Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-07-31 · Civilinė byla Nr. 2A-630-115/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-31
Bylos Nr.
2A-630-115/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Henrichas Jaglinskis, Egidijus Žironas
Ieškovas
S. A.
Atsakovas
M. Š.
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

-*/Pranešėja Virginija Volskienė Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-630-115/2008

Teisėjas Anatolij Januševskij Procesinio sprendimo kategorijos 44.2.4.1; 44.2.4.2; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. liepos 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,

teisėjų Henricho Jaglinskio, Egidijaus Žirono,sekretoriaujant Editai Kirdeikienei,dalyvaujant ieškovui S. A. ,atsakovui M. Š. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-617/2008 pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovui M. Š. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas S. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. Š. 498 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalo atlyginimo, nes dėl kapo išniekinimo ieškovas buvo dvasiškai sukrėstas. Ieškovas nurodė, kad Švenčionių rajone, Kaltanėnų mstl. kapinėse yra palaidoti jo giminės. Jis nusprendė pastatyti naujus paminklus, sutvarkyti aplinką ir padaryti kapo aptvarą. 2005-07-05 apie 18 val. 55 min. atvykęs į Kaltanėnų kapines pastebėjo, jog yra sulaužyta jo giminės kapo aptvara. Jis rado raštelį, kuriame buvo nurodyta palikti pusės metro praėjimą bei buvo nurodytas telefono numeris. Paskambinus nurodytu telefonu atsiliepė atsakovas, kuris pripažino, jog sulaužė kapo aptvarą. Ieškovas dėl kapo aptvaros sulaužimo kreipėsi į policiją. Jam iki šiol padaryta žala nėra atlyginta, todėl jis prašė ją atlyginti.

Atsakovas M. Š. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis tyčia ieškovo šeimos kapo aptvoros nelaužė, todėl ir nesutiko atlyginti ieškovui padarytos žalos. Be to, ieškovas, tvarkydamas savo šeimos kapą, nesilaikė Kapų tvarkymo taisyklių 11 p. reikalavimų, t.y. paliko tik 20 cm praėjimą tarp jo šeimos narių ir ieškovo šeimos narių kapų, nors taisyklės numato, kad praėjimas turi būti 75 cm. Ieškovo padaryta aptvara sugriuvo dėl netinkamai atliktų darbų bei panaudotų technologijų. Ieškovas neįrodė žalos dydžio, prašoma priteisti 498 Lt suma yra didelė, sugriuvusios aptvaros dalies atstatymo darbai kainuotų apie 40-50 Lt. Neturtinė žala taip pat negali būti atlyginama, kadangi tam nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2008-03-06 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ir M. Š. S. A. 422,05 Lt žalai atlyginti, 50 Lt žyminį mokestį, 250 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 722,05 Lt. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš M. Š. ir S. A. po 16,60 Lt teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad asmens kaltė dėl žalos padarymo gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Kadangi atsakovas pats teismui nurodė, jog jam einant prie savo giminaičių kapo ir užlipus ant ieškovo šeimos kapo, sulūžo kapo aptvoras, teismas konstatavo, kad atsakovas turi atlyginti padarytą žalą. Ieškovas nurodė, kad kapo dar nesutvarkė, bet pateikė teismui duomenis, iš kurių matyti, jog kapo sutvarkymo darbų vertė yra 498 Lt. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas kapo dar nesutvarkė, todėl nemokėjo įmonei PVM mokesčio, teismas iš atsakovo ieškovui priteisė 422,05 Lt padarytai žalai atlyginti. Dėl neturtinės žalos teismas nurodė, kad ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tačiau teismas nustatė, kad Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros 2007-05-03 nutarimu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. Š. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 312 str. 1 d. padarymo ir nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto LR BK 294 str. požymių, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkino. LR Vyriausybės 1990-11-26 nutarimu Nr. 359 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 11 p. numatė, kad mirusiajam palaidoti skiriamas 3,75 kv. m (1,5 x 2,5), o šeimos kapui – 7 kv. m (2,8 x 2,5) sklypas, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų (šoniniai praėjimai – 0,5 m, galiniai – 0,75 m pločio). Teismas nurodė, kad nutarimo 11 p. yra nustatyti naujo kapo išmatavimai, todėl jie negali būti taikomi seniems kapams, nes, priešingu atveju, nemaža dalis kapų turėtų būti sunaikinta, kadangi Kaltanėnų mstl. kapinės yra senos, jose yra palaidoti net 1914 m. mirę asmenis. Kapai išdėstyti nesilaikant jokių taisyklių, t.y. chaotiškai, žmonės buvo laidojami arti vienas nuo kito, dėl ko yra maži praėjimai tarp kapų. Todėl teismas konstatavo, kad naujos taisyklės seniems kapams negali būti taikomos.

Šalies argumentai

Atsakovas M. Š. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008-03-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad ieškovui nebuvo padaryta turtinė žala, kadangi atsakovas tyčia kapo tvoros aptvaro nelaužė. Ieškovas kapo aptvarą pastatė be patvirtinto projekto, su niekuo nederino savo veiksmų ir veikė savavališkai. Atsakovas mano, kad kapo aptvaras yra nelegalus statinys, todėl turėtų būti nugriautas. Tačiau pirmos instancijos teismas nekėlė klausimo dėl kapo aptvaro statybos teisėtumo ir nepasisakė šiuo klausimu. Pažymi, kad nors ir Kaltanėnų kapinės bei atstumai tarp kapų formavosi chaotiškai, nė vienas iš jų nebuvo ir nėra tokio mažo atstumo. Be to, pirmos instancijos teismas neteisingai taikė Kapinių tvarkymo taisykles, neatsižvelgė į faktą, jog ieškovas savo kapavietės netvarkė ilgiau kaip 30 metų, o pradėjęs jas tvarkyti nuo 2005 metų pritaikė savo sukurtas taisykles, kurios neatitinka jokių protingumo kriterijų. Atsakovas taip pat nesutinka su priteistu žalos dydžiu, mano, jog teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas.

Atsiliepimas

Ieškovas S. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo atsakovo M. Š. apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje. Ieškovas nurodo, kad jis darė 10 cm pločio betoninę pertvarą, todėl tokiems darbams projektai neišduodami. Ieškovas taip pat nesutiko su atsakovo teiginiu, jog ieškovo artimųjų kapai nebuvo tvarkomi ilgiau kaip 30 metų. Neatitinkančiu tikrovės laikė ir atsakovo teiginį, jog praėjimas tarp ieškovo ir atsakovo giminių kapų buvo nusistovėjęs ilgiau kaip 30 metų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas S. A. prašė priteisti iš atsakovo M. Š. 498 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalo atlyginimo už šeimos kapo aptavro sugadinimą. Teismas ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui 422,05Lt. turtinės žalos ir 300,0Lt. bylinėjimosi išlaidų, tačiau su tokiu teismo sprendimu nesutinka atsakovas.

Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas.

Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas civilinėje ir baudžiamoje byloje esančių įrodymų pagrindu pagrįstai nustatė, jos atsakovas M. Š. apgadino ieškovo šeimos kapo aptvarą. Šią aplinkybę faktiškai pripažįsta ir atsakovas, kuris mano, kad atlyginti padarytą žalą neprivalo, nes aptvarą apgadino netyčia. Kolegija pažymi, jog ši aplinkybė reikšmės žalos atlyginimui neturi, nes civilinė atsakomybė siejama su neteisėtais veiksmais, kurie gali būti padaryta tyčia arba dėl neatsargumo(CK 6.245str.1d., 6.246str.1d., 6.248str.1-3d.). Tuo tarpu pats atsakovas nurodė, kad jis užlipo ant svetimo kapo betoninio aptvaro dėl ko aptvaras aptrupėjo. Be to, iš nuotraukų matyti, kad atsakovui lipti ant svetimo kapo aptvaro nebuvo jokios būtinybės, nes prie savo šeimos kapo galėjo laisvai prieiti atėjęs tuo pačiu taku. Be to, iš nuotraukų matyti, kad apgadinta nemaža dalis aptvaro, kas rodo, jog atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek šiuo atveju buvo būtina (CK 6.248str.3d.). Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovas pažeidė Kapų tvarkymo taisykles, paliko mažesnį praėjimą nei priklausė ir aptvarą įsirengė neteisėtai, neturėdamas tam suderinto projekto. Kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, tačiau mano, kad ginčo situacijoje išlaikyti nustatytus atstumus tarp atskirų kapaviečių ir laikytis nustatytų kapaviečių dydžių seno tipo kapinėsi neįmanoma, nes kapai yra išdėstyti nesilaikant jokių taisyklių. Šią aplinkybę patvirtina ir paties atsakovo šeimos kapavietės didesnis plotas. Be to, naujose Kapų tvarkymo taisyklėse praėjimų atstumai tarp kapų nėra nustatyti. Taip pat pažymėtina, kad šalių pateikta dalies kapų išdėstymo schema rodo, jog atsakovo šeimos kapavietė yra prie tako ir turi gerą priėjimą, o atstumas nuo šios kapavietės iki A. B. kapo ir atstumai tarp kitų kapų yra visiškai nedideli (b.l. 60).

Pažymėtina ir tai, kad kapų aptvaro įrengimui ir tvarkymui nėra reikalingas leidimas, kuris yra numatytas Statybos įstatyme, todėl teismas negali savo iniciatyva aptvaro įrengimą pripažinti neteisėtu. Tuo tarpu atsakovas nesikreipė į savivaldybę ir nereiškė savarankiško reikalavimo teisme dėl aptvaro įrengimo pripažinimo neteisėtu bei jo nugriovimo, todėl kolegija mano, kad suderinto su architektu projekto nebuvimas, nustatytų atstumų, kapavietės dydžio neišlaikymas negali turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl ieškovui padarytos žalos atlyginimo, nes žala yra padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais. Todėl nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį su padaryta žala, žala turi būti atlyginama. Žala suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos pinigine išraiška. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad sugadinto aptvaro atstatymas kainuos 498,0Lt (b.l.6, 59). Atsakovas šią vertę paneigiančių įrodymų nepateikė(CPK 178str.), todėl kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas CK 6.249str. ir 6.251str. pagrindu iš šios sumos atėmęs PVM pagrįstai priteisė iš atsakovo 422,05Lt. padarytai turtinei žalai atlyginti, nes ši žala yra reali norint atstatyti sugadintą aptvarą.

Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino, taikė įstatymą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytai motyvais nėra pagrindo (CPK 326str.1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8-617/2008 palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjai Henrichas JaglinskisEgidijus Žironas