asmenų, o visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams sutariant vertinant jo aplinkybes, leidžiama palikti įvykio vietą ir nedelsiant vykti į policiją, prieš tai nubraižius eismo įvykio schemą (nurodžius joje šių taisyklių pažeidimą, jį padariusio asmens vardą ir pavardę) ir po ja pasirašius. Taigi tik įvykdžius šios imperatyvios normos reikalavimus eismo įvykio dalyviai gali pasišalinti iš eismo įvykio vietos. 2006-04-14 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr.N3-444/2006 suformuluota teisės aiškinimo taisyklė 1.2.2 (biuletenis administracinių teismų praktiką Nr. 9, psl.31-40), kuria yra konstatuojama, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme – t.y., ar gali būti pašalinti taikant ATPK 284 straipsnio 2 dalį, ar tik institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą. Paprastai protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teise, turi būti pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą, asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veiklos aplinkybes, ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Šiuo konkrečiu atveju, protokolo grafoje apie pažeidimo esmę, yra aiškiai konstatuota, kad asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos, taigi veika yra inkriminuota, tačiau neįrašytas straipsnis numatantis administracinę atsakomybę, todėl teismas pripažįsta, kad šie protokolo trūkumai nėra trūkumai, kurie kliudytų bylą nagrinėti teisme, juolab, kad ginčijamu nutarimu veika nėra kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole aplinkybes.
Dėl veikos, numatytos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, inkriminavimo pagrįstumo.
ATPK 127 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai tai padaro neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigių medžiagų asmuo. Būtent šios veikos įvykdymu yra kaltinamas A.G. Įrodymai, kuriais grindžiamas teisės pažeidimas yra administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, nukentėjusiojo V.K. paaiškinimas, transporto priemonių techninės apžiūros aktai ir fotolentelės, alkotesterio parodymai (b.l.15;17;21;22-27). A.G. yra kaltinamas, kad 2007-09-30, apie 13:20, Gručeikių kaime, Klaipėdos rajone, vairuodamas automobilį VW Transporter, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir kliudęs apgadino automobilį Mazda Tribute, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). A.G. skunde (b.l.7) kategoriškai neigia, kad kliudė kitą automobilį ir tvirtina, kad jokiame eismo įvykyje nedalyvavo, nurodo, kad 2007-09-30, apie 13:00 val. grįžo namo kartu su A.D. Pripažįsta, kad grįžę namo gėrė degtinę, kai apie 16:00 val. į jo namus atvykę policijos pareigūnai išsivežė jį į policijos komisariatą, nustatė girtumą, apkaltino neva jis padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir uždarė į išblaivinimo kamerą. Tačiau teismo posėdžio metu A. G. nurodė kitą versiją, kad jam, kartu su A. D. važiuojant automobiliu VW Transporter į Dumpių kaimo parduotuvę nusipirkti statybinių medžiagų, pamatė, kad dideliu greičiu priešais atvažiuoja automobilis, kuris važiuodamas išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, dėl ko buvo priverstas pasukti į kelkraštį, nes kelias toje vietoje siauras ir prasilenkimo metu išgirdo kaukštelėjimą. Norėdami įsitikinti kas atsitiko, išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo automobilį ir prie veidrodėlio aptiko nedidelį įlenkimą. Kadangi kliudęs jo automobilį kitos transporto priemonės vairuotojas nesustojo, nuostoliai nebuvo dideli, tęsė savo kelionę ir nuvažiavo į parduotuvę, kur įsigiję reikiamų medžiagų grįžo namo, papietavo, išgėrė degtinės (b.l.45). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. D. nurodęs, kad kartu su A.G. 2007-09-30 apie 13 val. važiavo į Dumpius pirkti statybinių medžiagų, iš priekio atvažiavo baltos spalvos automobilis, su kuriuo buvo kontaktas, po kurio sustojo, apžiūrėjo automobilį, tačiau nusprendę, kad žala nedidelė, todėl tęsė kelionę toliau. Nusipirkę reikiamų prekių grįžo namo, kur papietavę išgėrė. Kai atvažiavo policijos pareigūnai kartu su A.G. buvo namuose, neneigė, kad atvykus policijos pareigūnams buvo neblaivus ir miegojo gyvenamojoje patalpoje.
A.G. prašymu, teismas tirdamas pirminę skunde išdėstytą versiją, apklausė liudytojus, kurie patvirtintų, kad jo automobilis nebuvo apgadintas. Apklaustas liudytojas V.A. nurodė, kad sekančią dieną po pažeidimo fiksavimo, jam paskambino A.G. ir papasakojo, kad pareigūnai jį apkaltino dėl eismo įvykio. Nuvykęs pas A.G. kartu su juo apžiūrėjo jo automobilį, tačiau jokių apgadinimų nepastebėjo. Kad automobilis buvo anksčiau apgadintas patvirtino liudytoja K.S. (b.l.46).
A.G. iškeltoji versija, kad automobilių kontaktas įvyko dėl V.K. įvykdyto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir, kad būtent V.K. nuvažiavo nesustojęs iš eismo įvykio vietos, yra nenuosekli, grindžiama prieštaringais paaiškinimais. Tiek liudytojų paaiškinimais, tiek iškeltąja versija nėra paneigiamos aplinkybės ir įrodymų patikimumas, kuriais grindžiama jo kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalį numatyto pažeidimo įvykdymo ir teismas šių įrodymų neturi pagrindo pripažinti kaip asmenį dėl jam inkriminuojamos veikos teisinančiais įrodymais.
Pirmiausia A.G. skunde teismui neigė bet kokį automobilių kontakto buvimą ir tvirtino, kad policijos pareigūnai neužfiksavo jokių automobilių apgadinimų, jų neapžiūrėjo, o esami tariami apgadinimai tai yra natūralūs seno automobilio defektai, be to teigia, kad toks automobilių kontaktas, kokie yra automobilio Mazda apgadinimai, kontaktuojant su jo automobiliu negalėjo būti padaryti. Iš 2007-09-30 transporto priemonių techninės apžiūros aktų ir fotografijų (b.l.22-23; 25-27) akivaizdu, kad po eismo įvykio buvo apžiūrėti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai ir akivaizdžiai nustatyta, kad automobilių kontakto požymių buvo tiek ant VW Transporter, tiek ant Mazda Tribute. Teisminio nagrinėjimo metu A.G. jau nebeneigia pačio fakto, kad buvo automobilių kontaktas, tačiau neigia kaltę dėl šio susidūrimo, tačiau negali motyvuotai paaiškinti kodėl apie eismo įvykį pranešė ne jis, o V.K. Dėl šių priežasčių prieštaringi ir jo prašymu apklaustų liudytojų paaiškinimai, kurie liudijo apie tai, kad jokių naujų apgadinimų ant VW nebuvo. Liudytojas A.D. nurodė, kad eismo įvykio metu važiavo kartu su A.G., ir teigia, kad VW Transporter, kurį vairavo A.G., kliudė baltos spalvos automobilis. 2007-09-30 techninės apžiūros akte (b.l.23) nurodyta, kad Mazda Tribute yra juodos spalvos, ir kaip matyti iš fotografijų, ant automobilio VW Transporter kėbulo liko juodos spalvos įbrėžimų, kurie sutampa su Mazda Tribute spalva, kontakto vieta, sudaužytas veidrodėlis, jo korpusas su akivaizdžiais kontakto pėdsakais (b.l.25-27).
Apklaustas liudytoju policijos pareigūnas.A.N. (b.l.46-78), kuris fiksavo eismo įvykį nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 30 d. apie 13 val.30 min. budėtojas pranešė, kad gautas nukentėjusio vairuotojo pranešimas, jog prasilenkiant jo vairuojamą automobilį kliudė baltas autobusiukas ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos nesustojęs. Nurodyta, kad vairuotojas yra neblaivus. Nukentėjusysis juos pasitiko prie Gružeikių sodų ir parodė, kur gyvena asmuo, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nukentėjusiojo teigimu, po to kai jį kliudė A.G. vairuojamas automobilis, jis apsigręžė automobiliu ir sekė iš paskos ir po gana ilgo važinėjimo jį atsekė iki sodų bendrijos. Gružeikių sodų bendrijoje esančio namo kieme buvo rastas iš eismo įvykio vietos nuvažiavęs automobilis VW, nukentėjusysis atvyko savo automobiliu ir jie buvo apžiūrėti. Automobilių apgadinimų lygiai sutapo, buvo akivaizdu, kad šie automobiliai kontaktavo. Forminant pažeidimą paimtas nukentėjusiojo paaiškinimas, pažeidėjas dėl savo būklės negalėjo nieko paaiškinti, kategoriškai atsisakė nuo paaiškinimų, todėl buvo pristatytas aplinkybių išsiaiškinimui į budėtojų dalį ir patalpintas išblaivinimui. Liudytojas R.S. nurodė, kad policijos pareigūnus iškvietė nukentėjusysis, kuris pranešė budėtojui, jog jam važiuojant nuo Klaipėdos pusės į sodų bendriją Gružeikiai, ties melioracijos pralaida, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą jį kliudė priešpriešinio eismo juosta važiavęs automobilis VW Transporter, baltos spalvos, kuris iš eismo įvykio pasišalino. Nukentėjusysis informavo, kad jis pasitiks pareigūnus. Atvykus į vietą, nukentėjusysis pasitiko juos prie sodų bendrijos ir atlydėjo iki A.G. gyvenamosios vietos, kur buvo rastas baltas autobusiukas ir neblaivus jo vairuotojas A.G. Apžiūrėjus nurodomus įvykyje dalyvavusius automobilius, abiejų automobilių apgadinimo lygiai sutapo: ant nukentėjusiojo automobilio Mazda Tribute buvo baltos žymės, apgadintas veidrodis, šonas, kairės pusės bamperis, o ant A.G. VW Transporter – juodos žymės. Atlikus apžiūrą, užfiksavus apgadinimus, nekilo jokių abejonių, kad šie automobiliai kontaktavo ir kontaktas vyko nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis.
Nukentėjusysis V. K. teismo posėdžio taip pat nurodė, kad jam važiuojant nuo Klaipėdos pusės į sodų bendriją Gružeikiai, Klaipėdos rajone, Gručeikių kaime, ties melioracijos pralaida, baltos spalvos autobusiukas VW Transporter, važiuojantis priešpriešinio eismo juosta, išvažiavo į priešpriešą ir kliudė jo vairuojamą automobilį. Smūgis buvo stiprus, jog sudaužius veidrodėlį, esant pravertam langui, jo veidas aplipo stiklo šukėmis, o jei pats nebūtų pasukęs į kanalo pusę, mano, kad įvykio pasekmės būtų sunkios. Pamatęs, kad kitas eismo įvykio dalyvis nuvažiavo iš eismo įvykio vietos ir matydamas, kad tokiu būdu jis gali išvengti atsakomybės, nes niekas neužfiksavo automobilio valstybinio numerio ženklo, jis apsisuko ir automobiliu persekiojo A.G. automobilį. Persekiojant paskambino policijos pareigūnams, informavo apie įvykį. Automobilį persekiojo apie 30 min., kadangi jis nevažiavo teisiai namo, važinėjosi aplinkkeliais, keletą kartų buvo pametęs jį iš akiračio, tačiau paklausus praeivių ir sustojime buvusių asmenų, jį vėl atsekė. Po gana ilgo sekiojimo jam parvažiavus į sodų bendrijoje Gružeikiai esančius namus, pavymui jo įvažiavo ir jis. Vairuotojas iš automobilio ne išlipo, o tiesiog išgriuvo. Bandė siūlyti jam geranoriškai sumokėti jo automobiliui padarytą žalą, jam nesutikus, dar kartą skambino policijos pareigūnams ir informavo, kad pasitiks prie sodų bendrijos. Pareigūnai atvažiavo po valandos, gal pusantros valandos ir pasitikęs juos nulydėjo iki A.G. gyvenamosios vietos, kur buvo rastas ir automobilis ir neblaivus vairuotojas. A.G. buvo neblaivus, negalėjo pasirašyti net paaiškinimo, reiškė visiems pretenzijas, neigė savo kaltę. Jo būklė nei sugrįžus, nei atvykus policijos pareigūnams nebuvo pakitusi, jis akivaizdžiai buvo neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, buvo agresyvus, dėl ko buvo išvežtas išblaivinimui.
KET II skyriaus 12 punktas apibrėžia eismo įvykį, o būtent, kad eismo įvykis – kelyje, viešose ar privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kaip nustatyta iš bylos rašytinių įrodymų viseto, A.G. 2007-09-30 apie 13 val. 20 min., Gručeikių kame, Klaipėdos rajone, vairuodamas automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir kliudė priešpriešine eismo juosta važiavusį automobilį Mazda Tribute, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tuo šis įvykis atitinka eismo įvykio apibrėžimą ir pagal kelių eismo taisyklių 12 punktą pripažįstamas eismo įvykiu. Eismo įvykio kilimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su A.G. veiksmais, jam nepaisant KET 164 punkto reikalavimų, numatančių, kad vairuotojai privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Įvykio pasekoje apgadintas nukentėjusiajam priklausantis automobilis Mazda Tribute, valst. registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad A.G. šią veiką įvykdė būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b.l.24). Tiek policijos pareigūnai, tiek nukentėjusysis, tiek kita bylos medžiaga yra patvirtinama, kad pranešimas apie eismo įvykį budėtojų daliai buvo perduotas apie 13 val. 25 min. Po to, kaip nurodoma nukentėjusiojo paaiškinimu A.G. važiavo ne namo, o jo manymu siekdamas pasislėpti, apie pusvalandį važinėjo aplinkkeliais ir tik tada parvažiavo namo, sustojus namo kieme automobiliui, iš automobilio išgriuvo, nes buvo neblaivus. Nukentėjusiojo teigimu, bandant kalbėtis dėl žalos atlyginimo ir ar jis suvokia kokį pavojų sukėlė aplinkiniams, buvo pareikšta, kad nukentėjusysis išmoktų vairuoti, o vairuotojo būklė pagal jo elgesį, koordinaciją, bylojo apie tai, kad vairuotojas yra sunkiai apgirtęs. Kaip nustatyta iš liudytojų, nukentėjusiojo paaiškinimų, policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko apie 15 val., tačiau dėl A.G. būklės ir jo agresyvaus elgesio įvykio aplinkybių aiškinimasis buvo komplikuotas ir sunkus, todėl jo girtumas alkotesteriu patikrintas 2007-09-30 15:57:58. Teismas konstatuoja, kad nežiūrint to, kad nuo įvykio iki vairuotojo būklės patikrinimo praėjo gana ilgas laiko tarpas, tai nėra pagrindu pripažinti, kad neblaivumo patikrinimo rezultatai yra niekiniai ir jais negali būti grindžiama A.G. kaltė, įvykio metu vairavus automobilį esant neblaiviam. A.G. girtumui nustatyti buvo naudotos techninės priemonės – alkotesteris, kurio patikros liudijimo Nr. 19029 (b.l.15). Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymo Nr. 660 “Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 101.1 punktą, policijos pareigūnas įvertinęs bendrą asmens būklę ar esant bent vienam neblaivumo (girtumo), apsvaigimo požymiui, privalo nedelsdamas (transporto priemonės vairuotojo sutikimu) alkoholio kiekio matuokliu (specialioji techninė priemonė, kuriai metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka) patikrinti, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Todėl kilus pagrįstam įtarimui dėl blaivumo, A.G. buvo tikrinamas alkotesteriu, vadovaujantis 2006-05-12 Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintomis “Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis“, kurių 2 punktas numato, kad tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiomis priemonėmis, nustatyta tvarka nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Taigi patikrinus A.G. dėl alkoholio vartojimo, alkoholio kiekio matuoklio tikrinimo rezultatas buvo 2.87 promilių (b.l.24) ir tai viršija asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore leistiną maksimalią 0.4 promilės etilo alkoholio koncentraciją vairavimo metu. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymo Nr. 660 “Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 101.6 punktą, atspausdintas neblaivumo (girtumo) tikrinimo rezultatų protokolas, kuriame A.G. atsisakė pasirašyti dėl tikrinimo rezultato. Kadangi A.G. sutiko būti tikrinamas alkotesteriu ir jo būklė nustatyta metrologiškai patikrinto alkotesterio pagalba, vadovaujantis 2006-05-12 Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų “Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 6.3 punktu, policijos pareigūnams nebuvo teisinio pagrindu jį pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, atlikti medicininės apžiūros. Iš šių aplinkybių vertinimo akivaizdu, kad alkoholio kiekio nustatymo procedūra, testuojant A.G. alkotesteriu nebuvo pažeista ir jos rezultatai yra procesiškai įforminti tinkamai ir pagrįstai jais vadovautasi nutarimo priėmimo metu. A.G. išdėstyta versija, kad jis alkoholį vartojo grįžęs namo yra paneigta nukentėjusiojo parodymais.
Taipogi pažymėtina, kad atsižvelgiant į A.G. apsvaigimo laipsnį – 2.87 promilių (b.l.24), jis gali savaip interpretuoti aplinkybes ir jas vertinti neadekvačiai situacijai. Tokią išvadą leidžia pagrįstai daryti tai, kad jis 2007-09-30 sulaikymo protokolu buvo sulaikytas ir patalpintas priverstiniam išblaivinimui, kur blaivintas iki 22:50 val. (b.l.28). Šias aplinkybes patvirtina ir 2007-10-05 tarnybinis pranešimas (b.l.29), kuriuo patvirtinama, kad 2007-10-05 į Klaipėdos rajono PK kreipėsi A.G., kuris pranešė, kad buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos rajono PK, datos neprisimena, iš kur buvo paleistas, o jam grįžus namo – neberado savo dokumentų. Kaip paaiškino A.G. teismo posėdžio metu, jo asmens dokumentus pasiėmė atvykusi jo pasiimti sesuo, taigi akivaizdu, kad A.G. nepamena ir kai kurių įvykio aplinkybių,
Iš aukščiau aptartų aplinkybių viseto akivaizdu, kad A.G. 2007-09-30 apie 13 val. 20 min., Gručeikių kaime, Klaipėdos rajone, pažeisdamas KET 68 punkto imperatyvų draudimą, neblaivus vairavo automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir kliudė priešpriešine eismo juosta važiavusį automobilį Mazda Tribute, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, todėl pareigūnas įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone pagrįstai ginčijamu nutarimu A.G. inkriminavo veiką, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.
Dėl veikos, numatytos ATPK 130 straipsnyje, inkriminavimo pagrįstumo.
Pagal KET 269.3 punkto reikalavimus eismo įvykio dalyviu buvęs A.G. privalėjo įvykus eismo įvykiui pranešti apie eismo įvykį policijai, o pagal 269.4 punkto reikalavimą pasilikti eismo įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų išsaugoti jo pėdsakai, užrašyti eismo įvykį mačiusių liudytojų pavardės ir adresais. Tačiau šių reikalavimų ji nesilaikė, iš eismo įvykio vietos, su kuria ji buvo susijęs, pasitraukė pažeidžiant kelių eismo taisykles, tuo buvo užkirsta galimybė objektyviam eismo įvykio aplinkybių išsiaiškinimui. Tuo buvo pažeisti kelių eismo taisyklių 271 punkto reikalavimas, suteikiantis eismo įvykio dalyviams palikti eismo įvykio vietą ir vykti į policijos įstaigą tik tada kai nėra nukentėjusiųjų, visi eismo įvykio dalyviai sutaria vertindami jo aplinkybes, prieš tai nubraižius eismo įvykio schemą ir po ja pasirašius. Teismas konstatuoja, kad būtent A.G. veiksmai prieštaravo aptartam teisiniam reguliavimui, nes jis po kontakto su automobiliu pasišalino iš eismo įvykio vietos. V.K. veiksmai negali būti vertinami kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, kadangi jis apie eismo įvykį pranešė policijai ir matydamas, kad eismo įvykyje dalyvavęs asmuo ir transporto priemonė nėra identifikuoti ir yra realus pagrindas, kad jis gali pasislėpti, eismo įvykyje dalyvavusiu automobiliu ėmė sekti pasišalinusį eismo įvykio dalyvį.
ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėjant skundą turi patikrinti ar: nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Kaip matyti iš teisės pažeidimo protokolo ir 2007-10-03 nutarimo (b.l.16), A.G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnį. Pagal ATPK 130 straipsnio 2005-01-20 įstat. Nr.X-82 redakciją, įsigaliojusią 2005-02-08, šis straipsnis turi dvi dalis, o A.G. patrauktas administracinėn atsakomybėn nenurodant šio straipsnio dalies. Teisės pažeidimo protokole ir nutarime yra inkriminuotas šis pažeidimas, dėl šio teisės pažeidimo įvykdymo aukščiau išdėstytais motyvais teismui abejonių nekyla. ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie neginčytinai patvirtina įvykdyto teisės pažeidimo įvykį, teisės pažeidimo veika pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį įrodyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes 2007-10-03 nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas paskiriant administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. A.G. už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos įvykdymą skiriama administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytosios veikos įvykdymą skiriama administracinė nuobauda – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 4 metams. Skiriamas administracinės nuobaudos dydžio vidurkis atsižvelgiant į tai, kad A.G. veikoje nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Dėl procesinių pažeidimų.
A.G. ir jo atstovas savo argumentus dėl nutarimo panaikinimo grindžia ir procesiniais pažeidimais, kuriais įvardija netikslią protokole fiksuojamą tariamo pažeidimo vietą, laiką, policijos pareigūnų atvykimo laiką, girtumo nustatymo laiką ir kt.
ATPK 297 str. numato, kad teismas, nagrinėjant skundą turi patikrinti ar: nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Teismo posėdžio metu iš bylos medžiagos nustatyta, kad teisės pažeidimo protokolas ir jame išdėstytos aplinkybės yra užfiksuotos pagal liudytojų, nukentėjusiojo parodymus ir policijos pareigūnų panaudotas technines priemones. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai pažeidimo įvykdymo laiką nurodė pagal nukentėjusiojo paaiškinimą ir tai atitinka reikalavimus keliamus protokolo duomenų fiksavimui. Tuo protokolas pilnai atitinka ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui.
Atstovas kaip pažeidimą taip pat įvardina, kad A.G. vardu buvo surašytas paaiškinimas, tačiau kaip nustatyta iš R.S. paaiškinimo, A.G. jį atsisakius pasirašyti jis tik buvo paliktas byloje ir jokios teisinės reikšmės neturi.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2003-01-10 nutartimi administracinėje byloje Nr.29-03, bylų kategorija 34, 41, biuletenis Administracinių teismų praktika Nr. 4, 2003 metai, 57-59 psl.) suformuluota teisės aiškinimo taisyklė dėl pažeidimų bylos nagrinėjimo stadijoje, kuria nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Todėl konstatuojama, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu yra pašalinami visi procesiniai pažeidimai, padaryti bylą nagrinėjant ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje ir yra visi pagrindai pripažinti, kad A.G. pagrįstai yra patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Atsižvelgiant į visetą aukščiau nurodytų aplinkybių, akivaizdaus pažeidimo neigimą, įvykdyto pažeidimo sunkumą, teismas konstatuoja, kad teisinių pagrindų švelnesnės administracinės nuobaudos, nei numato sankcijos minima riba, nėra.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. G. skundą tenkinti dalinai.
Klaipėdos rajono policijos komisariato 2007 m. spalio 3 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. F 021123, kuriuo A. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnį, panaikinti ir priimti naują nutarimą.
A. G. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
A. G. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ketveriems metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinai skiriama administracinė nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų teisės pažeidimų ribose ir A. G. už įvykdytas veikas, numatytas ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, skiriama administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems metams.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.