Alytaus apylinkės teismo nutartis

2015-05-14 · Byla Nr. TS-26-470/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-14
Bylos Nr.
TS-26-470/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Snaigė Juknevičienė
Nuteistasis
M. B.
Kategorijos
Byla Nr. TS-26-470/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 14 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015-03-04 nutarimo Nr. 94-116 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2006-12-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d., taikant BK 64 str. 1 d., 3 d. – galutine 9 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme (įsiteisėjo 2007-01-11). 2010-04-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 260 str. 1 d., taikant 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., BK 63 str. 9 d. – galutine 12 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme (įsiteisėjo 2010-05-04). Bausmės pradžia – 2006-11-09, bausmės pabaiga – 2019-03-06. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 metai 2 dienos, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio 2015-03-04. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2014-10-31.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose 2015-03-04 priėmė nutarimą Nr. 94-116 netaikyti nuteistajam M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuodama tuo, kad nors nuteistasis bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jas įsisavino, atliko įstatymo numatytą bausmės dalį, tačiau nuteistasis anksčiau teistas septynis kartus, anksčiau buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos – per lygtinio paleidimo laikotarpį padarė naują nusikaltimą. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už nusikaltimą, kurį taip pat įvykdė lygtinio paleidimo laikotarpiu. Bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą. Nuteistasis teismo yra pripažintas pavojingu recidyvistu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo baustas du kartus. Nors nuobaudos negalioja, tačiau tai rodo, kad nuteistasis yra linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles. Pataisos namuose išklausė tik privalomas socialinės reabilitacijos programas, papildomose nedalyvavo. Paskutinį kartą laisvėje nuteistasis išbuvo tik du metus, pastovių pajamų neturėjo. Nusikaltimus darė grupėje asmenų, visur veikė kartu. Nuteistasis stengiasi nepasiduoti neigiamai įtakai, nors ne visada tai pavyksta. Stebimas polinkis save pateisinti, kaltės minimalizavimas. Vyrauja asociali vertybių sistema, lengvabūdiškas požiūris į gyvenimą, nesugebėjimas numatyti savo elgesio pasekmių ir apie tai net negalvoja. Ne visada adekvačiai įvertina situacijos rizikingumą. Pasitikėjimas savimi aukštas, valios sferoje stebimi sutrikimai. Vertybių sistema remiasi asocialiais principais. Nuteistasis teigia iš dalies remiantis kriminalinę subkultūrą. Šiuo metu būdamas pataisos namuose nuteistasis neužsiima jokia konkrečia veikla. Pagrindiniai veiksniai, didinantys pakartotinio nusikaltimo tikimybę ateityje, tai: ankstesni dažni teisės pažeidimai, negebėjimas visada įvertinti situacijos rizikingumo, vyravęs noras užsidirbti pinigų lengvai ir daug, pastovių pajamų neturėjimas. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė (71 balai). Neatliktos bausmės dalis neadekvati padaryto nusikaltimo sunkumui, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. B. skundu su Komisijos išvadomis nesutiko ir prašė Komisijos nutarimą panaikinti. Skunde nurodė, kad, būdamas invalidu, Vilniaus 2-iuose pataisos namuose pagal sveikatos galimybes dirbo, buvo atsakingas už informatikos klases, jas valė ir prižiūrėjo kompiuterius. Atlikdamas bausmę, įgijo vidurinį išsilavinimą (baigė 12 klasių). Buvo du kartus skatintas, ko Komisija nepaminėjo, o dvi nuobaudas turėjo labai seniai, prieš 7 metus 6 mėnesius. Komisija taip pat nepaminėjo, kad laisvėje jis turės darbą ir pastovias pajamas. Nurodė, kad į Alytaus pataisos namus buvo perkeltas komisijos ir medikų sprendimu, yra priskirtas prie tų, kurie negali gyventi be kitų pagalbos (globos). Labai glaudžiai bendrauja su artimaisiais telefonu, ko Komisija nepaminėjo.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Neringa Kaminskienė atsiliepime dėl nuteistojo M. B. skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015-03-04 nutarimo Nr. 94-116 netaikyti nuteistajam M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nurodė, jog pritaria Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sprendimui ir prašo nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Susipažinus su pateikta medžiaga, nustatyta, kad nuteistasis M. B. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jas įsisavino, todėl formaliai jis atitinka įstatymo numatytas sąlygas. Tačiau teismas, spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, turi atsižvelgti ne tik į formalaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą buvimą, bet privalo visapusiškai įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, t. y. nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, ankstesnius teistumus, nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, likusią neatliktą bausmės dalį, taip pat turi įvertinti psichologinės tarnybos išvadą dėl galimybės lygtinai paleisti nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos, pakartotinio nusikalstamumo rizikos laipsnį pagal socialinio tyrimo išvadą ir OASys programą. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis.

Nuteistasis M. B. bausmės atlikimo metu yra du kartus paskatintas Vilniaus pataisos namuose, už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus drausmine tvarka buvo nubaustas taip pat du kartus, nors nuobaudos negalioja, tačiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Alytaus pataisos namuose skatintas ir baustas nebuvo. Nuteistasis Vilniaus pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą. Iš psichologinės tarnybos išvados matyti, kad pagrindiniai veiksniai, didinantys pakartotinio nusikaltimo padarymo tikimybę ateityje, tai ankstesni dažni teisės pažeidimai, negebėjimas visada įvertinti situacijos rizikingumo, vyravęs noras užsidirbti pinigų lengvai ir daug, pastovių pajamų neturėjimas. Taip pat išvadoje pažymima, jog nuteistojo pasitikėjimas savimi aukštas, valios sferoje stebimi sutrikimai, vertybių sistema remiasi asocialiais principais. Ne visada adekvačiai įvertina situacijos rizikingumą. Nuolatinių pastovių pajamų neturėjo. Socialiniai ir bendravimo įgūdžiai patenkinami. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta pagal OASys programą kaip vidutinė – 71 balai. Stebimas polinkis save pateisinti, kaltės minimalizavimas. Vyrauja asociali vertybių sistema, lengvabūdiškas požiūris į gyvenimą, nesugebėjimas numatyti savo elgesio pasekmių ir apie tai net negalvoja. Nuteistasis iš dalies remia kriminalinę subkultūrą. Jis išsiskyręs, su šeimos nariais ryšių nepalaiko, turi dvi pilnametes dukras, su kuriomis bendrauja laiškais, telefoninių pokalbių metu. M. B. teistas septynis kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, visos jo padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės. Nusikaltimus darydavo grupėje asmenų, visur vekė kartu. Šiuo metu atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą. Nuteistajam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai nuteistojo elgesiui teigiamo poveikio neturėjo, jis lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. Pakartotinis nusikaltimų darymas rodo nuteistojo didesnį polinkį nusikalsti ir leidžia manyti, kad jam paskirtos kriminalinės bausmės bei teismo anksčiau parodytas pasitikėjimas neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, ši aplinkybė yra svarbi vertinant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir užtikrinti teisingumo principą. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje. Įstatymo nustatytos bausmės dalies atlikimas, galimybė taikyti intensyvią priežiūrą nėra ir negali būti besąlygiški pagrindai taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį M. B. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis M. B. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, nuteistojo M. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015-03-04 nutarimo Nr. 94-116 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015-03-04 nutarimo Nr. 94-116 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Snaigė Juknevičienė