Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. G., jo atstovui advokatui Vitalijui Metelicai,

teismo posėdyje išnagrinėjo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės K. G. 2016 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 40N-50197558-16 administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė

Teismo posėdžio metu D. G. palaikė savo skundą ir parodė, kad jis jokių grėsmių niekam nesukėlė, aplinkui žmonių nebuvo. Tai įvyko netyčia, aikštelėje buvo slidu, buvo ledas, nebarstyta, nelygu, dėl ko jis ir nesuvaldė automobilio. Jokių tyčinių veiksmų nebuvo, automobilį sumėtė netyčia, jis slydo dėl slidžios kelio dangos, jokių jo chuliganiškų paskatų nebuvo. Tąkart stovėjo už prekybos centro, po to jis apsisukinėjo ir išvažinėjo, bandė užsisegti saugos diržą, kai tuo metu jo automobilį sumėtė, galėjo paspausti akseleratoriaus pedalą. Dėl to pats buvo susijaudinęs, netgi buvo išlipęs iš automobilio, tačiau aplinkui žmonių nebuvo, kiti automobiliai stovėjo toliau, judančių automobilių nebuvo, nieko neprivertė keisti judėjimo krypties.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliaus – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti subjektyviosios pažeidimo pusės požymį – chuliganiškas paskatas. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimas kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Pažymėtina, kad dėl chuliganiškų paskatų veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Remiantis visais byloje esančiais duomenimis, teismas konstatuoja, jog surinktų ir teismo ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad D. G. padarytas administracinis teisės pažeidimas – chuliganiškas vairavimas.

Iš byloje esančios (10-11 b. l.) įvykio suvestinės matyti, kad 2016-01-17, 11.04 val., buvo gautas pranešimas apie nesaugų vairavimą, kuriame pranešėjas informavo, jog prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių aikštelėje pavojingai važinėja automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad šio automobilio vairuotojas tyčiniais veiksmais be jokios priežasties slidinėja, tuo keliant pavojų eismo saugumui, kitiems žmonėms ar jų turtui, bei pateikė registratoriumi užfiksuoto įvykio vaizdo medžiagą, kas neginčijamai patvirtina, kad D. G. savo vairavimu akivaizdžiai kėlė pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems žmonėms ar jų turtui. Atmestinas pareiškėjo argumentas, kuriuo ginčijo šios vaizdo medžiagos gavimo teisėtumą kaip neteisėtą jo asmens privatumo ar jo turto duomenų fiksavimą ir panaudojimą, kadangi visuomenės interesai, kai jiems kyla pavojaus grėsmė, yra svarbesni lyginant su asmeniniais, ir tokia visuomeninė (pilietinė) praktika ypač vertinama ir toleruotina, siekiant bendro intereso užkirsti bet kokiems neteisėtiems veiksmams ir jų galimiems padariniams. Atmestinas ir kitas pareiškėjo argumentas, jog jį, išvažinėjant iš aikštelės, netyčia dėl slidžios kelio dangos sumėtė, dėl ko automobilio nesuvaldė, kadangi, kaip matyti iš vaizdo medžiagos, vairuotojas tuo momentu iš aikštelės neišvažinėjo, jis joje intensyviai šonu slydinėdamas sukinėjosi per visą aikštelę, pradėdamas viename prekybos centro aikštelės gale, po to aikštelės viduryje, tęsdamas kitame prekybos centro aikštelės gale, kol galiausiai automobilį sustabdė šios aikštelės viduryje, kas įrodo jo tyčinį tokios valios darymą, tuo sukeliant pavojų eismo saugumui ir aiškiai negerbiant kito žmogaus ar visuomenės, ir nepriklausomai nuo to, ar buvo, ar nebuvo kam padaryta žala, ar aplinkui žmonių buvo, ar nebuvo. Nagrinėjamu atveju tokia žala galėjo atsirasti bet kuriuo momentu, kadangi buvo dienos metas, beveik pietų laikas, viešoje vietoje, padidinto žmonių ar transporto priemonių judėjimo srauto vietoje, prie prekybos centro, prie žmonių (tarp jų ir vaikų) susitelkimo vietos, joje įrengtos specializuotos žaidimų aikštelės. Tai patvirtina ir byloje esanti vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kad pažeidimo padarymo vietoje buvo ir kitų automobilių, žmonių. Visos šios aplinkybės suponuoja akivaizdžią D. G. chuliganiško vairavimo pavojaus grėsmę eismo ir aplinkinių saugumui, tokią grėsmę turėjo bei pats įvykio pranešėjas, nesuinteresuotas prekybos centro lankytojas, atkreipęs dėmesį į chuliganišką vairavimą. Pagal Kelių eismo taisyklių 4 punktą eismo dalyvių elgesys turi būti grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, šių taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, bei atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, jo intensyvumą, daro išvadą, kad Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės K. G. 2016 m. vasario 2 d. nutarimas teisėtas ir D. G. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

Taip pat teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. charakterizuojančius duomenis, jo šeimos sudėtį ir materialinę padėtį, būtent, praeityje administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, šis pažeidimas atsitiktinis ir nėra sistemingas, pažeidimo padarymo metu savo kaltę pripažino ir dėl jo gailėjosi, šis skundas vertinamas kaip asmens procesinių teisių realizavimo išraiška (teisė kreiptis į teismą). D. G. – neteistas, asmuo nėra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos įstatymų ir juose nustatytos tvarkos, yra vedęs, turi šeimą, išlaiko du mažamečius vaikus, dirba MB „K.“ vairuotoju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, gaunamas jo atlyginimas minimalaus dydžio, bendros šeimos pajamos nedidelės, papildomų pašalpų negauna, todėl jam netekus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, su kuria tiesiogiai susijusios jo darbdaviui vykdomos pareiginės funkcijos, galimas darbo praradimas, o tai neigiamos įtakos turėtų jo visai šeimai ir materialinei padėčiai, atsižvelgdamas į teismui išreikštą prašymą, daro išvadą, kad pažeidėjui yra pagrindas skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcijoje ir paskirta policijos įstaigos 2016 m. vasario 2 d. nutarimu, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, ir jam už šį padarytą administracinį teisės pažeidimą skirti administracinę nuobaudą – minimalią piniginę baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, mažesniam terminui nei nustatyta straipsnio sankcijoje, tačiau adekvačią pažeidėjo asmenybei ir proporcingą jo padarytam pažeidimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302² straipsniu,

nutaria

netenkinti D. G. skundo.

Pakeisti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės K. G. 2016 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 40N-50197558-16. D. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 289 EUR (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.