- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-07
- Bylos Nr.
- 1S-570-594/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-01172-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- M. P.
apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo M. P. (toliau – M. P.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. liepos 8 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. P. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: pagal BK 149 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartimi M. P. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestas. Kauno apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. spalio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartimi iš dalies patenkintas nuteistojo M. P. prašymas ir į Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime pagal Europos arešto orderį Vokietijos Federacinėje Respublikoje išbūtas laikas nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. liepos 31 d. Kita prašymo dalis dėl laikotarpio nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. vasario 22 d. įskaitymo į paskirtą bausmę bei Berlyno apygardos teismo ir Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo atmesta.
Šalies argumentai
3. Skunde nuteistasis M. P. prašo: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį ir įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. vasario 22 d.; subendrinti Berlyno apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme, bausmes bendrinant apėmimo būdu.
3.1. Skunde teigiama, kad nutarties dalis, kuria buvo atmesta dalis prašymo, yra neteisinga ir nepagrįsta. Teismas nepagrįstai neįskaitė kardomajame kalinime išbūto laiko nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. nurodydamas, kad šis laikas skaičiuojamas kaip atliktos bausmės laikas ir į atliktą bausmę atskirai neįskaitomas. BK 66 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas, privalo jį įskaityti į atliktą bausmę. Be atitinkamo teismo sprendimo kardomasis kalinimas automatiškai negali būti įskaitytas nei į paskirtos, nei į atliekamos, nei į atliktos bausmės laiką. Todėl būtinas atitinkamas teismo sprendimas tam, kad būtų įskaitytas kalinime išbūtas laikas nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. ir atitinkamu laikotarpiu sutrumpėtų paskirtos bausmės atlikimo laikas.
3.2. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai neįskaitė kardomajame kalinime išbūto laiko nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. vasario 22 d. ir nepagrįstai atsisakė subendrinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su Berlyno apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme nurodydamas, kad Berlyno apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendis buvo vykdomas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, jis nebuvo perduotas vykdyti Lietuvos Respublikoje. Nepriklausomai nuo to, kad nuosprendžio vykdymas buvo Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kardomajame kalinime išbūtą laiką teismas privalo įskaityti į paskirtą bausmę, kadangi baudžiamasis įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Baudžiamasis įstatymas nenustato valstybės, kurioje buvo atlikta bausmė, tam, kad teismas subendrintų paskirtas bausmes. Yra nustatyti tik du kriterijai tam, kad bausmės būtų subendrintos: 1) naują nusikalstamą veiką padaro nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės; 2) naują nusikalstamą veiką padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Iš bylos įrodymų matyti, kad nauja nusikalstama veika, dėl kurios buvo priimtas Berlyno apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendis, padaryta bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl akivaizdu, kad teismas turėjo taikyti BK 64 straipsnio 1 dalies normą ir paskirtas bausmes subendrinti. Be to, teismas privalėjo vadovautis ir baudžiamosios teisės principu, kad negalima sunkinti baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens, taip pat nuteisto ir bausmę atliekančio asmens, teisinę padėtį. Nesubendrinus paskirtų bausmių, esant BK 64 straipsnio pagrindui jas bendrinti, be jokio teisinio pagrindo buvo pasunkinta nuteistojo padėtis. Galutinė subendrinta bausmė galėjo sutrumpėti, o šiuo atveju nuteistasis privalo atlikti dvi atskiras bausmes, o ne vieną subendrintą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
4. Aukštesnysis teismas patikrinęs bylos medžiagą ir skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį, daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo prašymą dalyje dėl suėmime išbūto laiko nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. vasario 22 d. įskaitymo bei Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su 2018 m. vasario 22 d. Berlyno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nes tam nėra teisinio pagrindo. Skundžiamoje nutartyje įvertinos visos šių klausimų išsprendimui reikšmingos aplinkybės. Teisingai nustatyta, kad M. P. prašomas įskaityti kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. yra laikas kai nuteistasis atlikinėjo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, o laikotarpis nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. vasario 22 d. yra laikotarpis kai nuteistasis M. P. atlikinėjo bausmę pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teismo sprendimą už šioje šalyje padarytą nusikalstamą veiką, tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad Berlyno apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nuosprendis nebuvo perduotas vykdyti Lietuvos Respublikoje, juo paskirta bausmė negali būti bendrinama su 2012 m. balandžio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.
5. Pažymėtina, kad BK 63 ir 64 straipsnių nuostatos formuoja taisykles dėl bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas arba kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Šių nuostatų pagrindu teismai skiria subendrintas bausmes asmenims nuteistiems pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą, tačiau yra ir tokių teisinių situacijų kuomet tas pats nuteistasis yra nuteistas ir Lietuvos Respublikos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir užsienio šalies teismo nuosprendžiu. BK 63 ir 64 straipsniuose nenurodyta, kad bausmė, paskirta užsienio valstybės teismo nuosprendžiu, turi būti bendrinama su bausmėmis, paskirtomis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžiu.
6. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, pagrindas subendrinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta bausme būtų tuomet, jei nuosprendį priėmusios kitos Europos Sąjungos valstybės kompetentinga institucija kreiptųsi į Lietuvą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje ir šis nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1903 redakcija) ir BPK VII dalies nuostatas būtų pripažintas ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais.
7. Pasisakant dėl bausmių bendrinimą reglamentuojančių nuostatų taikymo vertinamu atveju visų pirma pažymima, kad Įstatymo 9 straipsnio, reglamentuojančio laisvės atėmimo bausmės suderinimą su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuteistajam Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, teismas, vadovaudamasis BK nuostatomis ir atsižvelgdamas į šio Įstatymo 15 straipsnio nuostatas, išsprendžia klausimą dėl paskirtų bausmių subendrinimo. Taigi teismas, tik išsprendęs klausimą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, pripažinimo ir vykdymo, turi teisę ir pareigą išspręsti Lietuvos ir užsienio valstybės teismų nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimą, vadovaudamasis bausmių bendrinimą reglamentuojančiomis BK 63, 64 straipsnių nuostatomis.
8. Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos medžiagos byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Berlyno apygardos 2018 m. vasario 22 d. nuosprendis (Vokietijos Federacinė Respublika) buvo pripažintas ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, todėl Kauno apylinkės teismas visiškai pagrįstai netenkino nuteistojo M. P. prašymo dalyje dėl skirtingų šalių apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių bendrinimo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, kad netgi esant pagrindui paminėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti, BK 64 straipsnis nenumato galimybės bausmes subendrinti apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės gali būti bendrinamos bausmes visiškai ar iš dalies sudedant. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad nuteistasis jam anksčiau parodyto teismo pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad nebūtų jokio pagrindo bausmes bendrinti ir dalinio sudėjimo būdu, tuo tarpu bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, nuteistojo atliekama bausmė nesumažėtų.
9. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai taikė BK 66 straipsnio nuostatas, kuriose imperatyviai nurodyta, kad teismas skirdamas bausmę privalo įskaityti į paskirtą bausmę suėmime išbūtą laiką nepriklausomai nuo to, kad nuosprendžio vykdymas buvo Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Su tokiais teiginiais aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti. Kaip matyti iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos medžiagos, M. P. nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, o nuo 2017 m. rugpjūčio 19 d. suimtas Tiergarteno apylinkės teismo sprendimu pagal Vokietijos Federacinėje Respublikoje iškeltą baudžiamąją bylą. Suėmime išbuvo iki 2018 m. vasario 22 d., kai Berlyno apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme (b. l. 83-85, 86-129). Atsižvelgiant į šiuos duomenis konstatuotina, kad M. P. nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvo suimtas dėl Vokietijos Federacinėje Respublikoje padarytos nusikalstamos veikos ir kardomajame kalinime išbuvo iki kol buvo priimtas Berlyno apygardos teismo nuosprendis dėl šios veikos, todėl šis laikotarpis, kaip tai pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, negali būti įskaitytas į Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.
10. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo skundo argumentu, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi į 2012 m. balandžio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką nepagrįstai neįskaitė suėmime išbūto laikotarpio nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. Kaip matyti iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktų duomenų, vykdant 2012 m. balandžio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį 2014 m. vasario 24 d. buvo išduotas Europos arešto orderis (duomenys neskelbtini) pagal kurį M. P. buvo suimtas Vokietijos Federacinėje Respublikoje 2015 m. gegužės 20 d. ir į Lietuvą konvojuotas 2015 m. liepos 31 d. Būtent nuo šios datos nuteistasis M. P. jau pradėjo atlikinėti 2012 m. balandžio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl bausmės atlikimo laikotarpį dar kartą įskaityti į bausmės laiką nėra jokio pagrindo.
11. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, nuteistojo procesinių teisių, todėl naikinti šią nutartį nuteistojo skunde nurodytais pagrindais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 8 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.