Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2017 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 10N-85852045-17 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 10N-85852045-17 V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį ir 127 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2016 m. gruodžio 29 d., 17.13 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Citroen C 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, pažeisdamas kelio ženklą Nr. 517 (eismo kryptys eismo juostose), suko į dešinę ir nedavė kelio pėsčiajai, kurios judėjimo kryptį kirto, dėl to partrenkė pėsčiąją R. K.. N. R. K. sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu, transporto priemonė nesugadinta (b. l. 11-12).

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nukentėjusiosios R. K. 2017 m. vasario 19 d. skundas, kuriame ji nurodė, jog nutarime neteisingai kvalifikuotas jos sveikatos sutrikdymas. Pažymėjo, jog jos sveikata buvo sutrikdyta nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. vasario 1 d., galvos smegenų sukrėtimo padariniai jaučiami iki šiol, ir jos sveikatos sutrikdymas turėjo būti kvalifikuojamas ne kaip nežymus, o kaip nesunkus (b. l. 3).

Teismo posėdžio metu skundą padavusi R. K. nurodė, kad po eismo įvykio jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ji patirtų sužalojimų neginčija, tačiau pažymi, kad jos nedarbingumas tęsėsi iki 2017 m. vasario 2 d., t. y. ji daugiau nei mėnesį negalėjo dirbti, nes po nedarbingumo išėjusi į darbą dėl galvos svaigimo paėmė atostogas – jai buvo reikalingas gydymas Druskininkuose, pati ten nuvažiavo, nes jautėsi nedarbinga po kritimo galva į asfaltą (b. l. 60).

Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas M. P. (J. M. – Č. negalėjo būti apklausta dėl ilgalaikio nedarbingumo) nurodė, kad, siekiant nustatyti R. K. sveikatos sutrikdymo mastą, reikalingi visi jos medicinos duomenys, be to, tikslinga pavesti specialistui atlikti pilną medicinos dokumentų tyrimą, t. y. paskirti specialisto tyrimą dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo masto pakartotinio nustatymo (b. l. 60).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad byloje kilo ginčas dėl nukentėjusiosios R. K. sveikatos sutrikdymo masto, kurio nustatymui reikalingos specialios žinios, buvo nutarta paskirti atlikti specialisto tyrimą nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo masto nustatymui (b. l. 62-63).

2018 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. kovo 14 d. ekspertizės aktas Nr. PEKG 5(91)/2018 (01), kuriame nurodyta, kad R. K. 2016 m. (ekspertizės akte klaidingai nurodyta, kad 2019 m.) gruodžio 29 d. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, galvos smegenų sukrėtimas, kairės alkūnės bei kairio kelio odos nubrozdinimai. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016 m. gruodžio 29 d., aptariamo eismo įvykio metu. Sužalojimai visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Ekspertizės akte nurodyta, kad ilgalaikis gydymas ir nedarbingumas siejamas su dar iki patirtos traumos nustatytų lėtinių ligų (stuburo kaklinės dalies osteochondrozės bei aukšto kraujospūdžio ligos) paūmėjimu, todėl, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 ir 13 punktais, kvalifikuojant į sveikatos sutrikdymo mastą į tai neatsižvelgiama (b. l. 88-89).

Tęsiant bylos nagrinėjimą, 2018 m. balandžio 5 d. teismo posėdžio metu pareiškėja R. K. nurodė, kad laikotarpiu, kol byla buvo išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių, ji pajuto skausmą eismo įvykio metu sutrenktame kairiame kelyje, lankėsi pas specialistus ir buvo konstatuotas kairio kelio menisko plyšimas (b. l. 100-101). Šie duomenys nei teismui, nei ekspertizę atlikusiems ekspertams nebuvo žinomi, todėl į kitą teismo posėdį nutarta pakartotinai iškviesti teismo medicinos ekspertą J. M. P. bei išreikalauti papildomus R. K. medicinos duomenis (b. l. 101).

2018 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio metu teismo medicinos ekspertas J. M. P. paaiškino, kad siekiant nustatyti, ar R. K. nurodytos aplinkybės dėl kairio kelio sužalojimo bei naujai gauti jos medicininiai duomenys yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu eismo įvykiu bei ar tai turi įtakos nustatytam sveikatos sutrikdymo mastui, reikalingas papildomas tyrimas, į pagalbą pasitelkiant radiologą bei traumatologą. Šie duomenys, atliekant ekspertizę nebuvo žinomi ir jie nebuvo vertinti ekspertizės atlikimo metu (b. l. 117-118).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi, atsižvelgus į tai, kad byloje tęsėsi ginčas dėl R. K. sveikatos sutrikdymo masto, kurio nustatymui reikalingos specialios žinios, o 2018 m. kovo 14 d. ekspertizės akto Nr. PEKG 5(91)/2018 (01) surašymo metu nei teismui, nei teismo medicinos ekspertams nebuvo pateikti ir nebuvo žinomi duomenys apie tai, jog R. K. papildomai kreipėsi į gydymo įstaigas dėl kairio kelio sužalojimo, kas, jos teigimu, yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu eismo įvykiu, o tai gali turėti įtakos sveikatos sutrikdymo masto nustatymui, byloje paskirta pakartotinė teismo medicinos ekspertizė R. K. sveikatos sutrikdymo masto nustatymui (b. l. 117-119).

2019 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. sausio 7 d. ekspertizės aktas Nr. PEKG 5(61)/2019 (01), kuriame nurodyta, kad R. K. po 2016 m. gruodžio 19 d. eismo įvykio nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir kairiajame kelyje; kairio kelio vidinio menisko plyšimas nėra patvirtintas magnetinio rezonanso tyrimais, todėl sužalojimu nevertintinas. R. K. po nagrinėjamo eismo įvykio nėra patirtinta kairio kelio sąnario vidinių struktūrų (pvz. menisko) trauminių pakitimų. Medicinos dokumentuose aprašomi sveikatos sutrikimai dėl kairio kelio sąnario yra dėl jo degeneracinių pokyčių, kurie neturi įtakos sveikatos sutrikdymo masto vertinimui. R. K. nustatyti kūno sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 164-168).

Tęsiant bylos nagrinėjimą, 2019 m. sausio 30 d. teismo posėdžio metu pareiškėja R. K. nurodė, kad po eismo įvykio atsiradęs kelio sąnario skausmas yra dėl eismo įvykio metu patirto kelio sutrenkimo. Šį skausmą dabar reikia nuolat malšinti injekcijomis į sąnarį, o iki įvykio pareiškėja buvo aktyvi, daug vaikščiojo, sportavo (b. l. 180).

2019 m. sausio 30 d. teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. atsiprašė pareiškėjos (b. l. 180).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo tarpu atsakomybė už kitų asmenų nesunkų arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio atitinkamai 1 ir 3 dalyse.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 9 punkte nustatyta, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo. Šių taisyklių 12 punkto nuostatomis, kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. Be to, Taisyklių 13 punkte numatyta, jog kūno sužalojimo ar susargdinimo bei sveikatos sutrikdymo masto įvertinimo neturi įtakoti: ankstesnių ligų paūmėjimas, medicinos pagalbos teikimo trūkumai arba rekonstrukcinės – plastinės operacijos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 29 d., 17.13 val., (duomenys neskelbtini), V. S., vairuodamas automobilį Citroen C 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, pažeidė kelio ženklą Nr. 517 (eismo kryptys eismo juostose), suko į dešinę ir nedavė kelio pėsčiajai, kurios judėjimo kryptį kirto, ir dėl to partrenkė pėsčiąją R. K.. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

Tyrimo metu teismo medicinos gydytoja Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M. – Č. 2017 m. sausio 12 d. specialisto paaiškinime nurodė, kad R. K. nustatyta odos nubrozdinimai kairės alkūnės ir kairio kelio srityse, poodinė kraujosruva kaktoje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 24).

Bylą nagrinėjant teisme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad byloje kilo ginčas dėl nukentėjusiosios R. K. sveikatos sutrikdymo masto, kurio nustatymui reikalingos specialios žinios, buvo nutarta paskirti atlikti specialisto tyrimą nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. kovo 14 d. ekspertizės akte Nr. PEKG 5(91)/2018 (01) nurodyta, kad R. K. 2016 m. (ekspertizės akte klaidingai nurodyta, kad 2019 m.) gruodžio 29 d. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, galvos smegenų sukrėtimas, kairės alkūnės bei kairio kelio odos nubrozdinimai. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties aplinkybėse nurodytu laiku, t. y., 2016 m. gruodžio 29 d., aptariamo eismo įvykio metu. Sužalojimai visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Ekspertizės akte nurodyta, kad ilgalaikis gydymas ir nedarbingumas siejamas su dar iki patirtos traumos nustatytų lėtinių ligų (stuburo kaklinės dalies osteochondrozės bei aukšto kraujospūdžio ligos) paūmėjimu, todėl, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 ir 13 punktais, kvalifikuojant į sveikatos sutrikdymo mastą į tai neatsižvelgiama (b. l. 88-89).

Po šio ekspertizės akto gavimo, tęsiant bylos nagrinėjimą, paaiškėjo naujos aplinkybės, kad minėtos ekspertizės atlikimo metu R. K. papildomai kreipėsi į gydymo įstaigas dėl kairio kelio sužalojimo, kas, jos teigimu, yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu eismo įvykiu, dėl ko 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi buvo paskirta pakartotinė teismo medicinos ekspertizė. Iš 2019 m. sausio 7 d. ekspertizės akto Nr. PEKG 5(61)/2019 nustatyta, kad kairio kelio vidinio menisko plyšimas nėra patvirtintas magnetinio rezonanso tyrimais, todėl tai sužalojimu nevertintina, be to, R. K. po nagrinėjamo eismo įvykio nėra patirtinta kairio kelio sąnario vidinių struktūrų trauminių pakitimų, jos medicinos dokumentuose aprašomi sveikatos sutrikimai dėl kairio kelio sąnario yra dėl jo degeneracinių pokyčių, kurie neturi įtakos sveikatos sutrikdymo masto vertinimui. Dėl to ir šiame ekspertizės akte padaryta išvada, jog R. K. nustatyti kūno sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pareiškėjai R. K. skundžiamame nutarime buvo tinkamai nustatytas eismo įvykio metu padaryto sveikatos sutrikdymo mastas, o nukentėjusiosios nedarbingumo trukmė bei jaučiami sveikatos sutrikimai, kaip nurodyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktuose, siejami su dar iki eismo įvykio nustatytų lėtinių ligų (stuburo kaklinės dalies osteochondrozės bei aukšto kraujospūdžio ligos) paūmėjimu bei degeneraciniais pokyčiais, kurie neturi įtakos sveikatos sutrikdymo masto vertinimui.

Dėl nurodytų argumentų naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. R. K. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Netenkinti nukentėjusiosios R. K. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 10N-85852045-17.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.