Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančio asmens A. B. ieškinį atsakovams S. Š., A. G. dėl 2016 m. sausio 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Ž. Š., E. G., antstolė Elena Miliauskienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2016 m. sausio 15 d. skysto mėšlo rezervuaro pirkimo-pardavimo sutartį Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, įpareigoti A. G. grąžinti ieškovui neteisėtai valdomą srutų rezervuarą ir maišytuvą rezervuarui, esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nesant galimybių daiktą grąžinti natūra – solidariai iš A. G. ir S. Š. priteisti 24120 Eur kompensaciją ieškovo naudai.

2. Nurodė, kad ieškovas 2006 m. gegužės 12 d. įrangos pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu Nr. 313-050512-AM iš UAB „Kesko Agro Lietuva“ įsigijo srutų rezervuarą ir maišytuvą rezervuarui. 2013 m. balandžio 10 d. antstolė Elena Miliauskienė surašė varžytinių aktą Nr. Bc-13682 (varžytinėse Nr. 00834), pagal kurį Ž. Š. įsigijo skolininkui A. B. priklausantį pastatą - fermą, bendras plotas - 1312,91 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei V. B. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Iš varžytinių akto matyti, kad antstolė E. M. Ž. Š. perdavė tik nekilnojamąjį turtą - pastatą ir žemės sklypą, tačiau jokie kilnojamieji daiktai perduoti nebuvo. 2016 m. sausio 15 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, Ž. Š. perleido nuosavybės teisės į fermą ir žemės sklypą atsakovams E. G. ir A. G.. Bankroto administratoriui pradėjus vykdyti bankrutuojančio asmens Mokumo atkūrimo plane numatytą priemonę - kilnojamojo turto pardavimo procedūrą, paaiškėjo, kad srutų rezervuarą ir maišytuvą rezervuarui (toliau – ginčo daiktas), sumontuotus žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kaip savo nuosavybę valdo atsakovai E. G. ir A. G., kurie 2018 m. rugpjūčio 14 d. pateikė bankroto administratoriui atsakymą į užklausimą, kartu pateikė 2016 m. sausio 15 d. skysto mėšlo rezervuaro pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią S. Š. pardavė minėtą įrenginį A. G. už 24120 Eur. Sutarties sudarymo momentu ieškovas buvo teisėtas ginčo daikto savininkas, tad S. Š. neturėjo teisės parduoti ginčo daikto atsakovui A. G.. Nustačius neteisėto pardavėjui nuosavybės teise nepriklausančio ginčo daiktų pardavimą, ginčijama sutartis pripažintina negaliojančia Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, daiktas, buvęs pirkimo-pardavimo sutarties dalyku, grąžinamas savininkui, jeigu nenustatomi atvejai, nustatyti Civilinio kodekso 4.96 straipsnyje (CK 6.307 straipsnio 3 dalis). Fermos ir žemės sklypo prikimo-pardavimo sutartis sudaryta 2016 m. sausio 15 d., nekilnojamojo turto pardavimo sutarties šalys buvo Ž. Š. bei E. G., tą pačią dieną sudaryta ir ginčo sutartis, tačiau jau tarp S. Š. ir A. G.. Tai reiškia, jog ginčo daiktas buvo parduotas kaip savarankiškas kilnojamasis daiktas, pardavėja S. S. nepatvirtino savo nuosavybės teisių į parduodamą ginčo daiktą, tačiau tuo pačiu reiškia, kad ir pirkėjas A. G., pasirašydamas ginčo daikto pirkimo pardavimo sutartį nepareikalavo pardavėjo tinkamai įvykdyti savo pareigas.

3. Atsiliepime atsakovė S. Š. ir trečiasis asmuo Ž. Š. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2016 m. sausio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė S. Š. pardavė jai ir jos sutuoktiniui priklausantį skysto mėšlo kaupimo rezervuarą, kurį ji įsigijo 2013 m. spalio 18 d. pirkimo - pardavimo sutartimi iš Anglijos gyventojo H. R. R. ir pastatė sutuoktinio Ž. Š. varžytinėse įsigytame žemės sklype. Ieškovo pastatytas srutų rezervuaras, kurį Ž. Š. nusipirko varžytinėse kartu su žemės sklypu ir ferma, buvo susidėvėjęs, reikalingas remonto, neveikiantis, todėl demontuotas. Atsakovė S. Š. su savo sutuoktiniu Ž. Š. turėjo teisę pakeisti seną susidėvėjusį rezervuarą, nes iš varžytinių buvo įsigyta ne tik ferma ir žemės sklypas, bet ir žemės sklype esantis skysto mėšlo kaupimo rezervuaras. Tai patvirtina 2013 m. balandžio 10 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktas ir Turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktas Nr. KT120223a, kuriuos kartu su ieškiniu pateikė ieškovas. Jeigu varžytinėse būtų parduota tik ferma ir žemės sklypas (kaip teigia ieškovas), tai pirminė parduodamo turto kaina pagal Turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktą turėjo būti ne didesnė kaip 130000 Lt.

4. Kad po 2013 metais įvykusių varžytinių A. B. nevertino, jog turi nuosavybės teisę į ieškinyje nurodytus daiktus, patvirtina jo elgesys. Iki šių metų jis jokių pretenzijų niekam nereiškė, nekilnojamojo turto valdymo apribojimo po įvykusių varžytinių neginčijo (nes skysto mėšlo kaupimo rezervuarą atvirai valdė, jį demontavo, pakeitė kitu Ž. Š.), daikto grąžinti jam neprašė, antstolio veiksmų vykdant varžytines neskundė. Toks ieškovo delsimas patvirtina, kad ieškovas žinojo, jog šiuo ieškiniu prašomas grąžinti jam turtas dar 2013 metais yra parduotas varžytinėse. Kartu su ieškiniu teismui pateikta Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis patvirtina, kad 2014 metais A. B., prašydamas teismo iškelti jam bankroto bylą, nenurodė teismui, kad jis nuosavybės teise turi šiame ieškinyje nurodytą įrangą – srutų rezervuarą ir maišytuvą rezervuarui. Ši aplinkybė patvirtina, kad pats A. B. nuo 2013 metų šių daiktų nelaikė priklausančiais jam, nes 2013 metais Ž. Š. buvo parduota ferma, žemės sklypas ir neįregistruotas inžinerinis statinys - rezervuaras. Skysto mėšlo kaupimo rezervuaras yra antraeilis daiktas, neatsiejamai susijęs su ferma, jos priklausinys (CK 4.13 straipsnio 1 dalis, 4.19 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnis). CK 4.40 straipsnis reglamentuoja žemės sklypo savininko teisių turinį - žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Ž. Š. ir S. Š., įsigiję žemės sklypą varžytinėse, įgijo teisę disponuoti visais žemės sklype esančiais daiktais, tame tarpe ir neįregistruotu statiniu - skysto mėšlo kaupimo rezervuaru, be jokio apribojimo, nes Turto pardavimo iš varžytinių akte jokie apribojimai nenurodyti.

5. Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. G. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2012 m. vasario 23 d. Turto apžiūrėjimo ir įvertinimo akte Nr. KT 12223, kuriame buvo įvertintas 1,56 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, jame esanti ferma ir kitas turtas (turto adresas (duomenys neskelbtini), aktas pridėtas prie ieškinio), nurodytas metalinis skysto mėšlo kaupimo rezervuaras su pastaba, kad rezervuaro baigtumas, techniniai parametrai ir pajungimo tinklai su ferma nežinomi. Šiame akte net nefiksuota, kam nuosavybės teise minėta įranga priklauso ir kam ji perduota saugoti. Žemės sklypą ir fermą jis nupirko ne iš ieškovo, o iš buvusio savininko Ž. Š., tuo pačiu iš S. Š. 2016 m. sausio 15 d. nupirko skysto mėšlo rezervuarą su įranga, nekilo abejonių, kad ši įranga priklauso pardavėjai, skysto mėšlo rezervuarą sumokėjo pardavėjai 24120 Eur. Bet kokiu atveju jo atžvilgiu turi būti taikomas sąžiningo įgijėjo institutas, reglamentuotas (CK 4.96 straipsnis, CK 6.307 straipsnio 3 dalis). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra nesąžiningas jgijėjas. Savininkas reikalavimą dėl turto susigrąžinimo gali pareikšti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo praradimo. Šis terminas yra akivaizdžiai praleistas, todėl ieškinio reikalavimui prašo taikyti senatį ir ieškinį atmesti dar ir šiuo pagrindu. Ieškovas siekdamas išreikalauti daiktą iš atsakovo, privalo pateikti neginčijamus įrodymus apie šį daiktą, kurie kokiu tai būdu jį identifikuotų (nuotraukas ir pan.), o taip pat įrodymus, kad daiktas yra pas atsakovą. Ieškovo su UAB „Kesko Agro Lietuva“ sudaryta 2006 m. gegužės 12 d. Įrangos pirkimo - pardavimo sutartis minėtų aplinkybių neįrodo. Pirmą pretenziją atsakovams bankroto administratorius pateikė tik 2018 m. liepos mėn., nors bankroto byla ieškovui iškelta dar 2014 m. rugsėjo mėn., o pats ieškovas apskritai jokių pretenzijų ar reikalavimų atsakovams anksčiau nėra pareiškęs. Vindikacinio ieškinio atveju ieškovas privalo įrodyti, kad (i) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu; (ii) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; (iii) daiktą valdo atsakovas; (iv) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; (v) daiktas yra natūra; (vi) bylos šalių nesieja prievoliniai santykiai. Kad šalių nesieja prievoliniai santykiai, atsakovas sutinka. Tačiau visų kitų būtinųjų vindikacinio ieškinio sąlygų ieškovas neįrodė.

6. Trečiasis asmuo antstolė Elena Miliauskienė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2009 m. spalio 10 d. išieškotojas AB DnB NORD bankas pateikė vykdyti Mažeikių rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. dėl 234928,59 Lt skolos, 16,40 procentų dydžio palūkanų išieškojimo iš skolininkų V. B., K. B. ir A. B. įkeisto nekilnojamo turto, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir fermos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduodant šį įkeistą turtą iš varžytynių išieškotojo naudai, buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0009/09/00820/1. Kadangi vykdomajame dokumente buvo nurodyta parduoti tik įkeistą nekilnojamąjį turtą, 2012-02-08 apžiūrint įkeistą nekilnojamąjį turtą buvo griežtai laikomasi vykdomajame dokumente nurodyto reikalavimo - parduoti iš varžytynių tik nekilnojamąjį turtą, todėl buvo apžiūrimas ir vertinamas tik konkretus įkeistas nekilnojamasis turtas, o kilnojami daiktai, jei tokie ir buvo, nebuvo nei apžiūrimi, nei vertinami, tame tarpe ir šio ginčo objektas - srutų rezervuaras ir srutų maišytuvas. Taip pat atsižvelgus į tai, kad įkeistas pastatas - ferma yra pastatyta ant įkeisto žemės sklypo ir parduodant abu objektus kartu, kaip nedalomą visumą, toks turtas būtų patrauklesnis potencialiam pirkėjui ir užtikrintų didžiausią realizuojamo iš varžytynių įkeisto turto kainą, kas labiausiai atitiktų tiek išieškotojo (pardavus turtą už didžiausią kainą maksimaliai padengiama skola), tiek skolininkų (pardavus įkeistą turtą už didžiausią kainą, maksimaliai pasidengs skola ir išieškojimas galimai nebebus nukreiptas į kitą neįkeistą skolininkų turtą) abipusių turtinių interesų pusiausvyrą, buvo nutarta įkeistą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą - fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perkainoti ir įvertinti kaip vieną objektą 280000 Lt (atitikmuo eurais 81093,61 Eur) suma, bei realizuoti iš varžytynių kaip vieną bendrą objektą. 2012 m. vasario 23 d. buvo gautas išieškotojo prašymas tęsti įkeisto turto pardavimo iš varžytynių veiksmus, nustatant įkeisto turto vertę 280000 Lt (atitikmuo eurais 81093,60 Eur), taikant pradinę pardavimo varžytynėse kainą 224000 Lt (atitikmuo eurais 64874,88 Eur). 2012-05-03 buvo parengtas patikslintas turto arešto aktas Nr. Bb-18738, kuriuo įkeistas nekilnojamasis turtas buvo perkainotas ir įvertintas kaip vienas objektas, patvarkymu dėl įkeisto turto realizavimo Nr. 0009/09/00820/l/S2Sb- 2235 paminėtą turtą buvo nuspręsta išvaržyti kaip vieną objektą. 2018 m. balandžio 23 d. bankroto administratoriui buvo išsiųsta 2013 m. balandžio 10 d. turto pardavimo iš varžytynių akto kopija ir pranešta, jog šitų varžytynių laimėtojas įsigijo tik turto pardavimo iš varžytynių akte nurodytą turtą. Joks srutų rezervuaras ir srutų maišytuvas, jei tokie ir buvo, vykdomojoje byloje nuo pat vykdymo veiksmų pradžios nebuvo areštuoti, jokie ribojimai jais naudotis ir disponuoti nebuvo nustatyti, todėl skolininkai bet kada galėjo šį kilnojamąjį turtą pasiimti, išvežti, perstatyti į kitą bet kurią jiems reikiamą vietą, parduoti, pakeisti ir kt.

7. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, taip pat paaiškino, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, o jeigu teismas vertintų, kad turi būti taikomas trejų metų senaties terminas, tuomet terminą atnaujinti, įvertinant tai, kad ginami ne tik ieškovo, bet ir kreditorių interesai. Atsakovas A. G., jo atstovė, trečiasis asmuo Ž. Š. ir jo bei atsakovės S. Š. atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, taip pat prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį. Antstolė Elena Miliauskienė laikėsi rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytos pozicijos. Trečiasis asmuo E. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Ieškinys netenkintinas.

8. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2016 m. sausio 15 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi A. G. ir E. G. nupirko iš Ž. Š. ir S. Š. fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, tai yra 2016 m. sausio 15 d., tarp S. Š. ir A. G. sudaryta Skysto mėšlo rezervuaro pirkimo - pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kuria A. G. už 24120 Eur nupirko skysto mėšlo rezervuarą.

Civilinio kodekso 6.307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Jeigu sutartis negaliojančia pripažinta minėtu pagrindu, daiktas grąžinamas savininkui, išskyrus atvejus, numatytus Civilinio kodekso 4.96 straipsnyje (CK 6.307 straipsnio 3 dalis).

9. Ieškovas prašo pripažinti Sutartį negaliojančia Civilinio kodekso 6.307 straipsnio 1 dalies, Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindais, nes Sutarties sudarymo momentu ieškovas A. B. buvo teisėtas srutų rezervuaro ir maišytuvo rezervuaro (toliau – ginčo daiktas) savininkas, nurodo, kad ginčo daiktą ieškovas buvo įsigijęs 2006 m. gegužės 12 d. įrangos pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 313-050512-AM pagrindu iš UAB „Kesko Agro Lietuva“. Mano, kad 2013 m. balandžio 10 d. varžytinių aktu Nr. Bc-13682 antstolė Elena Miliauskienė trečiajam asmeniui Ž. Š. varžytinėse pardavė tik nekilnojamąjį turtą, tai yra, A. B. priklausantį pastatą – fermą, bendras plotas 1312,91 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei V. B. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), jokie kilnojamieji daiktai parduoti nebuvo. Ž. Š. sutuoktinė S. Š. Sutartimi pardavė jai nepriklausantį daiktą, A. G. neišnaudojo galimybės pasitikrinti Sutarties objekto nuosavybės, todėl šis asmuo nėra laikytinas sąžiningas įgijėjas ir jam negali būti taikomas sąžiningo turto valdytojo statusas, tad yra pagrindas taikyti restituciją - ginčo objektas turi būti grąžintas ieškovui, o nesant galimybės jo grąžinti, ieškovo naudai iš atsakovų solidariai priteisti 24120 Eur sumą (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

10. Atsakovė S. Š. ir trečiasis asmuo Ž. Š. vertina, kad varžytynėse Ž. Š. kartu su ferma ir žemės sklypu įsigijo ir žemės sklype esantį skysto mėšlo kaupimo rezervuarą. Tai grindžia tuo, kad pirminė parduodamo turto kaina pagal Turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktą turėjo būti ne didesnė kaip 130000 Lt (10000 Lt žemės sklypas ir 120000 Lt ferma), vėliau parduodamas turtas buvo įvertintas 280000 Lt, Ž. Š. už varžytinėse įsigytą turtą sumokėjo 230720 Lt. Ieškovo pastatytas srutų rezervuaras buvo susidėvėjęs, reikalingas remonto, neveikiantis, todėl demontuotas, atsakovė S. Š. su savo sutuoktiniu Ž. Š. turėjo teisę pakeisti seną susidėvėjusį rezervuarą, 2013 m. spalio 18 d. pirkimo - pardavimo sutartimi S. Š. iš Anglijos gyventojo H. R. R. įsigijo skysto mėšlo kaupimo rezervuarą ir pastatė sutuoktinio Ž. Š. varžytinėse įsigytame žemės sklype, minėtą rezervuarą ir pardavė 2016 m. sausio 15 d. A. G..

11. Vykdomosios bylos Nr. 0009/09/00820/1 medžiaga nustatyta, kad 2009 m. spalio 30 d. išieškotojas AB DnB NORD bankas (toliau - Išieškotojas) pateikė antstolei Elenai Miliauskienei vykdyti Mažeikių rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį dėl 234928,59 Lt (68040,02 Eur) skolos, 16,40 procentų dydžio palūkanų išieškojimo iš skolininkų V. B., K. B. ir A. B. įkeisto nekilnojamo turto, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir fermos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduodant šį įkeistą turtą iš varžytynių Išieškotojo naudai (vykd. b. t. 1, t. 2, 1. 114). Išieškotojas prašė nustatyti įkeisto turto vertę 150000 Lt (43443,00 Eur), 2009 m. lapkričio 4 d. turto arešto aktu įkeistas nekilnojamasis turtas buvo areštuotas ir įkeisto turto vertė nustatyta 150000 Lt (43443,00 Eur) (vyk. b. t. 1, 1. 7-8). 2012 m. sausio 14 d. buvo paskelbtos įkeisto turto (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimas iš varžytynių už pradinę pardavimo kainą 120000 Lt (34754,40 Eur) (vyk.b. t. 1., 1. 90-92). 2012 m. vasario 1 d. antstolės kontoroje buvo gautas Išieškotojo prašymas atšaukti paskelbtas įkeisto turto varžytynes, išieškotojo prašyme nurodyta – dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, kurios turės įtakos bankui įkeisto turto kainos padidėjimui (vyk.b. t. 1, l. 99-100). 2012 m. gegužės 3 d. patikslintu turto arešto aktu Nr. Bb-18738 įkeistas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas ir ferma) buvo perkainoti ir įvertinti kaip vienas objektas 280000 Lt (81093,61 Eur) suma, tą pačią dieną priimtas patvarkymas dėl įkeisto turto realizavimo kaip vieną objektą ir įvertinti 280000 Lt (81093,61 Eur) (vyk.b. t.1, 1. 122-123, 124). Antstolė nurodė, kad apžiūrint įkeistą nekilnojamąjį turtą buvo griežtai laikomasi vykdomajame dokumente nurodyto reikalavimo - parduoti iš varžytynių tik nekilnojamąjį turtą, todėl buvo apžiūrimas ir vertinamas tik konkretus įkeistas nekilnojamasis turtas, o kilnojami daiktai, jei tokie ir buvo, nebuvo nei apžiūrimi, nei vertinami, nustatant įkeisto nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę buvo vertinami tik įkeisto nekilnojamojo turto duomenys ir faktoriai, įtakojantys šio turto kainą, neatsižvelgiant į jame tuo metu galimai buvusius kilnojamus daiktus, tame tarpe ir srutų rezervuarą bei srutų maišytuvą. O vertė buvo nustatyta įvertinus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, tuo metu vyravusius nekilnojamojo turto kainų pokyčius, į pasiūlos bei paklausos santykį ir visus faktinius įkeisto nekilnojamojo turto duomenis bei faktorius, įtakojančius įkeisto turto vertę: turto būklę: pastatas- ferma, nors formaliai ir neįregistruotas kaip baigtas statyti, tačiau lauko sienų, stogo, langų ir vartų statybos darbai pilnai atlikti ir pastatas naudojamas pagal tikslinę paskirtį, pastatas naujos statybos, pastatytas iš gelžbetonio plokščių, kurios yra ilgaamžės ir užtikrina atsparumą ugniai, mažesnį garso pralaidumą, pastato nusidėvėjimo procentas sudarė tik 1 procentą, pastato plotą, žemės plotą, jo paskirtį, žemės našumo balus, patrauklumą žemės ūkio veiklai vystyti, plėtros potencialą, turto buvimo vietą, privažiavimo galimybes ir kitas individualias savybes.

12. Teismas pažymi, kad antstolės tiek rašytiniai, tiek žodiniai paaiškinimai dėl žymiai didesnės nei pirminė įkeisto turto rinkos vertės nustatymo yra bendro pobūdžio teiginiai, jų patvirtinimui objektyvių duomenų nepateikta. Susipažinus su vykdomą byla ir joje esančiais dokumentais bei išklausius Ž. Š. paaiškinimus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, darytina išvada, kad naujos įkeisto turto vertės nustatymui įtakos turėjo būtent tai, kad įkeistame objekte buvo srutų rezervuaras bei srutų maišytuvas, tai yra ginčo daiktas. Antstolė pripažino, kad realiai visus veiksmus atliko tuo metu buvusiame antstolės kontoros Skuodo skyriuje dirbę padėjėjai. Tai matyti ir iš vykdomosios bylos medžiagos.

13. Išieškotojas 2012 m. vasario 23 d. pateikė antstolei prašymą dėl vykdomojo dokumento vykdymo, jame nurodyta, kad įkeistam turtui nustatyti 280000 Lt arešto kainą bei pirmose varžytinėse taikyti 224000 Lt pradinę pardavimo kainą (vykd. b. t. 1, l. 106). Antstolės padėjėjas E. G. 2012 m. kovo 20 d. elektroniniu laišku klausia Išieškotojo atstovės, gal nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta vertintojų ir gal galėtų atsiųsti eksperto pažymą (vykd. b. t. 1, l. 114). 2012 m. kovo 22 d. antstolės kontoroje gaunamas 2012 m. vasario 23 d. Turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktas Nr. KT120223a (toliau – Aktas Nr. KT120223a) (vykd. b. t. 1, l. 113). Kaip matyti, turto vertinimo skyriaus ekspertas apžiūrėtą žemės sklypo rinkos vertę nurodė 10000 Lt, fermos - 120000 Lt, minėtame akte taip pat nurodyta, kad vertiname žemės sklype pastatytas metalinis skysto mėšlo kaupimo rezervuaras, jei jo ir įrangos statybos – montavimo darbai būtų baigti ir jis be suvaržymų ir apsunkinimų būtų įregistruotas, jo vertė siektų apie 150000 Lt. Dėl to nekyla abejonių, kad Išieškotojas, prašydamas antstolės įkeistam turtui nustatyti 280000 Lt arešto kainą, vadovavosi būtent Aktu Nr. KT120223a. Taip pat darytina išvada, kad juo vadovavosi ir antstolės padėjėjas E. G., surašęs 2012 m. gegužės 3 d. patikslintą turto arešto aktą bei patvarkymą dėl įkeisto turto realizavimo (10000 Lt + 120000 Lt +150000 Lt = 280000 Lt) (vykd. b. l. 122-123, 124). Pažymėtina, kad Ž. Š. iš antstolio padėjėjo buvo gavęs Aktą Nr. KT120223a ir būtent dėl to jam nekilo klausimų dėl padidėjusios parduodamo iš varžytinių turto kainos. Taigi sutiktina su Ž. Š. ir S. Š. pozicija, kad 2013 metais Ž. Š. buvo parduota ferma, žemės sklypas ir neįregistruotas inžinerinis statinys - rezervuaras. Skysto mėšlo kaupimo rezervuaras yra antraeilis daiktas, neatsiejamai susijęs su ferma, jos priklausinys (CK 4.13 straipsnio 1 dalis, 4.19 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnis). Kadangi Pardavimo iš varžytinių akte nėra numatyta išimtis, kad parduodamas tik pagrindinis daiktas - ferma, tai reiškia, kad jos funkcionavimui skirtas antraeilis daiktas - skysto mėšlo kaupimo rezervuaras parduodamas kartu su ferma ir paneigia ieškovo teiginį, kad jis liko šio inžinerinio statinio savininku.

14. Išklausius teismo posėdyje Ž. Š. bei ieškovo A. B. paaiškinimų, darytina išvada, kad A. B. po 2013 metais įvykusių varžytinių nebelaikė nelaikė savęs ginčo daikto savininku. Ž. Š. nurodė, kad, įsigijus turtą iš varžytinių, pamatė, kad rezervuaras yra prastos būklės, tam, kad šis veiktų, buvo reikalingas siurblys. Kadangi jis su žmona gyvena Panevėžyje, o A. B. netoli įsigyto turto, tai A. B. atvežtą siurblį priėmė, jis kuo puikiausiai jis žinojo, kam siurblys skirtas. Iki ieškinio pareiškimo A. B. jokių pretenzijų niekam nereiškė, nekilnojamojo turto valdymo apribojimo po įvykusių varžytinių neginčijo (nes skysto mėšlo kaupimo rezervuarą atvirai valdė, jį demontavo, pakeitė kitu Ž. Š.), daikto grąžinti jam neprašė. A. B. teismo posėdyje dalyvavo, šių aplinkybių neginčijo, paaiškino, kad klausimą apie tai, kad rezervuaras neparduotas iš varžytinių, iškėlė UAB „Kesko Agro Lietuva“, iš kurio rezervuaras buvo pirktas, bendrovė yra kreditoriumi bankroto byloj. Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi A. B. iškelta bankroto byla, prašyme dėl bankroto bylos iškėlimo nenurodė teismui, kad jam nuosavybės teise priklauso srutų rezervuaras ir maišytuvas rezervuarui, kurie šioje byloje yra ginčo daiktu. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas žinojo, jog šiuo ieškiniu prašomas grąžinti jam turtas dar 2013 metais yra parduotas varžytinėse, pats A. B. nuo 2013 metų šių daiktų nelaikė priklausančiais jam.

Ieškovas pateikė į bylą Užfiksavimo ir identifikavimo aktą, jame nurodyta, kad 2019 m. sausio 18 d. vertintojo buvo nufotografuotas rezervuaras, nuotraukose užfiksuotas jo pavadinimas PERMASTORE TANKS & SILOS, jokios papildomos identifikavimo informacijos vertintojui aptikti nepavyko. S. Š. pateiktoje 2013 m. spalio 18 d. pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad S. Š. įsigijo skysto mėšlo kaupimo rezervuarą PERMASTORE TANKS & SILOS. 2006 m. gegužės 12 d. įrangos pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 313-050512-AM Priede Nr.2 pateikti A. B. įsigyto srutų rezervuaro parametrai, matyti, kad šis pagamintas Didžiojoje Britanijoje, gamintojas – Permastore Limited, pavadinimas nenurodytas. Taigi teismui nepateikta neginčytinų duomenų, kurie patvirtintų, kad A. G. parduotas rezervuaras yra tas pats daiktas, kurį buvo įsigijęs ieškovas iš UAB „Kesko Agro Lietuva“.

15. A. G. įgijo ginčo daiktą iš S. Š. atlygintinai, tai patvirtina byloje pateiktas mokėjimo nurodymas. Kad A. G. būtų nesąžiningas įgijėjas, ieškovas neįrodė. Ieškovas teigia, kad ginčo turtas kaip inžinierinis įrenginys privalomai įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, tačiau įregistruotas nebuvo, tad atsakovas A. G., būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo galimybę pasitikrinti Nekilnojamojo turto registre kam nuosavybės teise priklauso įsigyjamas daiktas, o esant abejonių, pareikalauti pardavėjos S. Š. nuosavybės teisės į daiktą patvirtinančių dokumentų arba pareikalauti patvirtinti nuosavybės teises pirkimo - pardavimo sutartyje. Kaip nurodė atsakovas A. G. bei liudytoju apklaustas jo tėvas A. G., kuris sūnaus vardu pirko žemės sklypą bei fermą ir ginčo daiktą, pardavėja S. Š. sudarant Sutartį rodė dokumentus dėl skysto mėšlo rezervuaro įsigijimo, abejoti, kad rezervuaras jai nepriklauso, nebuvo pagrindo. Taigi byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų bent menkiausią prielaidą abejoti A. G. nesąžiningumu.

16. Be to, savininkas reikalavimą išreikalauti daiktą iš įgijėjo gali pareikšti per trejus metu nuo daikto praradimo momento (CK 4.96 straipsnio 1 dalis). Antstolė Elena Miliauskienė varžytinių aktą Nr. Bc-13682 surašė 2013 m. balandžio 10 d., pirma pretenzija atsakovams bankroto administratorius pateikė 2018 metų liepos mėnesį, nors bankroto byla ieškovui iškelta 2014 m. rugsėjo 26 d., pats ieškovas jokių pretenzijų ar reikalavimų anksčiau nėra reiškęs.

17. Ieškovo atstovas bankroto administratorius nurodo, kad ginčijamą Sutartį prašoma pripažinti negaliojančia Civilinio kodekso 1.80 straipsnio pagrindu, o reikalavimas taikyti restituciją yra išvestinis reikalavimas. Niekinis sandoris savaime, pagal savo prigimtį, negalioja ab initio, todėl jo negaliojimo faktui ieškinio senaties institutas nereikšmingas, o reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius (taikyti restituciją) taikomas bendrasis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Su tokiu ieškovu teiginiu nesutiktina. Pirmiausia pažymėtina tai, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu, niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai (CK 1.78 straipsnio 1, 3 dalys). Kaip jau minėta, Civilinio kodekso 6.307 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Taigi toks sandoris pats savaime nelaikomas niekiniu.

18. Taip pat nurodoma, kad bankroto administratorius apie ginčo daiktus sužinojo tik 2016 m. rugpjūčio 26 d., kai bankrutuojantis asmuo pateikė Patikslintą mokumo planą, todėl, atstovaudamas tiek bankrutuojančio asmens, tiek ir kreditorių interesus inicijavo ginčą teisme. Jeigu ir laikant, kad byloje taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, manytina, kad jis nėra praleistas, nes ieškinys pareikštas 2018 m. rugsėjo 11 d. bankroto administratoriaus, atstovaujančio ir kreditorių interesus iniciatyva. Senaties terminas skaičiuotinas nuo 2013 m. balandžio 10 d., kuomet varžytinių aktu Nr. Bc-13682 trečiajam asmeniui Ž. Š. varžytinėse buvo parduotas turtas, termino pabaiga suėjo 2016 m. balandžio 10 d. Bankroto administratorius mano, kad yra pagrindas svarstyti senaties termino atnaujinimo klausimą, nes ieškovas nebuvo atidus ir rūpestingas valdant jam nuosavybės teise priklausančius ginčo daiktus, laiku ir tinkamai negynė savo pažeistų nuosavybės teisių, šie ieškovo veiksmai turi įtakos kreditoriams, nes pažeidžiami jų interesai - bankroto procese gauti maksimaliai galimą atsiskaitymą. Pažymėtina, kad ieškinio senatis - įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog jis arba atsisako savo teisės arba nemano, kad ši yra pažeista. Taigi su bankroto administratoriaus teiginiais, kuriais jis grindžia prašymą atnaujinti senatį, negalima sutikti. Tai, kad ieškovui iškelta bankroto byla ir jis turi kreditorių, niekaip negali įtakoti ieškinio senaties instituto aiškinimui bei ieškovo nerūpestingumo ar neatidumo vertinimui.

19. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms ieškinys netenkintinas kaip neįrodytas, o atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, konstatuotina, kad yra pagrindas ją taikyti. Netenkinus ieškinio, panaikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinio netenkinti.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – srutų rezervuaro, 1182 m2 talpos, ir elektrinio srutų maišytuvo GTWS 1040, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), areštą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.